Sporto reforma džiugina ne visus

Sporto reforma džiugina ne visus

Uostamiestyje per 25-erius Nepriklausomybės metus nuolat buvo uždarinėjamos sporto salės, stadionai ir aikštynai. Likę gyveno savarankišką gyvenimą, buvo priskirti prie įvairių sporto centrų, o vieningo požiūrio į sporto bazes mieste iki šiol nėra. Tad Klaipėdos savivaldybė pribrendo naujam miesto sporto bazių išlaikymo ir administravimo etapui ir pradėjo žygius norėdama visas sporto bazes sujungti į vieną įmonę.

Vis dėlto pradėta ruošti nauja uostamiesčio sporto reforma sulaukė pasipriešinimo. Jau trečias mėnuo, kai į miesto Tarybą nepakliūna atitinkamas sprendimo projektas.

Norima įkurti įmonę, kuri valdytų visus sporto objektus, o miestas taip esą galėtų lengviau planuoti išlaidas, pagerintų pajamų surinkimą iš nuomos. Tačiau tam priešinasi įvairių sporto bazių atstovai.

"Jie greičiausiai bijo prarasti šiltas vieteles", - teigia reformą palaikantys žmonės.

Tačiau reformos oponentai tikina, jog šiuo metu puikiai susitvarko patys, geba užsidirbti ir gerinti savo sportininkų sąlygas, o stumiama reforma esą nepagrįsta skaičiavimais ir analize.

Kokia vizija?

Mieste susiklostė tokia situacija, kai pažaisti krepšinį ar futbolą susiruošusi klaipėdiečių kompanija priversta privačiai kreiptis į vienos ar kitos sporto bazės direktorių ir tartis dėl galimybės sportuoti. Kad tokie susitarimai dažnai lydimi ir vieno kito pašalinio euro, niekam seniai ne paslaptis.

Ne pirmus metus sporto reikalus Klaipėdoje kuruojantis Savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas paruošė sporto bazių administravimo reformą, po kurios visus šiuos objektus administruotų viena Savivaldybės įmonė.

"Įmonė Klaipėdos sporto bazės būtų steigiama tam, kad visos miesto sporto bazės atsidurtų vienose rankose. Taip bus lengviau jas administruoti, reikės mažiau darbuotojų, o miestiečiai nuo to tik išloš. Vienoje vietoje, interneto puslapyje, visi galėsime matyti bazių užimtumo grafiką, laisvas valandas. Tad norėdami pasinaudoti salės paslaugomis galėsime lengvai išsinuomoti bet kurią neužimtą salę", - sakė S. Budinas.

Privatūs klubai pritaria

Tokiam šiuolaikiškam bazių valdymo modeliui pritaria privatūs sporto klubai, besiglaudžiantys įvairiose miesto mokyklose.

"Aš pritariu tokiai reformai. Prisipažinsiu, itin nesigilinau į visus pakeitimus, tačiau žinau, kad su salėmis yra didžiulė bėda ir rasti laisvą laiką yra sunku. Apskritai, mus tenkina ir patinka tai, kas pastaruoju metu vyksta sporto srityje Klaipėdoje. Įdiegtas sportininko krepšelis, imtasi sporto bazių. Lieka tik pasveikinti tokias iniciatyvas", - teigia Lukas Kubilius, "Shodan" karatė kiokušin mokyklos, kurią lanko daugiau nei 300 vaikų, vadovas.

Dabar jaunieji karatistai glaudžiasi šešiose miesto mokyklose ir darželiuose.

Vieno didžiausių privačių klubų vadovas, krepšinio treneris Laimonas Špakauskas taip pat turi nemažą patirtį ieškodamas sporto salių.

"Žinoma, sveikinu tokią miesto idėją, kai viską bus galima spręsti vienoje įmonėje, vienose rankose. Žinau, kad mieste trūksta salių, jų būklė ne itin gera. Norėtųsi, kad rengiama reforma duotų naudą ir nesugadintų dabar esamos situacijos. Svarbu, kad netaptų blogiau", - sakė per 400 jaunųjų krepšininkų ugdantis krepšinio specialistas.

Pavydžiai žiūri ir Vilnius

Panašų sporto bazių vienijimo "po" Savivaldybės įmone modelį jau turi įsidiegę vilniečiai. Tačiau pastarieji su pavydu žiūri į kitą Klaipėdos naujovę Lietuvos mastu. Tai - miesto skiriamas sportininko krepšelis (oficialiai vadinamas neformaliojo ugdymo krepšeliu) privatiems sporto klubams.

Didžioji dalis mokyklinio amžiaus klaipėdiečių į savo sporto klubą "atneša" apie 15 eurų mėnesinį mokestį, kurį Savivaldybė perveda į klubo sąskaitą. Tai tapo įmanoma po to, kai Savivaldybė iš finansuojamų sporto šakų sąrašo išbraukė kai kurias sporto šakas, optimizavo lėšas ir jas paskirstė krepšelio pavidalu privatiems klubams.

"Man buvo netikėta žinia, jog Klaipėda šalia valstybinio sportininko krepšelio turi ir miesto lėšomis finansuojamą papildomą krepšelį. Kiek žinau, toks pavyzdys yra vienintelis Lietuvoje ir mums, vilniečiams, lieka tik pasveikinti uostamiestį su tokiu milžinišku žingsniu į priekį. Toks sporto finansavimo būdas skatina dar geriau dirbti trenerius ir klubus, kurie skatinami finansiškai, ir atvirkščiai - prasčiau dirbantys nieko ir neuždirba", - kalbėjo Nacionalinės ledo ritulio lygos vykdomasis direktorius Remigijus Valickas.

Reforma patenkinti ne visi

Tačiau ne visos sporto organizacijos pritaria Savivaldybės planams sutvarkyti sporto bazių klausimą. Anot prieštaraujančių, yra ne tik pagrįstų baimių, tačiau trūksta aiškumo ir analizės.

Klaipėdos "Viesulo" sporto centro direktoriaus pavaduotoja Elina Pozingienė sako nematanti reikalo keisti esamos sistemos - esą centras puikiai susitvarko ir net geba užsidirbti, o įleisti į sporto sales svetimus žmones baiminasi.

"Daugelis mūsų sporto salių yra specializuotos, į kurias negalime įsileisti pašalinių žmonių. Daugelyje jų yra sportinis mūsų bei tėvų lėšomis pirktas ar dovanotas inventorius. Be to, yra ir saugumo aspektas - žmones iš gatvės būtų sudėtinga sukontroliuoti. Kažkas gali pradėti šokinėti per šuolių stalą ar koks smalsumo pagautas vaikas ką nors su pirštu prakrapštys, o įranga kartais kainuoja net tūkstančius eurų", - sako E. Pozingienė.

Be to, baiminamasi, neva neliks galimybės savarankiškai gerinti savo sportininkų salės. Nedidelį finansavimą turintis centras iš kai kurių sporto bazių nuomos geba šiek tiek uždirbti. Pavyzdžiui, šiemet rankininkams buvo nupirktas mikroautobusiukas, dėl kurio centras sportininkų kelionėms dabar sutaupo net 30 proc. lėšų palyginti su ta suma, kurią reikėdavo skirti anksčiau.

"Analizės ar konkretaus pasakymo, kas šiuo metu yra negerai su bazių naudojimu, nėra. Šnekama abstrakčiai, kad per menkas sporto bazių užimtumas. Mūsų sporto salės, išskyrus Melnragėje esančią, yra specializuotos. Jos gana užimtos, o tai, kad tuščia iki pietų, lemia moksleivių mokymosi laikas - pirmąją dienos pusę moksleiviai leidžia mokyklose ir logiška, kad neateina sportuoti", - įsitikinusi E. Pozingienė.

Reforma dėl reformos?

Panašios mintys šnekant apie sporto reformą kyla ir Lengvosios atletikos maniežo vadovei Astai Dirgėlienei. Jos manymu, reformos yra sveikintinos, tačiau tik tuo atveju, jei viskas pasveriama ir aišku. Dabar kartais atrodo, jog reforma daroma tik dėl jos darymo fakto.

"Tikrai neprieštaraujame, kad atsirastų sporto bazių priežiūros įstaiga - elektros, santechnikos ir panašus ūkis galėtų būti vienose rankose, tačiau negalima atskirti bazių valdymo ir ugdymo. Tą reglamentuoja įvairūs dokumentai, Kūno kultūros ir sporto departamentas pasisako už tai, kad kiekviena sporto šaka privalo turėti savo bazę", - tvirtina A. Dirgėlienė.

Maniežo vadovė tvirtina, jog sportininkams iki šiol neaišku, kaip šis modelis veiks. Taip pat neaišku, ar buvo atlikta galimybių studija, nustatyti socialiniai ir ekonominiai efektai, ar pakaks materialiųjų ir žmogiškųjų išteklių, taip pat nėra modelio, kuris parodytų, kaip tokia sistema veiks. Ne ką mažiau svarbu užtikrinti, jog visas bazes perkėlus į vienas rankas laikas jose pirmiausia būtų skiriamas sportininkams.

"Su teiginiu, kad bazės neefektyviai valdomos, drįstu nesutikti, nes tai žeidžia bazių vadovus. Kur tie efektyvumo vertinimo kriterijai? Dabar girdime, kad salės neužimtos. Jos užimtos visiškai, bet tik tada, kai vaikai ir suaugusieji yra laisvi. Sako, jog pradės sportuoti daugiau vaikų ir užimtumas padidės, bet kas sportavo, tas ir sportuos, o reforma kažin ar darys įtaką sporto bazių užimtumui ar žmonių judumui", - įsitikinusi vadovė.

Beje, A. Dirgėlienės manymu, idealiausia šiuo metu būtų įkurti įstaigą, kuri rūpintųsi išskirtinai sportavimo skatinimu. Yra organizacijų, kurios tokia veikla užsiima labiau epizodiškai, o įstaigos, kuri sistemingai dirbtų šia kryptimi - nėra.

Kovą savo poziciją dėl tokios reformos išsakė ir Klaipėdos visuomeninės sporto tarybos nariai. Daugelis iš jų teigė, kad nori matyti aiškų reformos veiksmų planą ir ekonominio efektyvumo apskaičiavimus. Tik tokiu atveju šeši Klaipėdos visuomeninės sporto tarybos nariai sutiktų pritarti antrajam reformos etapui, vienas būtų prieš reformą, o septyni nariai nuo balsavimo tiesiog susilaikė.

Pasakius "A", reikės ir "B"

S. Budinas sako, jog specialios įmonės steigimas būtų tik pirmoji sporto bazių valdymo reformos dalis. Vėliau prie sporto objektų būtų prijungtos ir mokyklų salės.

"Miestiečiai naudoja ne tik tas sporto sales, kurios skirtos konkrečioms šakoms, tačiau ir sportuoja miesto mokyklose. Ateityje prie bazes administruojančios įmonės tikimės prijungti ir mokyklų sporto sales. Tuomet turėsime visą ir tikrą bazių užimtumo vaizdą ir sportuojantieji galės pasirinkti norimas arba laisvas sporto sales. Gerokai palengvės planavimas ir apskaita", - apie ateities planus sakė S. Budinas.

Naujoji sporto bazių reforma miesto Tarybai svarstyti turėtų būti pateikta šį mėnesį.

Raktažodžiai
Sidebar placeholder