Tradiciškai, kalendoriaus lapeliams skaičiuojant paskutiniąsias metų dienas, "Vakarų ekspresas" apžvelgia labiausiai įsimintinus ir į istoriją patekusius Klaipėdos sporto metų įvykius. Juodojo Drakono metai Klaipėdos sporto istorijoje išsiskirs ne tik dėl to, jog tai olimpiniai metai ar dėl skambių pergalių Europos ir pasaulio čempionatuose, bet ir dėl piktų kalbų sulaukusios sporto reformos užuomazgų, Klaipėdos sporto vadovybės pokyčių, intrigų, nusivylimų ir net dopingo skandalų.
"Dragūnas" sudrebino Europą
Iš Klaipėdos ekipų dažniausiai olimpo viršūnėje skambėjo, liaupsių bei komplimentų sulaukė "Dragūno" rankininkai. Nenuostabu, kad ši ekipa gruodžio mėnesio viduryje vykusiame geriausių Klaipėdos sportininkų pagerbimo vakare pelnė geriausios miesto žaidybinės komandos vardą.
Patyrusio rankinio specialisto Artūro Juškėno vadovaujama ekipa 2012 metais iškovojo Lietuvos rankinio lygos (LRL) čempionų laurus, tapo Baltijos rankinio lygos bronzos medalių laimėtoja ir itin sėkmingai kovėsi Europos Iššūkio taurės varžybose: pirmajame etape nugalėjo Kipro "SPE Strovolos", Moldovos "Olimpus-85-USEFS" ir Anglijos "Ruislip Eagles" (Anglija) rankininkus, o vėliau iš kovos eliminavo ir 14-ąkart Ukrainos čempionus Zaporožės ZTR rankininkus.
Tai buvo itin netikėta ir viena skambiausių rankinio pergalių istorijoje. Ne veltui iškart po varžybų šlubuodamas ir sukandęs dantis dėl kelio skausmų "Dragūno" žaidėjas Tadas Stankevičius rėžė: "Tai kažkas iš fantastikos zonos. Kovėmės kaip 300 spartiečių. Tai turbūt laimingiausia diena mano gyvenime."
Jam, kaip ir Achilo sausgyslės plyšį patyrusiam vartininkui Aisčiui Pažemeckui bei stipriai petį susimušusiam Jonui Truchanovičiui, buvo nė motais asmeninės bėdos, svarbiausia tai, ką jie padarė - perrašė "Dragūno" klubo istoriją, apgynė Lietuvos garbę.
Kovotojų charakteriu ir komandiniu darnumu pasižymintys klaipėdiečiai 2013 metų vasario mėnesį tęs kovas Europos Iššūkio taurės varžybose - aštuntfinalyje susitiks su Kragujevaco "Radnički" (Serbija) ekipa. Visai įmanoma, kad "Dragūno" rankininkai nužingsniuos dar toliau.
Tačiau yra ir kitų niuansų - komanda stebina laimėjimais, tačiau miesto valdžia kol kas bando visaip išsisukti, kad "Dragūnui" būtų padidintas biudžetas. Treneriui A. Juškėnui paprašius papildomos 100 tūkstančių litų paramos kelionėms į tolimas šalis, valdininkai kol kas į tai nesureagavo ir atmetė prašymą. Keista tai, kad klubas garsina Klaipėdos ir Lietuvos vardą, tačiau su jais nėra deramai skaitomasi.
Dopingo skandalas
Daug vilčių turėjome, jog 2012 metų Londono olimpinėse žaidynėse dalyvaus ir jose sužibės 21-erių sunkiaatletis Aurimas Didžbalis. Deja, liepos mėnesį atskriejo žinia, jog 2010 ir 2011 metų geriausias Klaipėdos sportininkas pateko į dopingo šešėlį ir jis diskvalifikuotas dvejiems metams. Vėliau pranešta, jog jo organizme aptikta dehidrochlormetiltestosterono - anabolinio steroido, kuris augina sportininko raumenų masę ir prideda jėgos.
Tarptautinė sunkiosios atletikos federacija (IWF) dar vasarą iš 21 metų lietuvio atėmė balandį Antalijoje iškovotą sidabro medalį.
Taip pat A. Didžbalis liko be daugiau nei 3 tūkst. litų per mėnesį pajamų. Jam buvo nutrauktas Lietuvos olimpinio sporto centro (LOSC) bei Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) stipendijų skyrimas. Iki dopingo skandalo pradžios A. Didžbaliui kas mėnesį LOSC mokėjo 1,5 tūkst. litų, o LTOK - 1,6 tūkst. litų dydžio stipendiją. A. Didžbalio pavardės nebeliko ir prieš kelias dienas patvirtintuose kandidatų į 2016 metų Rio de Žaneiro olimpines žaidynes sąrašuose, pagal kuriuos ateinančius dvejus metus bus mokamos LTOK stipendijos.
Vėl pretenduoti į finansinę paramą A. Didžbalis galės tik sulaukęs diskvalifikacijos pabaigos 2014 metų pavasarį.
Taip pat jis nebegaus ir valstybinės premijos už Europos čempionato sidabro medalį - 20 tūkst. litų.
KRITO ŠEŠĖLIS. Sunkiaatlečiui Aurimui Didžbaliui 2012 metai nebuvo sėkmingi.
Sporto vadovybės kaita
2012 metų vasario mėnesį Uostamiesčio savivaldybės darbuotojų vertinimo komisija nepatenkinamai įvertino Klaipėdos sporto ir kūno kultūros skyriaus vedėjo Irenijaus Zaleckio darbą ir pažemino jo pareigas. Jam skirtos Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigos.
I. Zaleckis su tokiu verdiktu nesutinka ir dėl grąžinimo į darbą bei 10 tūkstančių litų moralinės kompensacijos bylinėjasi teismuose. Pirmosios instancijos teismas valdininko skundą atmetė, tačiau I. Zaleckis sprendimą apskundė aukštesniosios instancijos teismui.
Nepaisant šių peripetijų, lapkritį buvo paskelbtas konkursas naujojo Klaipėdos sporto vado pareigoms eiti. Konkursą laimėjo iki šiol paveldosaugininku dirbęs Mantas Bagočius. Jis nurungė septynis kitus pretendentus. Jeigu nė vienas iš jų konkurso rezultatų neapskųs, 31 metų M. Bagočius Klaipėdos sportui vadovauti pradės iš karto po Naujųjų.
Anksčiau jis yra dirbęs Telšių rajono savivaldybėje, vadovavęs privačios kompanijos Klaipėdos padaliniui.
PAŽEMINO PAREIGOSE. 12 metų Klaipėdos sportui vadovavęs Irenijus Zaleckis buvo išverstas iš posto.
Ėmėsi sporto reformos
Uostamiesčio politikai, pavargę nuo į bedugnę grimztančio Klaipėdos sporto, užsimojo imtis drąsių permainų. Per kelis mėnesius parengti sporto sistemos reformos metmenys tarp trenerių pasėjo baimę, jog gali išnykti mažiau populiarios sporto šakos ir daugybė vaikų bei trenerių atsidurs tiesiog gatvėje. Nepaisant to, lapkričio mėnesį miesto Tarybos kolegijos nariai pritarė sporto sistemos pertvarkos metmenų projektui.
Siekiama, kad Klaipėda pasektų Estijos pavyzdžiu - pagal parengtą metodiką būtų apskaičiuojamas ir įvedamas bazinis sportininko krepšelis. Nustatytą krepšelio pinigų sumą gautų ta sporto šaka, kurią lanko konkretus vaikas. Nesvarbu, ar jis sportuoja biudžetinėse sporto įstaigose, ar klubuose.
Reformos metmenis parengė speciali darbo grupė, į kurią įėjo miesto Tarybos nariai Saulius Budinas, Algirdas Grublys, savivaldybės Ugdymo ir kultūros departamento direktorė Nijolė Laužikienė. Jiems vadovavo Klaipėdos vicemeras Vytautas Čepas.
Naujas istorijos puslapis
Klaipėdos "Neptūno" krepšininkai atvertė naują puslapį Klaipėdos krepšinio istorijoje - kartu su Lietuvos krepšinio grandais - Kauno "Žalgiriu" ir Vilniaus "Lietuvos rytu" dalyvauja prestižinėse VTB Vieningosios lygos pirmenybėse.
Debiutantai - "Neptūno" krepšininkai kol kas šiose pirmenybėse iškovojo tik vieną pergalę, tačiau ne kartą varžovams priešinosi itin galingai ir turėjo realių šansų palaužti kur kas didesnius biudžetus valdančias ekipas - tik paskutinėmis sekundėmis nusileista Maskvos srities Liubercų "Triumf" komandai, po pratęsimo pralaimėta Krasnojarsko "Enisey" ekipai (tąkart prie svečių pergalės prisidėjo ir abejotini teisėjų sprendimai, po rungtynių "Neptūnas" parašė protestą), itin galingai priešinosi ir tik paskutiniajame kėlinyje nusileido Maskvos CSKA krepšininkų žvaigždynui.
Šių komandų biudžetai yra kelis ar net dešimtis kartų didesni nei neptūniečių.
DEBIUTAS. Klaipėdos krepšinio sirgaliams, norint išvysti garsias užsienio komandas, nereikėjo vykti iš savo miesto - "Neptūnas" kovėsi su Maskvos CSKA ir kitais krepšinio grandais, rungtyniaujančiais VTB Vieningoje lygoje.
"Atlanto" nuopuoliai ir pakilimai
2012 metai - Klaipėdos "Atlanto" klubui buvo vieni iš sudėtingesnių: iškelta bankroto procedūra, buvo neaišku, ar klubas galės startuoti LFF A lygos pirmenybėse, tačiau kovo mėnesį naujuoju klubo savininku tapusiam Klaipėdos apskrities futbolo federacijos (KAFF) vadovui verslininkui Romualdui Jonaičiui situaciją pavyko pagerinti. Atlantiečiai išsikapstė iš skolų, nutraukta bankroto procedūra, išsaugota vieta A lygos pirmenybėse ir prasibrauta į LFF taurės pusfinalį.
"Kai šios taurės ketvirtfinalyje laimėjome prieš "Sūduvos" ekipą, jautėmės lyg laimėję Čempionų lygos finalą. Žmonės dėkojo, džiūgavo, šaudė fejerverkus. Emocijos tiesiog liejosi per kraštus. Džiugu, kad sezonui įsibėgėjus pavyko sugrąžinti į stadionus žiūrovus", - džiaugėsi klubo vadovas R. Jonaitis.
Pastarosiomis dienomis pasigirdo naujų planų ateinančiam sezonui: komandos nebetreniruos prancūzas Sebastienas Roques, o naujas galimas strategas bus rusas Konstantinas Sarsanija. Šis specialistas užsiminė, kad trenerių štabe norėtų matyti pagalbininkus - Sergejų Savčenkovą, 2006-aisiais jau treniravusį "Atlantą", ir Rimantą Žvingilą, Klaipėdos klube dirbusį 2011-aisiais.
"Vizija - auginti jaunus, pajėgius savus žaidėjus, kurie nuolat tobulėtų. Mūsų tikslas - ne trumpalaikis ar vienadienis rezultatas, o ilgalaikė 3-5 metų vizija. "Atlanto" pagrindą naujajame čempionate sudarys klaipėdiečiai ir kitų Lietuvos komandų žaidėjai. Gali būti, jog į klubą bus pakviesti ukrainiečiai, baltarusiai, rusai. Tautybė nėra svarbu, svarbu klubo vystymas ir tobulėjimas", - pabrėžė K. Sarsanija.
Lina Grinčikaitė - geriausia
2012 metų geriausia Klaipėdos sportininke išrinkta 25-erių olimpietė sprinterė Lina Grinčikaitė.
Ji geriausia uostamiesčio sportininke buvo pripažinta ir 2008 metais, o pastaruosius trejus metus (2009, 2010 ir 2011 metais) geriausiųjų atletų rinkimuose buvo antra.
Ši Edmundo Norvilo auklėtinė šiemet buvo pripažinta ir geriausia Klaipėdos universiteto sportininke.
L. Grinčikaitė 2012 metų vasarą Suomijoje vykusiame Europos suaugusiųjų čempionate 100 m bėgimo varžybose iškovojo bronzos medalį, Londono olimpinėse žaidynėse prasibrovė į pusfinalį ir pasiekė naują Lietuvos rekordą - 11,19 sek.
Londono olimpinėse žaidynėse kartu su L. Grinčikaite mūsų miestui atstovavo dar trys atletai: dviratininkai Gediminas Bagdonas ir Ramūnas Navardauskas bei barjerinio bėgimo atstovė Eglė Staišiūnaitė.
Pastaroji Londono olimpinių žaidynių moterų 400 m barjerinio bėgimo varžybose distanciją įveikė per 57,79 sek. ir į pusfinalį nepateko. Pirmajame atrankos bėgime klaipėdietė finišavo penkta. Tarp visų 43 atrankos varžybų dalyvių Eglės rezultatas buvo 34-as.
G. Bagdonas 2012 m. vasaros olimpinėse žaidynėse užėmė 58 vietą grupinėse plento lenktynėse, tačiau sužibėjo Europos treko čempionate - pelnė bronzą omniumo rungtyje.
R. Navardauskas Londono olimpiadoje užėmė 46 vietą grupinėse plento lenktynėse ir 21 vietą asmeninėse lenktynėse. Taip pat jis dalyvavo pasaulio dviračių plento čempionate, kuriame liko aštuntas.
Medalių derlius
Jau tapo tradicija, kad įvairiuose čempionatuose puikiai Klaipėdai atstovauja sunkiaatlečiai. 2012 metais jie žibėjo Europos ir pasaulio čempionatuose.
Žygimantas Stanulis (iki 94 kg) gruodžio mėnesio pradžioje iškovojo aukso medalį Izraelyje vykusiame Europos jaunimo (iki 23 metų) sunkiosios atletikos čempionate. Taip pat jis buvo arti medalio pasaulio jaunimo čempionate - liko ketvirtas.
Klaipėdietė Aleksandra Stepanova svorio kategorijoje (iki 48 kg) stūmimo veiksmu iškėlė 81 kg ir iškovojo mažąjį bronzos medalį. Jos dvikovės rezultatas (141 kg) - buvo ketvirtas.
Vyrų iki 23 metų ir iki 56 kg grupėje klaipėdietis Vitalijus Sudnikas iškovojo 3 bronzos medalius: išrovė 82 kg, išstūmė 96 kg ir dvikovėje surinko 178 kg.
Lapkričio mėnesį Izraelyje klaipėdietis sunkiaatletis Modestas Šimkus pasaulio studentų čempionate svorio iki 105 kilogramų grupėje iškovojo bronzos medalį. Jis dvikovėje surinko 363 kilogramus.
Be sunkiaatlečių, dar skambių laurų iškovojo graikų-romėnų imtynių atstovas Marius Knystautas (tapo Europos jaunių prizininku), krepšininkas Arnas Butkevičius (Europos jaunimo iki 20 metų čempionas), karatistai Diana Mačiūtė ir Lukas Kubilius (Europos karatė kiokušin suaugusiųjų čempionai), Viktorija Mockutė, Rasa Kasperavičiūtė, Tomas Struopus, Indrė Uselytė, Gintarė Tydikaitė, Vaida Neimantaitė, Tautvydas Šniaukas (visi - Europos jaunių ir jaunimo prizininkai), fitneso atstovai Arvydas Mišeikis, Ieva Griciūtė, Agnė Kaubrytė ir Laurynas Šiaulys (visi - Europos ir pasaulio čempionatų prizininkai), sambo imtynininkas Gintaras Katkus (Europos prizininkas) bei rankų lenkikas Mantas Ašmonas (pasaulio taurės laureatas).
RAUMENŲ KALNAS. Arvydas Mišeikis - Europos suaugusiųjų čempionas kultūrizmo grupėje.
"Žuvėdros" skrydis
Klaipėdos universiteto sportinių šokių ansamblis "Žuvėdra" šiemet buvo tarp lyderių Europos ir pasaulio čempionatuose: gegužės mėnesį Vienoje (Austrija) vykusiame Europos Lotynų Amerikos šokių ansamblių čempionate iškovojo aukso medalius, o gruodžio mėnesį Brėmene (Vokietija) vykusiame planetos čempionate pelnė sidabro medalius.
"Žuvėdros" šokėjai dalyvavo jau 23 pasaulio čempionatuose, iš kurių devyniolikoje (nuo 1994 metų) iškovojo medalius. Klaipėdos universiteto sportinių šokių kolektyvo nariai pasaulio vicečempionais yra tapę septynis kartus. Europos čempionatuose jie triumfavo aštuonis kartus.
Klubo vadovo Romaldo Idzelevičiaus teigimu, "Žuvėdros" kolektyvą ketina palikti daug šokėjų.
"Artimiausiame Europos čempionate, kuris vyks kitų metų gegužę Vilniuje, geriausiu atveju surinksime tik vieną komandą. Po šio čempionato mes su Skaiste ketiname nutraukti darbą su "Žuvėdra". Pasakysime "atia". Jau pernai norėjome tai padaryti, tačiau mus dar įkalbėjo. Manyčiau, kad jau atėjo laikas atsisveikinti", - širdį atvėrė nusipelnęs "Žuvėdros" vadovas.
LYDERIAI. "Žuvėdros" šokėjų kolektyvas buvo olimpo viršūnėje Austrijoje vykusiame Europos čempionate, o Vokietijoje planetos pirmenybėse iškovojo antrąją vietą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą