Lietuvoje dėmesiu nelepina

Įtemptas sezonas

Smalsumo vedamas D.Labanauskas smiginį pirmą kartą išbandė prieš gerą dešimtmetį. Nuo to laiko Lietuvoje jis mažai varžybų ir praleidžia, visur stengiasi dalyvauti. Pasak smiginio žaidėjo, per dešimtmečio karjerą kol kas jam vienas brangiausių laimėjimų yra pirmasis medalis - prieš 8 metus varžybose Šiauliuose iškovota bronza.

Nors jo karjera tarptautinėje arenoje prasidėjo tik 2014 m., bet tie metai D.Labanauskui buvo ypač sėkmingi. Pernai rudenį Rumunijoje vykusių Europos taurės varžybų asmeninėje rungtyje jis iškovojo sidabro medalį ir perrašė Lietuvos smiginio istoriją. Nes iki tol nė vienas mūsų smiginio žaidėjų tokiose varžybose nėra pelnęs apdovanojimų. 2014 m. D.Labanauskas tarptautiniuose turnyruose Vokietijoje bei Latvijoje užėmė trečiąsias vietas, Suomijoje, Estijoje - antrąsias, dukart Latvijoje buvo pirmas. Porinėse rungtyse pernai Čekijoje tapo čempionu, Austrijoje, Belgijoje buvo antras, Šveicarijoje, Lenkijoje - trečias.

Nors 2015 m. dar tik įpusėjo, D.Labanauskas jau ne kartą įvairiuose smiginio turnyruose lipo ant prizininkų pakylos. Kovą Meno saloje vykusio tarptautinio smiginio turnyro asmeninėse varžybose jis užėmė trečią vietą, o mišrioje dvikovoje, poroje su olande Ailyn de Graf (Aileen de Graaf) - pirmą. Balandžio pradžioje jis triumfavo „Riga Open“ turnyre Latvijoje. Po to Šiauliuose tapo „Lietuvos DARTS sporto federacijos taurės“ smiginio varžybų nugalėtoju. Vėliau sekė D.Labanausko bronza atvirajame Vokietijos smiginio čempionate. Kovoje dėl vietos finale lietuvis tik po atkaklios kovos - 5:7 - nusileido pasaulio čempionui anglui Martinui Adamsui.

„Pastarasis turnyras man buvo labai svarbus. Ten dalyvavo apie 800 sportininkų, o man pavyko užlipti iki trečiojo laiptelio. Pralaimėjau tik smiginio legendai. Jis tikrai labai gerai, stabiliai žaidžia. Kada reikia - geriau meta, kada reikia - atsipalaiduoja. Iš jo tikrai daug ko dar galima pasimokyti“, - atviravo D.Labanauskas.

Paskui, balandžio pabaigoje, D.Labanauskas tapo ir atvirojo Estijos smiginio čempionato nugalėtoju. O jau šį savaitgalį, gegužės 8-10 d. D.Labanauskas dalyvaus „Finnish Open“ turnyre Suomijoje, o kitą - „Lithuanian Open“.

„Varžybos vyksta nuolat, tai lyg užsuktas ratas. Po „Lithuanian Open“ vyksiu į „Polish Open“ Lenkijoje, paskui vasaros pradžioje laukia pora turnyrų Didžiojoje Britanijoje ir galiausiai nedidelė pertrauka iki rudens. Turbūt iš būsimųjų turnyrų vienas svarbiausių - Suomijoje. Juk Baltijos ir Skandinavijos regionų smiginio reitinge užimu pirmą vietą, tai norisi išlaikyti tą poziciją, - aiškino D.Labanauskas. - Pernai „Finnish Open“ žaidžiau finale, bet pralaimėjau 4:5. Žinoma, bus labai sunku tai pakartoti ir patekti į finalą, bet tikiuosi tai padaryti.“

Kiekvienas sportininkas svajoja apie olimpines žaidynes, o kur dalyvauti trokšta neolimpinių sporto šakų atstovai?

„Šią situaciją galima palyginti su krepšiniu, kai kiekvienas krepšininkas svajoja apie NBA, tai smiginyje yra PDC (Professional Darts Corporation) - smiginio profesionalų korporacija. Iš tikrųjų ten patekti gali kiekvienas, reikia išsipirkti licenciją arba žaisti už savo pinigus. Geriausiųjų aštuntukas ten - milijonieriai. PDC priziniai fondai po 250 tūkst. svarų (apie 340 tūkst. eurų). Tad ten gerai žaidžiant jau papildomo darbo nereikėtų, galėtum išsilaikyti iš sporto, - pridūrė D.Labanauskas. - Tačiau, kai pasižiūri, kaip PDC žaidžia ir kaip mes žaidžiame, tai jie atrodo kaip robotai. Tiesiog jie tuo gyvena, turi trenerius, psichologus ir pan. Pavyzdžiui, eilinėse varžybose startinis mokestis apie 22 eurai, o ten apie 125 svarai (apie 170 eurų). Kol kas man tai neįsivaizduojamas dalykas, bet juk visada pasvajoti galima, reikia turėti kažkokią siekiamybę.“

Finansuoja šeima

Šių metų sausį D.Labanauskas įgyvendino vieną savo svajonių ir pateko į prestižinį Britų smiginio organizacijos (BDO) rengiamą pasaulio smiginio čempionatą. Tiesa, jau čempionato šešioliktfinalyje lietuvis 1:3 pralaimėjo anglui Robiui Grynui (Robbie Green) ir pasitraukė iš tolesnės kovos.

Pirmenybėse Leiksaide dalyvauja 40 vyrų ir 16 moterų. Smiginio žaidėjai ten patenka dviem būdais - pagal prestižinį BDO reitingą arba įveikę atrankos etapus. D.Labanauskas į turnyrą Leiksaide pateko pagal BDO reitingą. Tarp 1720 sportininkų jis tuomet užėmė 20-ą vietą. Į čempionatą pagal šį reitingą patenka 24 žaidėjai, o 16 reikia įveikti atranką. Šiuo metu BDO reitinge tarp 1583 žaidėjų jis taip pat 20-as. O pasaulio smiginio federacijos (WDF) reitingų lentelėje, kurioje yra apie 3000 kvalifikuotų žaidėjų, lietuvis rikiuojasi penktojoje pozicijoje.

„Svajoju BDO reitinge pakilti į 16-tuką. Nes 16 stipriausiųjų atskiriami nuo visų kitų, jie tarpusavyje nežaidžia. Ten įsibrauti būtų dar viena svajonė, pagrindinis sezono tikslas, tačiau nežinau, kiek tai realu. Na, o jeigu ne, tai tikiuosi kol kas bent jau tame 24-tuke išsilaikyti. Ir BDO pasaulio čempionate 2016 m. gerai pasirodyti. Šiemet sausį tik debiutavau, tai norisi bent jau ratą ar du praeiti... Tačiau, tiesą sakant, kelionė ten gan sudėtinga, nes skrydžių sausio pradžioje beveik nėra dėl didelio emigrantų srauto ir bilietai smarkiai būna tuo laiku pabrangę. Tad reikia jau iš anksto žiūrėti“, - atviravo D.Labanauskas.

Į klausimą, kas finansuoja keliones, gal Lietuvos DARTS sporto federacija, D.Labanauskas atsakė: „mano šeima - mano rėmėjai“.

„Kol kas į visus turnyrus tenka važiuoti už savo laimėtus pinigus. Visur bandžiau kreiptis, kalbėtis, prašyti, bet dauguma vangiai žiūri į šią sporto šaką. Turbūt rėmėją susirasti užsienyje bus lengviau nei Lietuvoje. Pas mus juk sakoma, kad pirmiausia reikia rezultato, o paskui bus ir finansavimas. Atrodo, tų pergalių tikrai yra... Galbūt čia man dar reikia kažkokios vadinamosios „sėkmės istorijos“. Žinoma, dar daug prisideda ir tas požiūris, kad tai ne olimpinė sporto šaka. Iškart visi uždeda jai labai didelį minusą“, - apgailestavo D.Labanauskas.

Mūsų šalyje yra 11 smiginio klubų. Šalies čempionatuose dalyvauja apie 80-100 vyrų bei 20-30 moterų. Pasak D.Labanausko, smiginio žaidėjų branduolys Lietuvoje susiformavęs jau iš senų laikų.

„Iš tiesų ateina ir jaunimo, kuris domisi šia sporto šaka, nori išbandyti jėgas. Tačiau dažniausiai jie ateina, pažaidžia, bet paskui išeina. Manau, šioje vietoje didžiausia problema yra ta, kad jaunimo negalime paskatinti kažkokiais didesniais prizais. Nors iš tiesų smiginyje ir sunku laimėti. Įsivaizduoju, kad, pavyzdžiui, pokeryje galbūt lengviau laimėti, nes čia dar yra tas šalutinis poveikis - kokia korta iškris, sėkmė, nesėkmė. O smiginyje turi turėti daug įgūdžių, treniruotis ir pats viską padaryti. Galbūt dar tai daugumą atbaido“, - samprotavo D.Labanauskas.

Parengta pagal dienraščio „Respublika“ priedą „Sporto gyvenimas“