"Sporto sistema yra papelijusi, reikia ją pajudinti", - dar prieš balsavimą kalbėjo vicemeras Vytautas Čepas.
Pasigedo vadovo
Klaipėdos tarybos narys Vytautas Lupeika teigė nesuprantantis, kaip be Klaipėdos sporto vado galima įgyvendinti sporto reformą.
"Gal iš pradžių reikėtų paskirti sporto vadovą, o tuomet mąstyti apie reformas?", - pasiteiravo politikas.
Jam iš karto atkirto Klaipėdos vicemeras Artūras Šulcas.
"Jei kolegija pritaria sporto reformos metmenims, naujasis vadovas tiesiog turėtų įgyvendinti šiuos uždavinius", - pabrėžė A. Šulcas.
Jam pritarė ir vienas reformos iniciatorių Saulius Budinas.
"Žmogus turės prisitaikyti prie strategijos, o ne pradėti iš naujo kažką piešti", - teigė sporto reformos iniciatorius.
Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė sakė, kad jau kreipėsi į Vidaus tarnybos departamentą dėl Klaipėdos sporto vadovo konkurso paskelbimo.
"Jei iš rezervo nebus tinkamos kandidatūros, tuomet per spaudą skelbsime konkursą. Tokios yra privalomos procedūros. Viskas turėtų paaiškėti dviejų savaičių laikotarpyje", - "Vakarų ekspresui" paaiškino Savivaldybės Personalo skyriaus vedėja Jolita Grigaitienė.
Kolegijos nariams prabilus, kad naująja sporto reforma gali būti patenkinti biudžetinių sporto įstaigų vadovai, A. Šulcas atrėžė: "Biudžetinių sporto įstaigų vadovų nuomonė šiuo atžvilgiu nėra įdomi. Jie yra samdomi darbuotojai ir vykdys miesto politiką."
Sukruto visuomenininkai
Kolegijos posėdyje dalyvavusius Klaipėdos sportininkus ir visuomenininkus papiktino S. Budino pasakymas, jog Klaipėdos visuomeninės sporto tarybos nariai, kurią sudaro 24 įvairių sporto sričių specialistai, žurnalistai bei valdininkai pritarė sporto reformos metmenims.
"Mes po ilgų diskusijų ir ginčų sakėme, kad Klaipėdai reikia kūno kultūros ir sporto organizacinės-struktūrinės bei sporto šakų finansavimo pertvarkos, tačiau su tam tikromis išlygomis: jei bus pateiktos ne tik sportininko krepšelio metodikos skaičiavimo, bet ir dar daugybė išvadų: dėl dalies sporto bazių sujungimo į vieną organizacinę struktūrą ekonominio efekto, dėl sporto šakų mažinimo biudžetinėse sporto mokymo įstaigose (kokios sporto šakos ir kokiais kriterijais), dėl suaugusių miesto bendruomenės narių sportavimo skatinimo ir klubų programų rėmimo, dėl galimybės steigti regioninį olimpinį rezervo sporto centrą ir jo finansavimo modelį, dėl ekonominio reformos efekto, - neslėpdamas pasipiktinimo sakė visuomeninės sporto tarybos narys, Klaipėdos "Viesulo" sporto centro regbio treneris Marius Albrikas.
- Sakėme, jei tai bus pagrįsta - tuomet pasisakome už reformą. Dabar jau teigiama, kad mes pritariame sporto reformai, o išlygos jau neminimos. Čia užuodžiu nešvarius politinius žaidimus", - pabrėžė jis.
Anot pagarsėjusio Klaipėdos visuomenininko Germano Čepo, politikai daro tai, kas jiems paranku.
"Keista, kai sako, kad naujasis Klaipėdos sporto vadovas turės žūtbūt paklusti jų valiai. Parinks tokį vadovą, kuris vykdys jų užgaidas. Ar tai normalu? O gal ateitų protingas, išsilavinęs sporto žinovas, kuris pateiktų savo viziją ir aiškius skaičiavimus, kaip pakelti Klaipėdos sporto padėtį. Kodėl kai kurie valdininkai žūtbūt bruka savo nuomonę? Ar tai tik nebus juodi žaidimai?", - retoriškai klausė G. Čepas.
Visgi, aštuoni Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos kolegijos nariai pritarė sporto reformos metmenims, vienas - susilaikė.
Reformos metmenys
Sporto sistemos pertvarkos metmenų projekte numatyta pasekti Estijos pavyzdžiu - pagal parengtą metodiką būtų apskaičiuojamas ir įvedamas bazinis sportininko krepšelis. Nustatytą krepšelio pinigų sumą gautų ta sporto šaka, kurią lanko konkretus vaikas. Nesvarbu, ar jis sportuoja biudžetinėse sporto įstaigose, ar klubuose.
Pateiktame reformos modelyje siūloma vienos iš dabar esančių biudžetinės įstaigos pagrindu įsteigti BĮ Klaipėdos sporto bazes, kuriai būtų perduota didžioji dalis miesto sporto infrastruktūros objektų ir visas juos aptarnaujantis personalas (apie 130 darbuotojų). Kiekviena BĮ Klaipėdos sporto bazėms pavaldi įstaiga turėtų administratorių, atsakingą už jos priežiūrą ir veiklą. Ši įstaiga užsiimtų ir papildomų sporto infrastruktūrų nuoma iš savivaldybės švietimo įstaigų bei privačių klubų ugdymo procesui užtikrinti bei sporto renginiams organizuoti.
Neperduodamos būtų tik specializuotos sporto bazės, kurios didžiąją dalimi pritaikytos konkrečiai sporto šakai: Vlado Knašiaus krepšinio mokykla, "Gintaro" baseinas, imtynių salė, lengvosios atletikos maniežas, tačiau techninę jų priežiūrą atliktų BĮ Klaipėdos sporto bazės.
Sumažės sporto šakų
Viename iš reformos punktų rašoma, jog biudžetinėse įstaigose būtų mažinamas sporto šakų skaičius. Dabar iš miesto biudžeto pinigų yra skiriama 27 sporto šakų sportininkams ugdyti, o po reformos jų liktų mažiau, tačiau tikslus skaičius nėra įvardytas.
Teigiama, jog treneriai, kurių sporto šakos nėra masiškos, galėtų pereiti į klubinę sistemą ir gauti finansavimą per sportininko krepšelį.
"Klaipėdos sporto srities finansavimui būtų skiriama ne mažiau, nei 3,5 proc. miesto biudžeto lėšų. Panašiai yra ir dabar, tad lėšos sportui nebūtų mažinamos, o tik efektyviau ir racionaliau naudojamos. Mažiau reikalingų: nemasiškų, vos po kelis vaikus turinčių, ir rezultatų nerodančių sporto šakų Savivaldybė neberemtų, o labiau būtų remiamos prioritetinės sporto šakos", - kalbėjo S. Budinas.
Anot jo, viena sporto šaka miestui per metus atsieina vidutiniškai apie 100 tūkstančių litų.
"Sutaupyti ir solidžiau remti prioritetines sporto šakas leis ne tik tai, bet ir racionalesnis sporto bazių panaudojimas", - aiškino vienas iš sporto reformos iniciatorių.
S. Budinas pateikė pavyzdžių, kad net didesniuose Lietuvos miestuose biudžetinėse sporto įstaigose yra kultivuojama mažiau sporto šakų.
"Vilniuje - 24, Kaune - 25 sporto šakos. Akivaizdu, kad ir mes turime mažinti šį skaičių. Jei pažiūrėtume respublikos mastu, Kūno kultūros ir sporto departamento prioritetinių sporto šakų sąraše yra 21 sporto šaka. Be to, net trys iš čia esančių sporto šakų - penkiakovė, šaudymas ir žolės riedulys - mūsų mieste net nekultivuojamos. Taigi, lieka gerokai mažiau nei 27 sporto šakos", - sakė S. Budinas.
Klaipėdos reformos metmenis parengė darbo grupė, į kurią įėjo miesto Tarybos nariai S. Budinas, Algirdas Grublys, savivaldybės Ugdymo ir kultūros departamento direktorė Nijolė Laužikienė. Jiems vadovavo Klaipėdos vicemeras V. Čepas.
Bus sudaryta nauja darbo grupė, kuri dirbs prie šių metmenų toliau, o artimiausiu metu planuojama dėl to balsuoti ir Klaipėdos tarybos posėdyje.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą