Vieni baksnoja į Konstituciją ir teisę į nemokamą mokslą, kiti tvirtina, jog sistema, kai privačios mokyklos pelnosi gaudamos pinigus ir iš valstybės, ir iš tėvų kišenės, yra nesąžininga. Ir sudaro nevienodas galimybes skirtingas pajamas gaunančių šeimų vaikams.
Todėl reikia stabdyti dešimtmetį švietime kuriamą elitinių, privačių mokyklų ir darželių sistemą.
Nusitaikė į privačias mokyklas
Pasiūlymo nubraukti privačių mokyklų finansavimą iš valstybės biudžeto lėšų iniciatoriai - Lietuvos socialdemokratų partija.
„Dabar visi karštligiškai ieško išteklių, šaltinių, iš kur paimti pinigų, kad valdantieji galėtų vykdyti savo pažadus. Ir mokytojams, ir dėstytojams, ir ugniagesiams, ir kitiems, dirbantiems viešajame sektoriuje.
Kur dursi, ten striuka. Mes atsigręžėme ten, kur pro šalį „eina“ milijonai“, - sakė Seimo socialdemokratų partijos seniūnė Rasa Budbergytė. - Skirdami biudžeto pinigus privačioms mokykloms, ne viešajam interesui atstovaujame, o grupei žmonių, kurie turi pakankamai pinigų susimokėti.
Privatus mokslas turi būti apmokamas privačiomis lėšomis. Jau dešimtis metų švietime kuriama elitinių, privačių mokyklų, darželių sistema. Lyg ir kilnus tikslas, bet, mūsų akimis žiūrint, nėra teisingas dalykas.
Neteisingas todėl, kad viešieji pinigai (šiandien kalbame apie 22 milijonus, skirtus privačioms mokykloms) keliauja, pavyzdžiui, į Karalienės Mortos mokyklą, kuri yra uždara akcinė bendrovė ir kuri kraunasi pelnus.“
Paklausta, kaip atsakytų į oponentų argumentą, kad žmonės, mokėję mokesčius valstybei, mokinio krepšelį „užsidirbo“ ir jį gali „atsinešti“ į privačią mokyklą, atsakė: „Tai, kad tėvai sumokėjo mokesčius, nereiškia, jog jie gali nuspręsti, kur tie pinigai turi būti nukreipti.
Ar į jų vaiko mokymo krepšelį, ar skirti padidinti bazinę pensiją. Tai, deja, nusprendžia Seimas ir valdžia, o ne mokesčių mokėtojai.“
Žengia tik pirmą žingsnį
Nors socialdemokratai norėtų, jog valstybės finansavimo netektų visos privačios mokyklos, kurių šiuo metu Lietuvoje yra 76, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, rengdama įstatymo pakeitimo projektą, žengia tik vieną žingsnį.
Siūloma pakeisti Švietimo įstatymo 67 straipsnį, kuris nustatytų, jog mokymo lėšos formaliojo švietimo programoms finansuoti iš valstybės biudžeto galėtų būti skiriamos tik toms mokykloms, kurios yra pelno nesiekiantys viešieji juridiniai asmenys.
O pelno siekiantys juridiniai asmenys, tai yra, mokyklos, kurių juridinis statusas yra uždaroji akcinė bendrovė, individuali įmonė ir panašiai, valstybės finansavimo netektų. Tad ministerijos siūlomos pataisos paliestų tik 13 privačių bendrojo ugdymo įstaigų, o valstybei tai leistų sutaupyti 2,2 mln. eurų.
Nuomonių įvairovė
Seimo švietimo ir mokslo komitetas privačių mokyklų finansavimo klausimo, pasak komiteto pirmininko Eugenijaus Jovaišos, nesvarstė, nes Seimui projektas dar nepateiktas.
„Galiu pasakyti tik asmeninę nuomonę, - sakė E.Jovaiša. - Žmonės moka mokesčius, todėl jie yra užsitarnavę tą mokinio krepšelį. Ir jei tėvai nori geresnio ar įvairesnio išsilavinimo, jei yra pajėgūs papildomai mokėti ir leidžia vaikus į privačią mokyklą, jie turi teisę ten „nusinešti“ ir mokinio krepšelio pinigus.
Mes turime ne naikinti privačių mokyklų tinklą, bet siekti padaryti taip, kad valstybinės mokyklos mokytojo kokybe nenusileistų privačios mokyklos mokytojo kokybei. Nesakau, kad valstybinės mokyklos mokytojai blogi, bet dėl kažko žmonės yra pasiruošę mokėti papildomus pinigus privačiose mokyklose. Turbūt dėl to, kad ne tik tas mokytojas geras, bet ir mokymo formų įvairovė yra kitokia.“
Keliantiems klausimą: kodėl valstybė turi remti privatų verslą, E.Jovaiša turi tokį atsakymą: „Tai ne privatus verslas remiamas, tai yra vaiko pinigai, kurie jam priklauso.“
Diskriminacija ir dėl religijos
Nevalstybinių bendrojo ugdymo įstaigų asociacijos prezidentė Irena Baranauskienė, kuri taip pat yra ir „Saulės“ privačios gimnazijos direktorė, paprašyta išsakyti nuomonę apie socialdemokratų siūlymą nutraukti valstybės finansavimą visoms privačioms mokykloms, sakė:
„Vyksta politikavimas. Kadangi konservatoriai „turi“ privačią Austėjos Landsbergienės mokyklą, socialdemokratai mano, kad ji viena visoje Lietuvoje ir yra. Jei A.Landsbergienė turi uždarą akcinę bendrovę - darželių ir mokyklų tinklą, tai yra, verslą, nešantį jai milijonus, tai nereiškia, kad ir visos privačios mokyklos taip gyvena. Toli gražu taip nėra.
Privačių mokyklų yra labai įvairių. Vienos įsteigtos kaip pelno siekiančios UAB, kitos - kaip pelno nesiekiančios viešosios įstaigos. Ir vienos, ir kitos gauna tik mokinio krepšelio lėšas, bet negauna ūkio lėšų.
Trečia privačių mokyklų rūšis yra katalikiškos mokyklos. Jas valstybė finansuoja 100 procentų, kaip ir valstybines mokyklas, tai yra skiriamos ir ūkio lėšos. Ir jose dar tėveliai moka mokestį už mokslą.
Tai jau yra mūsų Konstitucijos ir Konkurencijos įstatymo pažeidimas. Nes toje pačioje šakoje sudaromos nevienodos sąlygos konkurencijai.
Žinoma, visa tai paaiškinama tuo, kad dėl katalikiškų mokyklų yra Lietuvos valstybės susitarimas su Šventuoju Sostu. Ir pagal jį šios privačios mokyklos visiškai finansuojamos valstybės. Bet jei valstybė pasirašė tokį susitarimą, tai, norint kad visa tai atitiktų įstatymus, valstybė turi nediskriminuoti kitų tokių pačių šakos mokyklų, įstaigų - nieko kito nebelieka, kaip vienodai finansuoti 100 proc. visas nevalstybines mokyklas.
Ar labai pabrangtų mokslas, jei privačios mokyklos netektų valstybinio finansavimo? „Kaina padidėtų, tik ne taip, kaip čia kai kurie rėkia“, - sakė I.Baranauskienė.
Interviu
- Ką pasakytumėte apie socialdemokratų iniciatyvą neskirti finansavimo privačioms mokykloms, - „Vakaro žinios“ paklausė ekonomisto prof. Romo Lazutkos.
- Teisinga iniciatyva. Pelno siekiančios mokslo įstaigos neturi gauti jokio finansavimo. Pelno nesiekiančias mokyklas, tarkime, Olandijoje labai daug katalikiškų ir protestantiškų privačių mokyklų, valstybė finansuoja, bet yra nustatytos dvi griežtos sąlygos.
Jei privačios mokyklos gauna finansavimą iš valstybės - jokio tėvų mokėjimo neturi būti. Antra sąlyga, negalima, kad privačios mokyklos rūšiuotų vaikus: tuos priimame, o tų - ne. Neturi būti jokios vaikų atrankos.
O pas mus kaip? Mane tiesiog šokiruoja, kai, pavyzdžiui, Vilniaus jėzuitų gimnazija organizuoja testus, konkursus vaikams, norintiems įstoti į gimnaziją. Netgi valstybinės kai kurios tą daro.
Tai absoliutus nonsensas Vakarų šalyse, nes taip yra diskriminuojami vaikai iš nepasiturinčių šeimų, kuriose mažesnis dėmesys vaikams, jiems nesamdomi korepetitoriai ir pan.
ŠMSM sako, kad pelno siekiančių mokyklų nefinansuos, o kitas privačias - finansuos. To nepakanka. Jei ketinama finansuoti ne pelno siekiančias katalikiškas mokyklas, būtina kelti ir tas dvi minėtas sąlygas. Ir kontroliuoti. Reikia uždrausti bet kokias atrankas, bet kokius mokėjimus.
- Dauguma tvirtai įsitikinę, kad sumokėtų valstybei mokesčių dalį galima „pasiimti“ ir mokinio krepšelio forma „nusinešti“ į privačią mokyklą. Ką pasakytumėte?
- Stebina toks visuomenėje įsišaknijęs požiūris. Negalima „nusinešti“ tų pinigų, nes taip būtų ardoma visa sistema. Valstybės švietimo sistema nėra tik šeimos ir mokyklos-verslo įmonės santykiai, nes ir mokesčiai valstybei nėra paprasta kaina už valstybinės mokyklos suteiktą paslaugą.
Jeigu taip būtų, mokyklinio amžiaus vaikų neturintiems piliečiams, mokinio krepšelio dydžio mokesčius teisinga būtų sumažinti arba leisti „nusinešti“ susimokėti už kitas paslaugas. Tarkime, odontologijos - juk jie nesinaudoja valstybinėmis mokyklomis. Aš, pavyzdžiui, jau daug metų nevažinėju troleibusu.
Bet viešasis transportas subsidijuojamas mokesčių mokėtojų pinigais. Tad ir aš, ir kiti, nesinaudojantys viešuoju transportu, galėtume pareikalauti pasiimti savo „keleivio krepšelį“ ir „nusinešti“ jį į taksi ar degalinę, kur susimokėčiau už benziną savo automobiliui.
Sakote, nesąmonės. Bat tai tas pat, kaip ir valstybinio mokinio krepšelio „nešimas“ į privačią mokyklą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą