Nors daugeliui vaikų rugpjūtis yra atostogų metas, krepšinio mokykloje darbas verda ir dabar. „Tie vaikai, kurių tėvai neišsiveža, ateina treniruotis. Dalį jų tėvai išsiveža į kurortus, bet 80 proc. vaikų neturi kur važiuoti. Visi jie dirba. Jei krepšinyje nedirbsi, tai rudenį nuo visų gausi į kaulus“, - teigė S.Kaupys. Nuo rugsėjo prasidės ir naujų grupių formavimas. Jų kiekvienais metais atsiranda keturios ar penkios.
- Kaip formuojate naujas grupes? Tikriausiai priimate ne visus norinčius?
- Kai treneris išleidžia grupę, jis pradeda rinkti mažiukus, vaikšto į mokyklas ir renkasi. Aišku, būna ir taip, kad tėvai patys paskambina ir atveda vaikus, o treneriai pasirenka. Klaipėdoje yra dar viena krepšinio mokykla, privati. Ji priima visus, tik mokėk pinigus. Tikriausiai ir su viena koja paimtų. O pas mus yra atranka. Turime atiduoti duoklę Lietuvos krepšiniui, tai yra pasiekti rezultatą.
- Ar vaikų tėvams reikia mokėti už treniruotes?
- Miesto taryba yra nustačiusi 25 litų mokestį per mėnesį berniukams ir 10 litų mergaitėms. Mokesčio reikia, kad savivaldybė galėtų kontroliuoti. Jeigu vaikas moka, vadinasi, jis yra. Surenkame maždaug 120 tūkst. per metus. Šie pinigai skiriami mokomajam darbui, varžyboms, išvykoms, inventoriui, aprangai. O trenerių atlyginimams, šildymui, sporto salei išlaikyti pinigų skiria savivaldybė. Didelės bėdos nėra, nes Klaipėdoje krepšinis mėgstamas. Daug gerų krepšininkų išėjo iš čia.
- Lietuvoje įprasta skųstis gyvenimu, bet atrodo, jūs skųstis nelinkęs?
- Mes nesiskundžiame. Jei yra blogai, darome, kad nebūtų blogai. O kas iš to pasiskundimo, ar nuo to bus geriau? Reikia ieškoti išeičių ir tvarkytis patiems.
- Į ką orientuojasi mokykla - į masiškumą ar į aukštą meistriškumą, pergales?
- Talentai yra mokyklos turtas. Juk juos galima suskaičiuoti rankų pirštais. Į vaikus, kurie galbūt ateityje žais Eurolygoje ar Lietuvos rinktinėje, investuojame daugiausiai, bet žaidžia visi. Lietuvos moksleivių lygoje turime 26 komandas. Tačiau stengiamės išauginti tokius krepšininkus kaip mūsų auklėtiniai Deividas Gailius ir Artūras Gudaitis, kurie dabar žaidžia Lietuvos rinktinėje.
- Vienu talentingiausių savo kartos Europos krepšininkų vadintas Tadas Sedekerskis irgi jūsų auklėtinis?
- Taip, jis mūsiškis. Šešerius metus buvo pas mus, kol ispanai jį pavogė. Dabar agentai taip dirba - pamato talenčiuką ir iškart čiumpa. Tai lindimas į kišenę, vaiko pavogimas iš trenerio. Taip, mes gavome kompensaciją, bet kas iš to. Išėjo po 3 tūkst. eurų už kiekvienus čia praleistus metus. O atsiliepimai dabar tokie, kad jokios pažangos nėra. Jis buvo lyderis, visa galva už kitus geresnis. Kaip bus dabar, pamatysime per Europos šešiolikmečių čempionatą. Kol kas nesinori nieko sakyti. Tačiau ispanų yra 50 mln., o mūsų - 3. Ir vis tiek jiems turime padėti, iš mūsų vagia.
- Pastaruoju metu dažnai pasigirsta nuomonė, kad Lietuvoje per daug dėmesio skiriama vaikų komandų pergalėms ir per mažai įgūdžiams. Sutinkate?
- Taip, sutinku 100 proc. Visi reikalauja pergalių, 12 metų vaikai jau turi laimėti. Tačiau jei užimsi tarp jaunučių pirmą vietą, po savaitės visi tai užmirš. Ir reitingus užmirš. O kai išeina žmogus, galintis žaisti Lietuvos rinktinėje, tai jau pasiekimas.
- Ar galima teigti, kad yra aiški krepšinio mokyklų hierarchija? Viršūnėje - Šarūno Marčiulionio ir Arvydo Sabonio mokyklos, toliau - didžiųjų miestų mokyklos, dar toliau - rajonų centrų mokyklos.
- Jei didžiosios mokyklos nesivežtų vaikų iš visos Lietuvos, tada būtų labai įdomu pažiūrėti į rezultatus. Mes žaidėjų iš kitur neimame.
- Tačiau galbūt ir gerai, jei vaikas iš kuklios mokyklos pereina į didesnę, galinčią suteikti geresnes sąlygas?
- Reikia pagalvoti, gerai ar blogai. Vaikas būna lyderis rajone, paskui atvažiuoja į didelį miestą ir dingsta. Jeigu vaikas rajone būna lyderis, o dideliame mieste tik 7-as ar 8-as, jis sėdi ant suolo. Talentai užauga iš tų, kurie meta 30 tšk. už Plungę ar 40 tšk. už Biržus. Tik jie gali prasimušti. O jei tave priverčia žaisti pagal kažkokią sistemą, neleidžia parodyti, ką gali, tada talentas prapuola. Ta polemika vyksta jau seniai, ir su Š.Marčiulioniu apie tai diskutavome. Yra kiekybė, komandiniai pasiekimai Europos jaunių čempionatuose. Tačiau kur jie dingsta paskui? Paimkime vadinamąją čempionų kartą. Dabar iš jos prasimušė tik Jonas Valančiūnas. Mes manome, kad krepšininkas iki 18 metų turi žaisti po 40 min. savo komandoje ir daryti tą, ką nori ir gali. Nereikia jo uždaryti į narvelį, taip nieko nebus. Pažiūrėkime, kaip išaugo krepšinis per Nepriklausomybės laikus. Dabar yra tiek mokyklų, tūkstančiai krepšininkų. O kokiais 1991-1992 m. dar buvome vargšai, bet kiek žvaigždžių tada atsirado!
- Pagal Moksleivių lygos reitingą jūsų mokykla užima ketvirtą vietą mergaičių grupėje. Joms skiriate daug dėmesio?
- Klaipėda visada garsėjo talentingomis krepšininkėmis, tačiau tie reitingai juokingi. Kol jų nepanaikins, tol ir bus šita velniava. Visi norės laimėti nuo 12 metų, kad tik reitingas būtų aukštesnis. Tokiame amžiuje užtenka poros vaikų, kurie yra aplenkę bendraamžius brendimu, ir galima viską laimėti. Išeina reitingo taškai, o žaidėjų nėra. Reitingas turėtų būti sudaromas tik pagal tai, ką mokykla parengė nacionalinėms rinktinėms. Turi būti skaičiuojamas galutinis produktas. Pagalvokite, kas būtų, jei Lietuva kiekvienais metais išleistų nors du gerus vaikinus, atitinkančius Kauno „Žalgirio“, o paskui - rinktinės lygį. Kokia stipri būtų rinktinė!
- Vyrauja nuomonė, kad Lietuvos vaikai dabar tingūs, labiau linkę prie kompiuterio nei prie sporto...
- Mes turime senus užrašus, žinome, kas buvo prieš 10-15 metų. Dabar vaikai yra fiziškai triskart silpnesni nei tada. Tačiau tie, kurie žino, kad ko nors gali pasiekti, nėra tinginiai. Jie dirba taip, kaip turi būti. O jeigu mama ar tėtis atveda vaiką dėl mados, bet pats vaikas krepšinio nenori, tada ir turime tinginį.
Faktai
Mokykla buvo įkurta 1972 m., o 1997 m. jai suteiktas pirmojo vadovo Vlado Knašiaus vardas. 2012 m. mokykla persikėlė į naujas patalpas Klaipėdos „Švyturio“ arenoje. Treniruotes joje lanko maždaug 600 vaikų.
Garsiausi mokyklos auklėtiniai yra buvę Lietuvos rinktinės žaidėjai Saulius Štombergas, Eurelijus Žukauskas, Arvydas Macijauskas, Rytis Vaišvila, Tomas Delininkaitis bei dabartinės moterų rinktinės narės Marina Solopova, Lina Pikčiutė, Eglė Šikšniūtė.
Parengta pagal dienrašcio „Vakaro žinios“ prieda „Geras!“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą