Sporto projektai - rožinės svajonės

Sporto projektai - rožinės svajonės

Jeigu klausytume valdininkų ir jų sapaliojimų, tuomet Klaipėda jau seniai būtų vienas sportiškiausių Lietuvos miestų, kuriame veiktų mažiausiai trys prabangūs baseinai, galėtume pasigirti vienu įspūdingiausiu futbolo stadionu, Klaipėdos futbolo mokykla primintų vakarietiškas jaunųjų futbolininkų ugdymo įstaigas, stalo teniso mėgėjai mieste nemokamai galėtų žaisti lauke ant šlifuoto betono stalų.

Galėtume rankioti dešimtis panašių rožinių svajonių, apie kurias kalbėjo politikai, bet visa tai virto utopija.

50 m baseinas su kaskadomis?

Realybė Klaipėdoje yra visai kitokia - metai po metų kalbama apie sporto vizijas ir planus, kurie vis dažniau nugula valdininkų stalčiuose.

Štai, pavyzdžiui, dar 2007 metais Klaipėdos sporto ir kūno kultūros skyriaus vedėjas Irenijus Zaleckis viešai žiniasklaidai sakė, kad miesto vizijose yra trys šiuolaikiški baseinai.

Buvo kalbama, kad Prano Lideikio gatvėje, šalia LCC tarptautinio universiteto, planuojama statyti 50 m ilgio baseiną.

"Parašėme paraišką ir siūlymus tokiai naujojo baseino vizijai: 50 m ilgio baseinas, šalia - mažas apšilimo baseinėlis, taip pat universali - tinklinio, futbolo ir krepšinio - aikštelė bei didžiulė treniruoklių salė.

Baseine tilps apie tūkstantį žiūrovų. Jei norime savo mieste rengti tarptautines varžybas - Baltijos šalių, Europos ar net pasaulio čempionatus, tuomet žiūrovų tribūnos ir apšilimo baseinas - būtinas. Šiame baseinėlyje norėtume dar įrengti kaskadų, čiuožyklų, tramplinų, kad užsinorėję galėtų pailsėti ir papramogauti vaikai bei miestiečiai", - 2007 metais aiškino planus I. Zaleckis.

Tiesa, buvo jau rengta ir šio baseino galimybių studija, kuri miestui kainavo 50 tūkstančių litų. Vėliau viskas ramiai ir gražiai nutilo. Statybų šioje vietoje neregėti nė pro kur... Į orą išmesta dešimtys tūkstančių litų. o kur gi rezultatas?

Tik įdomu, jei po kelių metų ir sugalvotume P. Lideikio gatvėje statyti baseiną, kur kitur reikėtų dėti tą pasenusią galimybių studiją, jei ne į šiukšlinę. Nebent mes norėtume savo mieste regėti Caro laikus primenantį baseiną.

2007 metais buvo kalbėta ir apie "Gintaro" baseino rekonstrukciją, kuri prasidėjo tik pernai rugpjūtį.


Futbolo mokykla - griuvėsiai

Taip pat tais pačiais 2007 metais buvo prabilta ir apie daugelį metų Paryžiaus Komunos gatvėje neveikiantį baseiną.

"Geriausia būtų griauti tą pastatą, nes ten jau viskas sutrūniję. Norime pastatyti 25 metrų ilgio baseiną ir universalią - tinklinio, futbolo, krepšinio - salę. Norėtume, kad šis kompleksas taptų miestiečių laisvalaikio centru", - prieš beveik ketverius metus kalbėjo sporto funkcionierius.

Na taip, ten dabar "labai puikus" miestiečių laisvalaikio centras. Ypač, kai pažiūrima į šalia esančią Klaipėdos futbolo mokyklą, primenančią griuvėsius.

Baisu, kad vaikams ant galvų nenukristų griūvančių sienų, plytelių ar langų nuolaužos.

Prieš kelis metus Klaipėdos futbolo mokyklos direktorius Antanas Adomynas pasakojo, kad pasivaržyti futbolo aikštelėje atvykę ir į mokyklos rūbinę bei tualetą užėję užsieniečiai užsiėmė už galvų ir paprašė, kad atlikti gamtinių reikalų nuvežtų į viešbutį.

Skamba lyg anekdotas, tačiau tokia jau mūsų realybė.

Futbolo mokyklos kreipimaisi į Klaipėdos sporto skyrių dėl šios įstaigos finansavimo būtinajam remontui daugelį metų atsimušė lyg į sieną, tad 2008 metų birželį neabejingi futbolui žmonės įkūrė visuomeninę tėvų ir rėmėjų futbolo tarybą.

Jos pagrindinis tikslas buvo "reanimuoti" ir įvairiausiais būdais pritraukti lėšų begriūvančiai futbolo mokyklai.

Į priekį viskas juda itin vangiai. Visi reikiami dokumentai yra pateikti atitinkamoms instancijoms, tikimasi gauti Europos sąjungos lėšų.

Tačiau žmonės kalba taip: "Kol ant vaiko galvos neužkris plyta ir nesusižalos, matyt, Klaipėdos futbolo mokykla nebus griaunama arba renovuojama."

Tai pliuso Klaipėdos futbolui neprideda, kaip ir tai, kad Miesto centrinis futbolo stadionas, VIP tribūnos yra apgriuvusios, neatitinka UEFA keliamų reikalavimų.

Dar pernai kovo mėnesį Klaipėdos miesto meras Rimantas Taraškevičius, susitikęs su Lietuvos futbolo federacijos prezidentu Liutauru Varanavičiumi, prabilo apie galimybę rekonstruoti stadioną, padidinti vietų skaičių nuo 5,5 tūkst. iki 9 tūkst. Esą tokiu atveju, Klaipėdoje vyktų 2012 metų Europos futbolo čempionato rungtynės tarp Lietuvos ir Ispanijos rinktinių.

Daugelis akimirksniu nudžiugo: "Savo mieste pamatysime pasaulio čempionus!". Bet pasirodo, kad tai buvo tik trumpa iliuzija.

Uostamiesčio politikai vėl lyg šlapiu skuduru per veidą tėškė sporto sirgaliams - esą stadiono rekonstrukcijai nėra pinigų.

Kai prabylama apie sporto objektus ir finansavimą, nuolat pasigirsta ta pati giesmelė: "Nėra pinigų". Visa laimė, kad Lietuva pelnė teisę 2011 metais rengti Europos krepšinio čempionatą. Kitu atveju vargu ar būtų pradėta statyti ir Klaipėdos arena.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder