Priekabiavimą darbe dažniausiai patiria sveikatos priežiūros ir socialiniai darbuotojai

Statistikos departamento tyrimo duomenimis, su fiziniu smurtu ar smurto grėsme, galinčiais turėti įtakos psichinei sveikatai, susidūrę nurodė 2,5 proc. dirbančių gyventojų.

Psichologinį smurtą - priekabiavimą, žeminimą, ignoravimą - darbo vietoje patyrę nurodę 2,5 proc. dirbančių vyrų ir 4,9 proc. - moterų. Iš psichologinį smurtą darbe patyrusių gyventojų kas penktas dirbo prekyboje, kas šeštas - žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo srityje.

Tyrimo duomenimis, 42,3 proc. dirbančių vyrų ir 22,4 proc. - moterų savo darbe susidūrė su veiksniais, galinčiais turėti įtakos jų fizinei sveikatai. Kas ketvirtas dirbantis gyventojas kaip veiksnius, galinčius turėti įtakos jų fizinei sveikatai, su kuriais jie susidūrė darbe, nurodė varginančią kūno padėtį ar judesius dirbant bei veiklą, reikalaujančią įtemptai žiūrėti, kas penktas - nelaimingų atsitikimų riziką.

Su varginančia kūno padėtimi ar judesiais dirbant bei veikla, reikalaujančia įtemptai žiūrėti, daugiausia susidūrė dirbantys pramonėje ir prekyboje, su nelaimingų atsitikimų rizika - pramonėje ir statyboje.

Tyrimo duomenimis, kas šeštas (17,2 proc.) užimtas gyventojas darbe susidūrė su veiksniais, galinčiais turėti įtakos jo psichinei sveikatai. Moterys dažniau nei vyrai nurodė darbe susiduriančios su psichinei sveikatai įtaką darančiais veiksniais (atitinkamai 18,6 ir 15,8 proc.).

Kaip veiksnys, galintis turėti įtakos psichinei sveikatai, dažniausiai buvo nurodytas per didelis darbo krūvis. Šį veiksnį nurodė 13,9 proc. užimtų gyventojų: 12,9 proc. dirbančių vyrų ir 14,8 proc. - moterų.