21 - nedidelis skaičius, nes 2015-ųjų pabaigoje turėjome net 49 bilietus į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes. Skirtumą galima paaiškinti tiek Lietuvos sporto problemomis, tiek pasikeitusia atrankos sistema.
XXXII olimpinės žaidynės Japonijos sostinėje vyks liepos 24 - rugpjūčio 9 d. Kiek lietuvių jose dalyvaus, paaiškės tik vasarą, padėtis dar gali pasitaisyti, bet 2019-aisiais kelialapių medžioklė mūsiškiams nebuvo sėkminga.
Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė dar rugsėjo pabaigoje neslėpė, jog yra nusiteikusi pesimistiškai. „Kalbant atvirai, netikiu, kad Lietuvos olimpinė komanda Tokijuje bus tokia pati gausi kaip Rio de Žaneire. Laiko ir progų olimpiniams kelialapiams iškovoti dar turime, bet sunki pradžia tiksliai iliustruoja esamą situaciją.
Ar jaučiu nerimą? Taip. Kelerius metus trukusi nežinomybė dėl centralizuoto sportininkų ruošimo ir medicininio aptarnavimo savo padarė“, - sakė D.Gudzinevičiūtė. Tuo metu, rugsėjo pabaigoje, Lietuva turėjo 17 garantuotų kelialapių.
Per tris mėnesius padėtis pasikeitė tik šiek tiek. Prie kelialapių savininkų prisijungė burlentininkas Juozas Bernotas ir gimnastas Robertas Tvorogalas, Lietuva gavo dvi vietas dviračių sporto grupinėse lenktynėse. Štai ir viskas. Metų pabaigoje turime 21 kelialapį.
Reikia patikslinti, kodėl olimpiečių sąraše apsiribojome 20 pavardžių. Taip yra todėl, kad neaišku, kuris dviratininkas atstovaus Lietuvai vyrų grupinėse lenktynėse. Vieta skirta valstybei, sportininkas paaiškės po atrankos.
Valstybei, o ne konkretiems sportininkams vietos skirtos ir moterų grupinėse lenktynėse, irkluotojų varžybose, tačiau čia padėtis truputį kitokia.
Kelialapis Lietuvos dviratininkei skirtas dėl Rasos Leleivytės reitinge užimamos pozicijos, todėl į Tokiją turėtų vykti būtent ji. Irklavimo varžybose bilietus į žaidynes irgi iškovojo konkretūs sportininkai, vienvietėje valtyje - Mindaugas Griškonis, dvivietėse - Saulius Ritteris ir Dovydas Nemeravičius bei Milda Valčiukaitė ir Ieva Adomavičiūtė.
Šiuos sportininkus įrašėme į olimpiečių sąrašą, nors irklavime įgulų sudėtis gali keistis. Beje, 2016 m. Rio de Žaneire S.Ritteris sidabro medalius iškovojo su M.Griškoniu, o ne su D.Nemeravičiumi.
Norint įvertinti olimpiečių skaičių, reikia jį palyginti su tuo, ką turėjome prieš Rio de Žaneiro žaidynes. 2015 m. pabaigoje turėjome 49 vietas, 37 kelialapiai buvo skirti asmeninių sporto šakų atstovams, 12 - vyrų krepšinio rinktinei. Taigi šiuo metu olimpinių bilietų yra dvigubai mažiau nei prieš ketverius metus.
Skamba dramatiškai, bet iš tiesų neverta pernelyg dramatizuoti. Be D.Gudzinevičiūtės minėtų bendrų sporto problemų, mažą kelialapių skaičių lėmė ir konkretūs įvykiai svarbiose sporto šakose.
Pirma, mūsų krepšininkai neiškovojo olimpinių kelialapių pasaulio čempionate Kinijoje. Antra, pasikeitė atrankos sistema lengvojoje atletikoje. Normatyvai padidėjo, tačiau lengvaatlečiams atsirado galimybė patekti į žaidynes pagal reitingus.
2015-ųjų pabaigoje kelialapius turėjo net 20 Lietuvos lengvaatlečių. Šiuo metu turi tik 4, nes įvykdyti normatyvus sunku. Lapkričio viduryje, vertindamas sezoną, Lengvosios atletikos federacijos prezidentas Eimantas Skrabulis vylėsi, kad Tokijuje komanda bus tokia pat gausi, kaip ankstesnėse žaidynėse. Sakykime, jog jis teisus ir lengvojoje atletikoje skirtumas išsilygins.
Pridėję prie dabartinio kelialapių skaičiaus 16 lengvaatlečių ir 12 krepšininkų, gautume 49 vietas. Lygiai tiek pat, kiek Lietuva jų turėjo 2015-ųjų pabaigoje.
Kita vertus, neįmanoma paneigti, kad kai kuriose sporto šakose, kuriose lietuviai yra iškovoję olimpinius medalius, padėtis verčia nerimauti. Rudenį vykusiuose pasaulio čempionatuose kelialapių neiškovojo nei baidarių ir kanojų irkluotojai, nei imtynininkai. Akademinio irklavimo atstovai šiuo metu jų turi dvigubai mažiau nei 2015-ųjų pabaigoje.
2020-aisiais atranka tęsis. Šiemet dalis sportininkų apskritai neturėjo galimybių iškovoti kelialapius. Pavyzdžiui, bokse viską sujaukė tai, kad tarptautinė federacija buvo nušalinta nuo olimpinės atrankos organizavimo.
Dėl to kelialapių dalybos Europoje prasidės tik kovą, kai boksininkai varžysis specialiame atrankos turnyre Londone. Tie, kurie tikslo nepasieks, dar turės šansą pasauliniame atrankos turnyre gegužę.
Papildomi atrankos turnyrai numatyti daugelyje sporto šakų. Šalia to bus vykdomi normatyvai, skaičiuojami reitingai. Lietuvai svarbiausias atrankos akcentas bus birželio 23-28 d. Kaune vyksiantis krepšinio turnyras. Jame mūsų rinktinė ir dar penkios komandos varžysis dėl vieno kelialapio, kuris olimpiečių skaičių gali padidinti 12 pavardžių.
Gausiausią komandą Lietuva turėjo 2008 m. Pekino olimpinėse žaidynėse, jose šaliai atstovavo 71 sportininkas. 2012 m. Londone mūsiškių buvo 62, 2016 m. Rio de Žaneire - 67. Jei kelialapio į Tokiją negaus krepšininkai, turbūt teks susitaikyti su tuo, kad kartelė bus nuleista.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą