Mitas ar tiesa, kad plaučių vėžys - mirties nuosprendis?

Mitas ar tiesa, kad plaučių vėžys - mirties nuosprendis?

Kasmet plaučių vėžys nustatomas maždaug 1 500 Lietuvos žmonių. Plaučių vėžys - ne tik agresyvi, bet ir klastinga liga, o pirmieji simptomai atsiranda tik tada, kai ji jau būna išplitusi ir ligoniams sunku padėti.

Nors susirgus plaučių vėžiu penkerius metus išgyvena tik 7 proc. vyrų ir apie 17 proc. moterų, tačiau specialistai teigia, jog situacija gerėja.

Dėl naujų gydymo technologijų - taikinių terapijos ir imunoterapijos - ligoniai išgyvena net keletą metų.

Anksčiau gydytojai laikydavo laimėjimu, jei pavykdavo ligonių gyvenimą pratęsti iki metų.

Plaučių vėžys sudaro 13 proc. visų naujai nustatomų vėžio atvejų vyrams ir yra antra pagal dažnumą vyrų onkologinė liga po priešinės liaukos vėžio.

Lietuvoje tai - dažniausia mirties nuo onkologinių ligų priežastis.

90 proc. žmonių plaučių vėžiu suserga dėl rūkymo, o elektroninės cigaretės nėra saugi priemonė.

Vienas iš dešimties rūkančių draugų tikrai susirgs plaučių vėžiu ir mirs anksčiau nei turėtų, turbūt 10 ar 15 metų anksčiau.

Turime suprasti, jog plaučių vėžiu serga ne tik vyresnio amžiaus žmonės, bet ir jauni.

Be galo svarbu šią ligą nustatyti kaip įmanoma anksčiau, nes tada yra didesnė tikimybė pacientams išgyventi arba net visiškai pasveikti, tačiau tai padaryti be galo sudėtinga.

Plaučių vėžys yra toks, kurio negalima pagal savo pojūčius aptikti labai ankstyvos stadijos.

Jis gali pradėti augti periferinėse plaučių dalyse, ten, kur nėra jokių receptorių, signalizuojančių apie tai, kad yra kažkas blogai.

Jį galima aptikti tik kompiuterinės tomografijos metodais.

Plaučių vėžį, pasak Klaipėdos universitetinės ligoninės Onkologijos chemoterapijos klinikos vadovo Alvydo Česo, galima priskirti pandemijai, nuo kurios vakcinos, deja, nėra.

Organizatorių nuotr.

"Deja, net pusei ligonių plaučių vėžys nustatomas per vėlai - III ar IV stadijos.

Taip yra todėl, kad visi būdingi simptomai dažniausiai atsiranda tada, kai vėžys jau yra išplitęs", - tikino A. Česas.

A. Česas įsitikinęs, kad dėl diagnostikos ir gydymo sudėtingumo plaučių vėžiu sergantys žmonės turi būti gydomi daugiadisciplininiuose centruose, kur jiems gali būti suteikiama visokeriopa pagalba.

Be to, be genetikų, laboratorijos specialistų gydytojai ligoniams negali skirti gydymo, nes, nustatydami naviko savybes, jie pasako gydytojams, kokia gydymo taktika konkrečiam ligoniui yra efektyviausia.

"Nustačius plaučių vėžį pacientams būna skiriamas sisteminis gydymas, kuris priklauso nuo naviko molekulinio profilio.

Jei nustatomos tam tikros genų mutacijos, skiriama taikinių terapija, jei mutacijų nėra - imunoterapija.

Jei toks gydymas nėra pakankamai veiksmingas, skiriama imunoterapija su chemoterapija", - sakė A. Česas.

Turint šiuolaikines technologijas, jau yra galimybė kiekvienam pacientui taikyti individualų gydymą ir apgalvoti geriausią variantą.

Tačiau A. Česas primena, kad nereikia bandyti apgaudinėti savęs rūkant garinamą, kaitinamą ar vadinamąjį alternatyvųjį tabaką, elektronines cigaretes, nes visi jie mūsų organizmui yra vienodai pavojingi.

"Mes turėtume gydyti tik pavienius asmenis, o ne tą didžiulę masę rūkančiųjų. Žmonės bando apgauti save, kad tai nėra taip pavojinga ir neturės įtakos sveikatai.

Tačiau sėkmės istorijų, kai žmonės išgyvena ar pasveiksta, yra be galo mažai", - pasakojo A. Česas.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder