Naujam miuziklui kostiumus kūrusi Olga Filatova: „Norėjome, kad Emilija Pliaterytė būtų atspari laikui“

Klaipėdietės su nekantrumu laukia areninio miuziklo gimtajame mieste, nors sostinės žiūrovai jau pozityviai įvertino tiek atlikėjus, tiek kūrėjų indėlį. 

Dėmesio centre atsidūrė ir išskirtiniai spektaklio kostiumai bei akį traukiančios jų detalės. 

Žinoma mados dizainerė, įvaizdžio kūrėja, su garsiais teatro ir pramogų pasaulio vardais dirbanti Olga atskleidžia, kas ją įkvėpė kurti ansamblio  „Lietuva“ premjerai bei kaip atrodo nematoma kūrėjų darbo dalis.

„Man patinka stebėti spektaklio gimimą – prisiliesti prie šio proceso ir būti jo dalimi. Džiaugiuosi, kad kostiumai sulaukė dėmesio ir komplimentų, o stilistika įvardijama kaip atpažįstama ir būdinga mano kūrybai“, – įspūdžiais po pilnos arenos Vilniuje dalinasi Olga.

Pusiausvyra tarp autentikos ir šiuolaikiškumo

„Darbas su kostiumais prasideda nuo pažinties su dramaturgija, muzika ir ilgų pokalbių su režisieriumi. Įkvėpimo sėmiausi iš temos, aktorių asmenybių bei veikėjų charakterių. 

Dirbant prie „Emilijos“, gilinausi į istorinį laikotarpį, bet ieškojau aiškių formų ir atpažįstamų šių dienų elementų. Idėjų paieškai turėjau daugiau laiko nei įgyvendinimui, todėl eskizų šįkart buvo daug ir įvairių. 

Kai kurie eskizai taip ir liko aplanke, kai kurie kūrimo procese transformavosi ir nuo šiol gyvena scenoje. Darbas su kostiumais nesibaigia iki pat premjeros dienos, kai turiu galimybę juos išvysti su atitinkamu apšvietimu ir dekoracijomis. 

Iki tol galiu tik įsivaizduoti, kad viskas, kas buvo sugalvota, suveiks“, – užkulisius atveria O.Filatova, prekės ženklo „2ru2ra” įkūrėja. 

Kaip yra sakęs miuziklo „Emilija“ režisierius Kęstutis Jakštas, visai komandai buvo svarbu išanalizuoti istorinius šaltinius, gilintis į karžygės Pliaterytės paveikslą, suprasti ryšį su artimaisiais ir to meto sukilimo aplinkybes. Tuo pačiu – atrasti būdą, kaip istoriją perteikti šiuolaikiniam žmogui patrauklesne kalba.

„Manau, kad pavyko atrasti pusiausvyrą tarp istorinės autentikos ir šiuolaikinio stiliaus. Norėjome, kad Emilija atrodytų laikui atspari, o kostiumai būtų lengvai atpažįstami kaip istorinės praeities dalis, tačiau kartu turėtų užuominų į šių dienų madą. 

Labiausiai norėčiau, kad žmonės atkreiptų dėmesį ne į kostiumų detales, o  į pačią muzikinę dramą „Emilija“, nepraleistų galimybės pamatyti šį spektaklį gyvai, naujai atrastų Lietuvai svarbią didvyrę Emiliją – Moniką Liu, kuri, tikiu, įkvėps savo drąsa kovoti už laisvę“, – sako dizainerė Olga ir kviečia susitikti spektakliuose.

O. Filatova Kontrimienė kostiumus kūrė ir kitoms ansamblio „Lietuva“ programoms – koliažinei operai „Mažvydas“ bei Laisvės gynėjams skirtai oratorijai „13“. Dizainerę vertina ir Anželika Cholina – jos abi kuria ACH teatro bei kituose spektaklių pastatymuose (šokio spektakliai „Idiotas“ ir „Pikų dama”, opera „Traviata“, baletas „Dezdemona“ ir kt.).

A. Cholina apsilankė „Emilijos” premjeroje Vilniuje, kur pasveikino ne tik kūrėjus, atlikėjus, bet ir sumanytojus.

„<...> Nebeįmanoma nepastebėti, kad ansamblis „Lietuva” jau kuris laikas eina sau visiškai nauju, ambicingu kūrybos keliu – panaudodami savo visų meno kolektyvų resursus, stato didelius sceninius kūrinius nacionaline tema. 

Šie spektakliai – kaip gyvi paminklai. Jie prikelia sceniniam gyvenimui ne tik iškiliausių Lietuvos asmenybių, karžygės Emilijos Pliaterytės, lietuvių raštijos pradininko Mažvydo istorijas, bet ir vykdo svarbią misiją – primindami visoms kartoms mūsų mažos šalies svarbiausius istorijos momentus, puoselėja ir saugo lietuvių tautos identitetą. 

Nežinodami savo tautos istorijos, mes neturėsime ateities, todėl norisi išreikšti pagarbą ir palaikymą ansamblio „Lietuva” idealistams, kurie sugalvojo šią kryptį, šiuo nelengvu keliu atkakliai eina, džiugindami Lietuvos žmones pastatymais, kurie susvarbina mūsų šalies praeitį ir sukelia pasididžiavimo jausmą širdyse.“

Spektaklyje grafaitę Emiliją įkūnija Monika Liu. Pusbrolio Cezario vaidmenį atlieka Mantas Zemleckas, adjutante Marija tampa Jovita Jankelaitytė. Rusų generolas Kablukovas – Tadas Girininkas, kazokų vadas Verzulinas – Žygimantas Galinis, poetas – Andrius Kaniava. 

Emilijos motiną Ana fon Mol vaidina Ilona Pliavgo, grafą Mykolą Pliaterį – Donatas Kaikaris, Emilijos tėvas Pranciškus Ksaveras Broel-Pliateris – Zenius Sakalauskas, kunigas – Vaidas Bartušas ir Paulius Klangauskas pakaitomis. 

Kitus spektaklio personažus įkūnija valstybinio ansamblio „Lietuva“ choras, šokėjų trupė, orkestras ir kviestiniai muzikantai: kamerinis styginių instrumentų ansamblis (vadovė Ingrida Raupaitė) ir varinių pučiamųjų instrumentų ansamblis „Sonum Brass Ensemble” (vadovas Sergijus Kirsenka). Gyvam orkestrui diriguoja ansamblio „Lietuva“ vyr. dirigentas Egidijus Kaveckas.

Muziką kūrė kompozitoriai Jievaras Jasinskis, Jonas Jurkūnas, Rytas Svilainis ir Gintautas Venislovas. 

Scenarijaus ir libreto autorė Sandra Bernotaitė, scenografijos dailininkas Gintaras Makarevičius, režisieriaus K. Jakšto asistentė Giedrė Kriaučionytė-Vosylienė, videoprojekcijų dailininkai Lukas Miceika ir Vaclovas Nevčesauskas, šviesų dailininkas Eugenijus Sabaliauskas, garso režisierius Tomas Ždanavičius.

Muzikinė drama „Emilija“ toliau bus rodoma lapkričio 8 d. Klaipėdos „Švyturio“ arenoje, lapkričio 15 d. Panevėžio „Kalnapilio“ arenoje, lapkričio 22 d. Šiaulių arenoje ir lapkričio 26 d. Kauno „Žalgirio“ arenoje.