Robotinė chirurgija Klaipėdoje buvo pristatyta neseniai ligoninėje vykusioje mokslinėje konferencijoje. Jos dalyviai stebėjo tiesioginę transliaciją iš operacinės ir galėjo pamatyti, kaip dirba robotas ir operuojantis chirurgas.
Ne Terminatorius
KUL Urologijos skyriaus vedėjas, gydytojas urologas Raimundas Venckus sakė, kad informacija apie robotinę sistema yra apaugusi įvairiais mitais, kadangi daugeliui sunku įsivaizduoti, kaip iš tiesų atrodo darbas su robotu.
"Kai kalbama, kas yra tas robotas, susidaro įspūdis, kad žmonės supranta, jog robotas yra kaip Švarcenegerio Terminatorius, tik vietoje šautuvo yra skalpelis", - juokavo R. Venckus.
"Robotas, kuriuo operuojame, nėra mašina su dirbtiniu intelektu. Dirbtinis intelektas medicinos technologijose dar nėra plačiai naudojamas. Mūsų ligoninėje yra naudojama "Senhance Transenterix" asistuojanti robotinė chirurginė sistema. Tai antra tokia sistema pasaulyje, kuri yra patvirtinta", - sakė gydytojas.
Pasak jo, yra robotinės rankos, kurių gale tvirtinami manipuliatoriai. Jie įvedami į pilvo ertmę. Pats chirurgas sėdi atskirai ir robotą valdo specialia konsole.
PATOGIAI. Chirurgas sėdi atskirai ir robotą valdo specialia konsole. Virginijos KESMINĖS nuotr.
"Šis robotas yra vadinamosios šeimininko-vergo sistemos, tai reiškia, kad pagrindinį darbą daro chirurgas. Jis priima sprendimus, o robotas juos atkartoja. Operuoti padeda skaitmeninės technologijos.
Pagrindinis tokios sistemos privalumas - preciziškumas, didesnė operacijos kontrolė. Šiame robote yra išskirtinė galimybė valdyti robotą akimis.
Operuojantis chirurgas turi specialius akinius. Kai jis žiūri į tam tikrą monitoriaus vietą ir spaudžia mygtuką, ant vienos iš roboto rankų esanti kamera pati krypsta į tą vietą. Taip pat chirurgas ją gali valdyti judėdamas savo korpusu, pavyzdžiui, jeigu jis pasilenkia į priekį, robotas supranta, kad reikia priartinti kamerą, o žvilgsniu galima nukreipti kamerą į tą vietą, kur reikalingas vaizdas tos operacijos metu", - apie chirurgų darbą palengvinusias technologijas pasakojo R. Venckus.
Pasak jo, Europoje dominuoja kita - "da Vinci" robotinė chirurginė sistema, tačiau ji neturi minėtų technologijų, palengvinančių roboto valdymą.
Pristatė patirtį
KUL robotinės chirurgijos operacijas atlieka urologai, ginekologai ir abdominalinės chirurgijos chirurgai. Ruošdamiesi darbui su naujomis technologijomis medikai važiavo į mokymus, tobulinimosi kursus Danijoje, Italijoje ir kitur.
Šių metų liepą ligoninės gydytojai žurnale "Journal of Robotic Surgery" publikavo pirmąjį mokslinį straipsnį, kuriame pristatė savo pirmųjų 100 operacijų patirtį.
Daugiausia buvo abdominalinės chirurgijos operacijų - 39, urologai ir ginekologai atliko atitinkamai 31 ir 30 operacijų. Dauguma iš jų - radikalios prostatos, tulžies pūslės šalinimo, kolorektalinės rezekcijos, gimdos ir kiaušidžių šalinimo operacijos.
Operuota beveik po lygiai vyrų ir moterų, kurių amžius - nuo 27 iki 79 metų. Beveik pusei (49 proc.) pacientų buvo operuotas vėžys. Operacijų trukmė - nuo pusvalandžio iki daugiau nei 6 valandų. Vidutiniškai operacija naudojant asistuojančią robotinės chirurgijos sistemą trunka apie 2,5 valandos.
Straipsnį apie patirtį kartu ruošė skirtingų sričių medikai: Narimantas Evaldas Samalavičius, Vinsas Janušonis, Raimondas Šiaulys, Marius Jasėnas, Olegas Deduchovas, Raimundas Venckus, Viktorija Ežerskienė, Renata Paškevičiūtė ir Geda Klimavičiūtė.
Vaizdai iš operacinės
Konferencijos dalyviai turėjo galimybę gyvai stebėti abdominalinės chirurgijos gydytojo Olego Deduchovo atliktą kirkšnies išvaržos operaciją. Stebėtojams buvo transliuojami du vaizdai - operacinės ir roboto kameros matomas vaizdas.
"Padėtis, vaizdo raiška, tikslumas, nereikalingas asistentas, chirurgas dirba vienas. Mes nuolat galvojame apie paciento gerovę, tačiau šiuo atveju pasirūpinama ir chirurgo patogumu, nes dirbdamas patogiau chirurgas kokybiškiau atlieka operaciją, ypač jeigu ji trunka ilgiau", - robotinės chirurgijos pranašumus vardijo chirurgas.
O. Deduchovas pabrėžė, kad naudojamos technologijos leidžia gerokai sumažinti kraujavimą, taip pat tokia operacija yra mažiau traumuojanti. "Manau, kad jau rytoj pacientė gerai jausis ir galės keliauti namo", - operacijos metu kalbėjo chirurgas.
R. Venckus pridūrė, kad operuojant atviros chirurgijos būdu norint pasiekti vietą, kurią operavo O. Deduchovas, būtų reikėję atlikti daug didelių pjūvių. Minimaliai invazyvios operacijos leidžia viską atlikti per nedidelį pjūvį, pro kurį įvedamas manipuliatorius. Kuo mažesni manipuliatoriai, tuo mažiau jiems reikia erdvės, kad galėtų atlikti tokius pačius veiksmus.
"Žvelgiant į ateitį jau pradedama kalbėti apie praturtintą realybę. Jau kuriamos technologijos, leisiančios, prieš operaciją atlikus kompiuterinę tomografiją, angiografiją, operacijos metu uždėti vaizdą ant vaizdo, matyti kitokią anatomiją. Tai svarbu, nes kiekvieno žmogaus anatomija yra individuali. Dėl to jau kalbama ne apie visiems bendrą operacijos protokolą, bet apie individualiai pritaikytą", - apie palengva vystomas technologijas kalbėjo R. Venckus.
Rašyti komentarą