Tačiau esama ir kito lazdos galo: uždraudus menkių žvejybą Baltijos jūroje pajamų liūto dalies neteko mažuosius laivelius nuomojantys verslininkai. Jie nusiteikę teikti naują ir galbūt paklausią paslaugą: mirusiųjų pelenų barstymo jūroje ceremoniją plukdant artimuosius. Pagal siūlomą teisinį reglamentavimą tai daryti būtų galima tik mažiausiai 5 km nuo kranto, tad be laivų išsiversti nepavyktų.
Įkvėpė precedentai
Parlamente yra užregistruotos Žmonių palaikų laidojimo įstatymo pataisos, o šią iniciatyvą parašais parėmė arti 20 įvairioms frakcijoms priklausančių Seimo narių (tarp jų - ir teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska).
Projekte teigiama, jog kremuoti palaikai yra laidojami (saugomi) dedant juos į kapavietę kapinėse arba į nišą kolumbariume, o pelenai išbarstomi kapinių kremuotų palaikų barstymo lauke, ne arčiau kaip 5 km nuo kranto Baltijos jūroje, upėse, neurbanizuotose teritorijose ar kitaip Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintų kapinių tvarkymo taisyklių nustatyta tvarka.
"Vakarų ekspresui" minėtų pataisų iniciatorius, buvęs aplinkos viceministras Linas Jonauskas teigė, jog keisti tvarką paskatino vis dažnėjantys atvejai, kai nelegaliai, norint išpildyti mirusiojo valią, kremuoti jo palaikai barstomi pajūryje: paplūdimyje, Pajūrio regioniniame parke (PRP), jo miškuose, ant Olando Kepurės ir kitose žmonių lankomose vietose.
"Mano manymu, gerbti pomirtinę žmogaus valią reikia. Jūroje išbarstyti pelenus nepažeidžiant įstatymų galima Latvijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Suomijoje, o pas mus tenka imtis savivalės. Todėl ir reikia apibrėžti, kas galima, o ko - ne. Pagal siūlomą tvarką pelenų barstyti pajūrio krante ar nuo kranto nebūtų galima. Tie, kurie gyvena toli nuo jūros, galėtų pasinaudoti teise pelenus išbarstyti upėse, bet ne maudyklėse, ne gyvenvietėse. Beje, kai kuriose Europos Sąjungos valstybėse leidžiama tai daryti ir ežeruose, miškuose, privačiose teritorijose. Kol kas to nesiūlome", - teigė jis.
Prisimintos ir skandalingos istorijos, kai dukart išbarstyti žmogaus pelenai (kartą - ir su Kėdainių krematoriumo žetonu) buvo rasti ant Olando Kepurės, o urna - išmesta į šiukšlių konteinerį PRP Šaipių kraštovaizdžio draustinyje.
REZONANSAS. Žiemą-vasarą lankomas Olando Kepurės skardis - viena iš vietų, kurioje buvo išbarstyti kremuotų žmonių pelenai, nors tai daryti draudžiama. Tokia situacija privertė keisti įstatymus.
Deniso NIKITENKOS nuotr.
"Žinau atvejus, kai pelenus barstė nuo Palangos tilto, gamtiniame rezervate, tai daroma ir jūroje iš laivų. Į Baltiją prieš 15 metų iš laivo "Šakiai" oficialiai buvo įvykdyta paskutinė Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininko išeivijoje, jūrų kapitono, mokslininko okeanologo Povilo Almio Mažeikos valia, išbarstant jūroje jo pelenus. Projekto tikslas - apsaugoti PRP, viešąsias, žmonių lankomas vietas nuo plintančios praktikos nelegaliai barstyti mirusiųjų pelenus ir suteikti alternatyvą", - tikino jis.
Beje, Kuršių mariose legaliai išbarstyti pelenų nebūtų galima, iš lėktuvo (yra buvę tokių atvejų) - taip pat ne. Už tvarkos pažeidimą grėstų įspėjimas arba bauda nuo 14 iki 60 eurų.
Niša verslui
Sakoma, jog užsivėrus durims visada atsidaro langas. Tokia filosofija gali būti pritaikyta uostamiestyje ir ji tiesiogiai susijusi su Baltijos jūra.
Žinia, nuo 2020 m. sausio 1-osios yra uždrausta tiek verslinė, tiek pramoginė menkių žvejyba jūroje, o tai turėjo didelės neigiamos įtakos uostamiesčio mažųjų laivų savininkams. Paklausti, ar pelenų barstymas jūroje gali tapti nauja, nišine, verslo paslauga, šie tokios minties nesikratė.
"Menkių žvejyba buvo pagrindinis verslas, tad dabar - išties sunkūs laikai. Jei Seimas įteisins pelenų barstymą jūroje, galima būtų teikti tokią paslaugą. Kodėl gi ne? Pagal tvarką reikėtų plaukti mažiausiai 5 km nuo kranto, kitaip - apie 3 jūrmyles. Laivai yra nuomojami pagal valandinį tarifą, kuris siekia apie 100 eurų už valandą. Tad jei bus norinčiųjų išbarstyti į bangas mirusiojo pelenus, reikės plaukti tą atstumą ir sugaišti apie 2 valandas", - "Vakarų ekspresui" pasakojo Klaipėdos mažųjų laivų savininkų asociacijos vadovas Algirdas Valentinas.
Jo teigimu, šiuo metu yra apie 20 laivų, talpinančių 30-35 žmones, kurie galėtų plukdyti keleivius į jūrą.
"Tiesą pasakius, kolegos yra ėję į jūrą pelenų barstyti. Žinau ne vieną atvejį, kai tokia buvo dažniausiai jūrų kapitonų ar jachtininkų pomirtinė valia. Neretai pusę pelenų urnoje palaidoja kapinėse ar kolumbariume, o kitą pusę išbarsto jūroje. Ceremonijoje dalyvauja ir mirusiojo artimieji, plukdoma visa kompanija. Formaliai tai daryta nelegaliai, tad įteisinus galimybę laivų savininkai galėtų jau oficialiai, viešai ir nesislapstydami siūlyti paslaugą", - tikino jis.
Pakalbinus keletą privačių laivų savininkų šie taip pat pritarė, jog įstatymo pataisa atvertų langą į naują verslą.
"Tikrai nešiu savo vizitines korteles į laidojimo namus. Žinoma, visiškai neaišku, kokia būtų paklausa, bet tai - geriau nei nieko. Prarastų pajamų už menkių žvejybą mums niekas nekompensuos", - teigė vienas iš kapitonų.
Jis informavo, kad iki uosto įplaukos ribas žyminčio bei apie 3 jūrmyles nuo kranto (per 5 km) plūduro galima plukdyti iki 30 žmonių, o už pastarojo, atviroje jūroje - iki 12.
"Nuo to, kur būtų išreikštas pageidavimas išbarstyti pelenus, priklausytų ir laivo nuomos kaina", - informavo jis.
Apeiga - be kunigo
Krikščioniškosios bažnyčios atstovai skeptiškai vertina galimybę išbarstyti mirusiojo pelenus jūros bangose ar upės tėkmėje ir tikina, jog į tokias apeigas ar simbolines ceremonijas nevyktų.
"Vakarų ekspreso" šaltinių teigimu, būtent ilgamečių jūrų kapitonų paskutinioji valia neretai būna noras, kad jų kremuoti palaikai atsidurtų Baltijos glėbyje.
Karinių jūrų pajėgų kapelionato kapelionas, kmdr. mgr. Remigijus Monstvilas "Vakarų ekspresui" teigė, jog tokių atvejų esą negirdėjęs.
"Tačiau žinau, jog tendencijų esama. Mano manymu, pareikšdami ar pildydami tokią valią žmonės gal neapgalvoja visko, būna užvaldyti emocijų. Paskui būna liūdnos pasekmės: nori per Vėlines uždegti žvakutę, prisiminti velionį, bet nėra kur, nes pelenai - Baltijos jūroje. Tada dega žvakutę pakrantėje, šios paliekamos, o paskui praeiviai rankioja. Vis dėlto turi būti rodoma pagarba žmogaus palaikams, tad urnai vieta - kolumbariume, kapinėse. Jei mane pakviestų plaukti į jūrą laivu, iš kurio būtų barstomi mirusiojo palaikai, sukalbėti maldos, aš nesutikčiau", - teigė jis.
Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios parapijos klebonas kun. Mindaugas Šlaustas taip pat bėrė argumentus, kodėl barstyti pelenus esą nepagarbu.
"Mes remiamės tikėjimo doktrina, jog žmogaus kūnas - Dievo šventovė. Bažnyčios pozicija yra vienareikšmė: mirusysis turi būti palaidotas pagarbiai ir oriai. Ar tai būtų laidojamas kūnas, ar urna su pelenais, bet kokiu atveju privalo būti išlaikyta pagarba mirusiajam. Pelenų išbarstymas vandenyje - ne tai, juk nebelieka net amžinojo poilsio, atminimo vietos. Nė vienas kunigas nesutiktų dalyvauti tokioje ceremonijoje", - "Vakarų ekspresui" sakė dvasininkas.
Jo svarstymu, nors ir gyvename krikščioniškoje terpėje, žmonės bando kopijuoti kitose tautose, šalyse paplitusią praktiką.
"Tas pelenų barstymas - tokia labiau emocinė išraiška, gal noras susilieti su gamta, bet ilgainiui artimuosius užplūsta troškimas nueiti į kapines, padėti gėlių, uždegti žvakę. Mes turime stiprias savo tradicijas. Juk yra ir šeimos kapavietės, kuriose laidojamos ištisos kartos. Žinoma, egzistuoja laisvė rinktis, tačiau Bažnyčia nepritaria pelenų barstymui jūroje", - tikino jis.
Aplinkosaugos niuansai
Teisės akto pakeitime numatyta galimybė išbarstyti pelenus ir upėse: šis siūlymas gana kritiškai vertinamas aplinkosaugininkų. Esą artimieji gali pradėti brautis į vaizdingas, žmogaus ūkinės veiklos nepaliestas upių pakrantes. Pavyzdžiui, ichtiologinius draustinius.
"Siūloma naujoji tvarka didelio aiškumo neduoda. Žvelgiant iš ekologinės pusės, pats pelenų barstymas upėse galbūt ir nėra grėmingas, tačiau nerimą kelia kita aplinkybė: kokiu būdu artimieji pateks prie tų upių ir ką jie veiks pakrantėje? Juk reikės privažiuoti prie norimos upės atkarpos, o tai daryti ne visur galima. Vargu ar delegacija eis kelis kilometrus, nešina urna. Neatmeskime ir galimybės, jog per ceremoniją gali vykti simboliniai šermenys gamtoje, o tai gresia jos šiukšlinimu", - "Vakarų ekspresui" teigė PRP direktorius Darius Nicius.
Jis abejojo, ar žmonės laikysis 5 km nuo kranto taisyklės.
"Dauguma, ko gero, ateis prie jūros ir išbers tuos pelenus. O upėse... Tikėkimės, jog tai nevirs nauju rekreaciniu reiškiniu", - svarstė jis.
Pataisų autorius L. Jonauskas atmetė tikimybę, kad pelenų barstymas upėse gali virsti iškylomis gamtoje.
"Dažniausiai žmonės šermenis organizuoja prieš artimojo palaikų kremavimą, o pelenų išbarstymas vyksta simboliškai, dalyvaujant vienam kitam asmeniui. Tad grėsmės čia neįžvelgiu. Upes nuspręsta įtraukti po mano organizuotos neoficialios apklausos, kurios metu nemažai respondentų tikino, kad jūra - per toli. Atvirauta apie norą, kad po mirties pelenus nuplautų Nemuno ar Neries banga, ir panašiai", - tikino parlamentaras.
"Vakarų ekspreso" paprašius pakomentuoti siūlomas pataisas Aplinkos ministerijoje, šios institucijos atstovai tikino, jog pasisakytų už esamą tvarką.
"Pagal dabartinį teisinį reguliavimą žmogaus palaikai, įskaitant kremuotus, laidojami kapinėse ar specialiai tam įrengtose vietose, kolumbariumuose, pelenų barstymo lauke. Toks reguliavimas grindžiamas pagarbos laidojamam asmeniui ir paprotinės teisės principu, siekiant nesutrikdyti viešosios tvarkos, taip pat atsižvelgiant į piliečių teisę naudotis švariais valstybės ištekliais. Nors ir nėra tikslių duomenų, ar kremuotų žmogaus palaikų pelenai gali turėti įtakos vandens telkinių kokybei, nusistovėjusios laidojimo taisyklės, išplečiant laidojimo būdus ar vietas, neturėtų būti keičiamos", - teigiama Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės atstovų parengtame atsakyme.
Be kita ko, pelenų barstymą jūroje įteisinę vokiečiai ėmė gaminti ir specialias, sunkiu dugnu ir vandenyje per kurį laiką suyrančias urnas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą