Žinant, kad vos prieš dvi dienas jos kalba buvo visiškai sutrikusi, o kairės pusės ranka ir koja - nusilpusios, pacientės pažanga suteikė vilties, kad šioje gydymo įstaigoje teikiama operatyvi pagalba iš tiesų sumažins mirčių ir neįgalumo dėl insulto, atvejų skaičių Vakarų Lietuvoje.
Atvežė laiku
Garbaus amžiaus moteris gydėsi Gargždų ligoninėje dėl širdies problemų. Čia ją gydantis gydytojas pastebėjo, kad ūmai sutriko pacientės kalba, nusviro kairės lūpos kampas bei nusilpo kairės pusės galūnės. Pacientė skubiai buvo pervežta į Klaipėdos jūrininkų ligoninėje veikiantį integruotą Ūminio insulto diagnostikos ir gydymo centrą, kur tokiais atvejais gali būti suteikta moderni specializuota pagalba.
Nuo simptomų atsiradimo pradžios buvo praėjusios 2 valandos, o laiko tarpas, per kurį tokiems pacientams gali būti suteiktas specializuotas gydymas skiriant trombus tirpdančius vaistus, - ne daugiau kaip 4,5 val.
"Taigi, laiko turėjome pakankamai. Poniai Aldonai skyrėme sisteminę intraveninę trombolizę ir jau po paros pacientei atsikūrė kalba, kairiosios rankos ir iš dalies kojos jėga. Tai vienas iš sėkmingų gydymo atvejų mūsų centre. Tai puikus ne tik gydymo, bet ir ligoninių bendradarbiavimo pavyzdys", - sveikstančios pacientės pažanga pasidžiaugė Klaipėdos jūrininkų ligoninės Neurologijos skyriaus vedėjas Robertas Urbutis.
Simboliška, kad Aldona - šimtoji pacientė, kuriai Klaipėdos jūrininkų ligoninės Insultų centre šiemet buvo taikyta sisteminė intraveninė trombolizė.
Pagalbą teikia nuolatos
Operatyvi diagnostika, aukščiausios kvalifikacijos specialistai, inovatyvūs gydymo metodai, invazinės neurologinės procedūros - visa tai tapo prieinama net ir atokiausiose Vakarų Lietuvos vietovėse ūmaus insulto ištiktiems žmonėms po to, kai šių metų sausį Klaipėdos jūrininkų ligoninėje buvo įsteigtas vienas iš 5 šalyje veikiančių Insultų centrų.
"Mūsų ligoninėje kasdien, ištisą parą dirba specializuotos brigados insultui diagnozuoti, gydyti bei neurointervencinėms procedūroms atlikti. Čia nuolatos užtikrinta gydytojo kardiologo, angiochirurgo, invazinio radiologo, neurologo konsultacija, atliekami magnetinio rezonanso ir kompiuterinės tomografijos tyrimai, galvos ir kaklo arterijų ultragarsiniai tyrimai, angiografijos aparatais atliekamos diagnostinės ir gydomosios intervencinės radiologijos procedūros", - puikiomis diagnostikos galimybėmis didžiavosi Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktorius dr. Jonas Sąlyga.
Laikas - aukso vertės
Čia modernios ne tik diagnostikos, bet ir gydymo galimybės. Įstaigoje ūminio insulto ištiktiems pacientams taikomas pats pažangiausias, visame pasaulyje pripažintas ir klinikiniais tyrimais patvirtintas gydymo būdas - sisteminė arba intraveninė trombolizė - galvos smegenų kraujagyslę užkimšęs trombas tirpdomas medikamentais - kuri ant kojų pastatė ir ponią Aldoną.
Tais atvejais, kai ištirpdyti krešulio nepavyksta, daliai pacientų gali būti taikoma mechaninė trombektomija - trombas pasiekiamas ir pašalinamas į kraujagyslę įvedus specialų kateterį.
Neurologijos skyriaus vedėjas R.Urbutis pasakojo, kad specialistų komandai per du šio skyriaus dešimtmečius teko padėti daugybei žmonių, patyrusių galvos smegenų insultą.
Tačiau viltį teikiančios trombolizės ir trombektomijos procedūros pradėtos taikyti prieš trejetą metų, be to, jos gali būti skiriamos ne visiems insultą patyrusiems pacientams, o tik tiems, kurie atitinka atrankos kriterijus, kurių yra per 20.
"Pats svarbiausias kriterijus - laikas. Į mūsų ligoninę būtina atvykti kuo anksčiau, nes gydymą trombus tirpdančiais vaistais būtina pradėti nepraėjus daugiau nei 4,5 val. nuo pirmų insulto simptomų. Tad į ligoninę reiktų atvykti bent per 3,5 val. Viena valanda būtina tyrimams atlikti, parengti pacientą procedūrai. Populiarų posakį "Laikas - pinigai" neurologai perfrazuoja į "laikas - tai smegenys". Skaičiuojama, kad, sutrikus kraujotakai, kas minutę žūsta 2 milijonai neuronų", - pasakojo R. Urbutis.
Moderniam gydymui taip pat svarbi ir bendra paciento būklė, kraujospūdis, krešumo rodikliai, anksčiau persirgtos ligos. Konsultuojantis neurologas, įvertinęs visus rodiklius bei kontraindikacijas, nusprendžia, ar pacientui galima taikyti trombolizę.
"Žinoma, nei vienas, nei kitas specializuotas gydymo būdas negali būti efektyvus 100 procentų, tačiau tai yra didelis žingsnis į priekį lyginant su tuo, ką turėjome prieš 10 ar net 5 metus, kai galėjome taikyti tik vadinamąjį bazinį gydymą, kai skiriami krešumą mažinantys vaistai, skysčiai, stebimos organizmo funkcijos, kraujospūdžio, gliukozės, elektrolitų koncentracijos. Tobulėjant farmacijos pramonei, diagnostikai, gydytojų žinioms, pastaraisiais metais atsirado galimybė skirti specializuotus gydymo būdus", - pasakojo R. Urbutis.
Dvigubai daugiau pacientų
Intraveninė trombolizė Jūrininkų ligoninėje pacientams taikoma jau 3 metus. Pirmuosius dvejus metus šis gydymo metodas buvo skiriamas tik pavieniais atvejais, nes jį buvo įmanoma taikyti tik tuo metu, kai ligoninėje budėdavo gydytojas neurologas.
Įkūrus Ūminio insulto diagnostikos ir gydymo centrą, šios ligos specialistai budi nuolatos, todėl atsirado galimybės teikti pagalbą didesniam skaičiui pacientų.
Pastaruosius penkerius metus Jūrininkų ligoninėje buvo gydoma vidutiniškai po 140 insulto ištiktų žmonių. Šiemet, dar nesibaigus metams, pagalba suteikta 260 insultą patyrusių pacientų. Manoma, kad iki metų pabaigos jų bus per 300, taigi pacientų skaičius išaugo dvigubai.
Iš viso pernai ir užpernai intraveninė trombolizė buvo taikyta 28 pacientams, kasmet atlikta po 4 trombektomijas.
Vien šiemet, įkūrus Insultų centrą, trombolizė taikyta 100, o mechaninė trombektomija - 10 pacientų.
"Insultų centro funkcionavimas laikomas prasmingu, jeigu jame per metus gydoma ne mažiau nei 200 pacientų ir atliekama ne mažiau nei 16 intraveninių trombolizių", - pažymėjo R. Urbutis.
Tokie kriterijai nustatyti ne vien dėl materialinių kaštų. Įrodyta, kad tose gydymo įstaigose, kuriose atliekama daugiau nei 6 intraveninės trombolizės per metus, pacientų išgyvenamumo rezultatai būna dvigubai geresni, nei tose įstaigose, kur toks specializuotas gydymas taikomas tik pavieniais atvejais. Tiesiog kuo didesnė patirtis, tuo geresni ir gydymo rezultatai.
"Deja, kol kas Lietuvoje tik 2 proc., arba kas 50-am insultą patyrusiam pacientui, suteikiamas specializuotas gydymas. Siekiama, kad šį gydymą gautų bent 5 proc. pacientų, nes laiku paskirtas specializuotas gydymas - didesnis šansas pasveikti", - minėjo R. Urbutis.
Ant kojų stato reabilitologai
Greta šiuolaikiško specifinio gydymo labai svarbu ir tai, kad laiku būtų pradėta insultą patyrusio paciento reabilitacija. Jūrininkų ligoninės Reabilitacijos skyriaus medikai į insulto ištikto paciento gydymo komandą įsijungia per pirmąsias 24 valandas po patirto insulto.
LAIKAS. "Svarbiausia į Insultų centrą atvykti kuo skubiau", - akcentavo Jūrininkų ligoninės vadovas dr. Jonas Sąlyga.
Dalis pacientų po gydymo Neurologijos skyriuje negali būti aktyviai reabilituojami. Tokie ligoniai gali būti siunčiami medicininei slaugai ir palaikomajam gydymui į Jūrininkų ligoninės Medicininės slaugos padalinį, esantį Palangoje.
"Dabar turime puikias galimybes kiekvienam pacientui parinkti adekvatų gydymą. Užmarštin nuėjo tie laikai, kai dauguma pacientų 2-3 mėnesius gulėdavo Neurologijos skyriuje, o po to jiems tekdavo keliauti namo ir tapti našta savo artimiesiems. Per pastarąjį dešimtmetį kompleksiniame insultą patyrusių pacientų gydyme žengtas didelis žingsnis į priekį", - pažanga džiaugėsi R. Urbutis.
Ištinka kas penktą moterį
Pasaulinė statistika byloja, jog kas penkta moteris ir kas šeštas vyras per savo gyvenimą patiria vienokį ar kitokį insultą.
Pasaulinė sveikatos organizacija skelbia, kad per metus maždaug 15 milijonų žmonių patiria insultą. Kone 6 mln. iš jų dėl to miršta.
ES pastaraisiais metais kasmet insultą patiria 1,1 mln. gyventojų. Gydymo kaštai, susiję su insulto gydymu bei kitais faktoriais - prarastu darbingumu, slauga, vaistų kompensavimu - per metus ES siekia daugiau nei 65 mlrd. eurų.
"Prieš dešimt metų ekspertai bandė ir Lietuvoje skaičiuoti tiesioginius ir netiesioginius su insultu susijusius kaštus. Buvo paskaičiuota, kad Lietuvoje per metus tam išleidžiama per 65 mln. eurų", - pažymėjo R. Urbutis.
Jo žiniomis, Lietuvoje kasmet iki 10 tūkst. žmonių patiria insultą.
Skelbiama, kad nuo insulto daugelyje pasaulio šalių, tarp jų ir Lietuvoje, žmonių mirtingumas yra trečioje vietoje po širdies kraujagyslių ligų ir onkologinių ligų.
Dažniausiai insultą patiria vyresnio amžiaus žmonės, bet pasitaiko ir jaunų.
"Ligos priežasčių yra daug. Riziką didina arterinė hipertenzija, cukrinis diabetas, širdies ritmo sutrikimai, onkologinės ligos, padidėjęs cholesterolio kiekis. Taip pat rūkymas, antsvoris, fizinio aktyvumo stoka, moterimis šiek tiek riziką didina vartojami kontraceptikai", - sakė Neurologijos skyriaus vedėjas.
Patirtas insultas tarp darbingo amžiaus žmonių yra pagrindinė nuolatinio neįgalumo priežastis. Tik 20 proc., arba, kitaip tariant, tik kas penktas darbingo amžiaus žmogus, po patirto insulto grįžta į darbą, kiti tampa neįgalūs.
Statistika byloja, kad iki trečdalio žmonių, patyrusių insultą - neišgyvena, trečdalis - lieka neįgalūs, pusės jų neįgalumas yra sunkaus laipsnio, kai reikia nuolatinės globos.
Sveikatos apsaugos ministerija tikisi, kad integruotų ūminio insultų diagnostikos ir gydymo centrų sistema leis pasiekti proveržį gydant šią sunkią ligą.
Insulto požymiai
Statistika teigia, kad per 30 proc. insultą patyrusių žmonių į medikus pagalbos kreipiasi praėjus daugiau nei parai, du trečdaliai ne iš karto atpažįsta insulto požymius.
Taigi pagrindiniai insulto simptomai:
Ūmai nutirpusi, nusilpusi viena ranka, viena koja arba pusė kūno;
ūmai nusviręs lūpų kampas,
ūmai sutrikusi kalba,
atsiradęs stiprus ūmus galvos svaigimas, ypač jei jį lydi kalbos, vaikščiojimo sutrikimai, dvejinimasis akyse,
ūmus pusiausvyros sutrikimas,
ūmus, stiprus galvos skausmas.
Pajutus insulto požymius reikia kuo skubiau kviesti greitąją medicinos pagalbą, nes kiekviena minutė labai svarbi.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą