Sporto reformai tebeieškoma stabdžių

Sporto reformai tebeieškoma stabdžių

Diskusijų, pasipiktinimo ir protestų bangą sukėlusi uostamiesčio sporto reforma - lyg vis greičiau įsibėgėjantis traukinys. Šiandien politikai balsuos dėl Klaipėdos miesto sporto centro reorganizavimo, miesto lengvosios atletikos mokyklos steigimo. Tačiau vis dar atsiranda bandymų sustabdyti šį procesą. [CITATA]

Gegužės pabaigoje, kai miesto Taryba pritarė pirmajam reformos etapui, jai pasipriešino kone visų sporto šakų, kurios nuo kitų metų netenka biudžeto paramos, atstovai. Buvo surengtas piketas, buvo bandymas pertvarką stabdyti su teismo pagalba (liepos pabaigoje Klaipėdos apygardos administracinis teismas atmetė Lietuvos regbio federacijos skundą), buvo viešų visuomenės priekaištų iš "Klaipėdiečių tribūnos".

Nepaisant to valdžia vis didesniais tempais įgyvendina savo sumanymus, kurie kai kuriems Klaipėdos sporto visuomenės žmonėms primena riebų spjūvį į veidą. Tačiau per vasarą kovojančių gretos sumažėjo, entuziazmas išblėso: dalis prarado viltį ir pasidavė. Kiti esą ginklus sudėjo sulaukę miesto politikų ir savivaldybės valdininkų pasiūlymų patylėti mainais į neoficialią pagalbą.

Visgi kai kam viltis dar rusena - vis dar ieškoma būdų užkirsti kelią "šiai nesąmonei". Šįkart pagalbos prašoma iš Seimo.

PASIPRIEŠINIMAS. Manoma, kad prie klubinės sistemos perėjęs stalo tenisas Klaipėdoje bus pasmerktas žlugimui, todėl šios sporto šakos treneriai taip aktyviai priešinasi pertvarkoms. Eimanto CHACHLOVO nuotr.

Lauke - vienas karys

Šiomis dienomis sporto šakų treneriai, įsitikinę, kad reforma paliks juos be darbo, o jų auklėtinius - be mėgstamų užsiėmimų, gavo kvietimus į pasitarimą su Seimo nare Agne Bilotaite.

Sutartu laiku į sutartą vietą atėjo vienintelis suinteresuotas - stalo teniso treneris Laimutis Udra.

"Aš esu suinteresuotas, kad visa tai nesitęstų. Juk tai sužlugdys stalo tenisą mūsų mieste - olimpinę ir prioritetinę sporto šaką Lietuvoje, bet nereikalingą Klaipėdai. Aš neturiu ką prarasti, kad ir nepavyks nieko pasiekti, bet bus paguoda, kad kažką bandžiau daryti", - sakė treneris.

Įdomu tai, kad stalo tenisas šiemet buvo pakviestas dalyvauti tarptautiniame projekte PYDOS, kurio esmė - aiškintis, ką reikia daryti, jog vaikai nesitrauktų iš sporto. Išeina taip, kad apie 150 tūkst. litų kainavęs valdžios sprendimas dalyvauti projekte buvo bevertis - kitu sprendimu ji pasmerkė stalo tenisą žlugimui.

"Nežinau, ką daryti - įprastai nuo rugsėjo renkame naujas tenisininkų grupes. O dabar ar verta kviesti keturiems mėnesiams? Kažkada mes bandėme verstis kaip privatus klubas, bet išgyvenome tik todėl, kad turėjome rėmėją iš Vokietijos. Jo nelikus teko grįžti prie miesto finansavimo, taigi, turime karčios patirties", - pasakojo L. Udra.

Jis Seimo narei taip pat išdėstė nuogąstavimus dėl kol kas neaiškios sportuojančiųjų krepšelio skirstymo tvarkos.

"Galbūt dar yra galimybė kažką koreguoti", - išklausiusi svarstė A. Bilotaitė.


Rugsėjo viduryje planuojama surengti diskusiją prie atvirojo stalo, į kurią ruošiamasi pakviesti miesto politikus, savivaldybės administracijos atstovus, sporto trenerius, sportuojančių vaikų tėvus, atsakingus asmenis iš Kūno kultūros ir sporto departamento, Seimo jaunimo ir sporto reikalų komisijos vadovus.

Iki to laiko tikriausiai dar bus kreiptasi į Vyriausiąją tarnybinę etikos komisiją su prašymu ištirti, ar už reformą balsavę Tarybos nariai Saulius Budinas bei Vytautas Čepas nesupainiojo viešų ir privačių interesų. Pirmasis siejamas su boulingu, antrasis yra šalies Sunkiosios atletikos federacijos viceprezidentas, o ši sporto šaka pateko tarp finansuojamųjų iš biudžeto.

"Spjūvis į veidą"

Dėl valdžios negailestingai ridenamo sporto reformos volo itin pasipiktinęs ir rimtai kovai pasiryžęs nusipelnęs Klaipėdos badmintono treneris Antanas Narvilas.

"Badmintono treneriu dirbu jau 39 metus, o iš viso badmintono sportui atidaviau 50 savo gyvenimo metų. Kokios sulaukiau Klaipėdos valdžios padėkos? Spjūvio į veidą", - neslėpdamas širdies skausmo rėžė klaipėdietis.

A. Narvilas užsiminė ir apie tai, kad jei situacija nesikeis - yra pasiryžęs net prie savivaldybės pasitiesti palapinę, išsidėlioti plakatus ir taip išreikšti savo poziciją.

"Nuolat sulaukiu skambučių iš tėvelių, kurie nori atvesti savo vaikus lankyti badmintoną, o valdininkai staiga sumąstė sužlugdyti šią sporto šaką. Juokingai skamba, kai sako: kurkite klubus ir toliau treniruokite vaikus. O kaip išsilaikysime? Kas mokės už salės nuomą, treneriams atlyginimus, pirks inventorių? Juk badmintonas nėra masinė sporto šaka, juk vienu metu kortuose gali treniruotis limituotas skaičius vaikų. Juk čia ne bėgimas ar orientacinis sportas, kai po miškus gali bėgioti tūkstančiai vaikų. Vien iš sportininko krepšelio tikrai neišgyventume. Net neabejoju, kad, įgyvendinus reformą, Klaipėdoje išnyks daug sporto šakų. Reikia daryti viską, kad tokios kvailystės Klaipėdoje nebūtų įgyvendintos. Ši sporto reforma - akivaizdus Klaipėdos sporto žlugdymas", - sakė jis.

Jam keistas valdžios sprendimas išbraukti iš biudžetinių sporto šakų sąrašo badmintoną, juolab kad šią vasarą šios sporto šakos inventoriui įsigyti išleisti net 54 tūkstančiai litų.

"Pasaulio lietuvių žaidynėms buvo įsigyti keturi nauji badmintono kortai. Jų kaina - 54 tūkstančiai litų. Vienas sveria 375 kg. Jei naikins badmintoną - olimpinę ir pasaulyje itin populiarią sporto šaką, tai kam tada pirko tuos kortus? Kur juos reikės dėti? Išmontuoti ir laikyti kambaryje?" - retoriškai klausė pokalbininkas.

Nauji stalai ir kita įranga už 9 tūkst. litų žaidynių varžyboms buvo nupirkta ir stalo tenisininkams.

Gerbia tik prezidentai

A. Narvilas per savo trenerio darbo stažą buvo pagerbtas trijų Lietuvos prezidentų - šviesaus atminimo Algirdo Brazausko, taip pat Valdo Adamkaus ir Dalios Grybauskaitės.

Iš Valdo Adamkaus jis gavo ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Riterio kryžių. Jis to išties nusipelnė - su Lietuvos kurčiųjų rinktine tapo kurčiųjų pasaulio, Europos ir net olimpiniais čempionais.

"Mane pagerbė aukščiausio rango Lietuvos valdžios atstovai, o Klaipėdoje padėkos sulaukiau tik vieną vienintelį kartą, kai Klaipėdos meru buvo Rimantas Taraškevičius. Susidaro įspūdis, kad Klaipėdos valdžios atstovams sportas ir sportininkų pasiekimai - neįdomūs", - nuoskaudą liejo badmintono sporto specialistas, Lietuvos kurčiųjų rinktinės vyr. treneris.

Jam didelį galvos skausmą kelia ir tai, kas po sporto reformos bus su Lietuvos kurčiųjų rinktine.

"Juk Lietuvos kurčiųjų rinktinės pagrindas treniruojasi Klaipėdoje. Negi ir juos išvys į gatvę? Tai kažkoks absurdas", - negalėjo nurimti A. Narvilas.

Klaipėdos badmintonininkai per metus surengia maždaug 20 skirtingų varžybų. Beveik visose Lietuvos čempionatų amžiaus grupėse buvo tarp lyderių. U-19 čempionate iš 24 medalių klaipėdiečiai iškovojo net 13, U-17 čempionate iš 5 galimų aukso medalių klaipėdiečių rankose - net 3. Panaši situacija yra ir su penkiolikmečiais.

"Apie vienuolikmečius ir trylikamečius net nekalbu - mes esame lyderiai, lyg futbolo komandos žaistų į vienus vartus. Kasmet Lietuvos jaunučių žaidynėse Klaipėdai pelnome daugybę taškų. Kol vieni Klaipėdoje nori naikinti badmintoną, kiti, t. y. vilniečiai, atidaro didžiulę teniso salę, kurioje bus ir aštuoni badmintono kortai", - aiškino A. Narvilas.

Planų planai

Apie sporto reformą Klaipėdoje kalbėti pradėta 2011 m. Pirminiais reformatorių skaičiavimais, šis perversmas miestui ne tik padės sutaupyti pinigų, bet ir padidins sportuojančiųjų skaičių. Tačiau daugelis sporto specialistų ir trenerių tuo labai abejoja.

Kalbama, jog reforma sunaikins kai kurias sporto šakas, trenerius paliks be darbo, iš vaikų atims galimybę rinktis ir jie bus priversti laisvalaikį leisti gatvėse. Neatmetama galimybė, kad vaikai, likę be sporto, gali įnikti ir į blogus įpročius: alkoholį, rūkymą bei nusikalstamumą.

Klaipėdos savivaldybės ir sporto skyriaus skaičiavimais, reforma gali pareikalauti 29 darbuotojų (23 treneriai ir 6 administracijos darbuotojai) atleidimo ir 400 tūkst. litų jiems priklausančioms kompensacijoms išmokėti.

Sidebar placeholder