1990 m. sausio 26 d. iki pietų buvo įkurtos Lietuvos aklųjų, neįgaliųjų ir kurčiųjų sporto federacijos, o tą pačią dieną po pietų jų atstovai įsteigė LPOK. Pastarojo prezidentu tuomet išrinktas J.Mačiukevičius.
„Prieš tai neįgaliųjų organizacijų apskritai nebuvo. Tiesiog tai buvo žmonės, kurie, turėdami didesnę ar mažesnę negalią, šiek tiek sportavo. Tų sportą mėgstančių žmonių būrelis ir buvo pati LPOK pradžia. Ta neįgaliųjų sportininkų dvasia pirmiausia buvo laisvesnio, gražesnio gyvenimo siekis. Jie tik paskui iškovojo medalius, rodė rezultatus“, - pasakojo J.Mačiukevičius.
Lietuvos parolimpiečiai dalyvavo visose vasaros parolimpinėse žaidynėse, pradedant nuo 1992 m. Per tą laiką jie iškovojo 4 aukso, 11 sidabro ir 15 bronzos medalių, yra laimėję pasaulio ir Europos čempionų bei prizininkų vardus.
Šiuo metu LPOK nariai yra Aklųjų sporto federacija, Neįgaliųjų sporto federacija ir Parolimpinio sporto rėmimo fondas. Aklųjų ir neįgaliųjų sporto federacijų nariai yra 28 klubai. Juose sportuoja apie 2000 žmonių.
Lietuvos neįgalieji sporto klubuose praktikuoja daugiau kaip 20 sporto šakų. Iš jų populiariausias yra krepšinis, lengvoji atletika, plaukimas, šaškės, šachmatai, tinklinis, golbolas, stalo tenisas.
„Kaip LPOK prezidentas turėčiau pasakyti, kad parolimpinis sportas vertinamas taip pat kaip sveikųjų, tačiau, deja, taip nėra. Per šventes mus visi giria, žavisi mumis, pažada rūpintis, tačiau kai ateina kasdienybė, niekas nesikeičia, - apgailestavo dabartinis LPOK prezidentas Vytautas Kvietkauskas. - Iš tikrųjų, jei norime pasiekti aukštus sportinius rezultatus, turime treniruotis kaip ir sveikieji sportininkai, turėti atitinkamas bazes, finansavimą. Tačiau Lietuvoje kol kas to nėra. Nors pasaulyje parolimpinis sportas jau yra sulyginamas su olimpiniu.“
Dabartiniam LPOK prezidentui pritarė ir pirmasis komiteto vadovas. Sveikųjų sporto aikštynai, bazės turėtų būti prieinami ir neįgaliesiems. J.Mačiukevičius taip pat apgailestavo, kad jaunuosius sportininkus neįgaliųjų sporte atrasti daug sunkiau nei sveikųjų. Neįgalieji gana drovūs.
„Dažnai neįgalieji tiesiog neateina sportuoti, nors ir nori. Čia daug yra ir psichologinių dalykų. O kiti - tiesiog iš nežinojimo drovisi. Iš tiesų, Lietuva dar nepasiekusi to dvasinio lygio, kad kiekvienas žmogus yra didžiulė vertybė“, - kalbėjo J.Mačiukevičius.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą