Uldė, penkiolikmetė: Esu viena Avytė tarp trijų Skorpionų... Kartais jie daug reikalauja, bet kitą dieną visi galime iš to pasijuokti. Aš, ko gero, pati labiau stengiuosi, negu tėvai iš manęs reikalauja. Tarkim, ligi nakties ruošiuos kontroliniui, tai mama atima knygas...
Norėčiau, kad mano vaikai mane vertintų taip, kaip aš vertinu savo tėvus. Aš neieškau kitų "žvaigždžių", į ką žiūrėti, nes jie nuostabūs žmonės. Indrius kartais tikrai nusibosta, kai animacinį filmuką pasakoja dvi valandas, - žvilgteli į brolį, - bet šiaip gerai, kad tu esi.
Indrius, dvylikos metų: Man tai su tėvais labiausiai patinka miške žaisti futbolą. Labai įsiminė žygis Minijos upe, kai iš guminės valties iškritau stačia galva, ir tėčiui teko išžvejoti mano akinius...
Tėvai jiems nupirko mikroskopą, sau - teleskopą, tai kartu žiūri į žvaigždes. Sykį namuose augino sužeistą vanagą Čiačią. Beje, pasakų neskaitė. Skaitė graikų mitus ir riterių romanus...
Uldė: Moralų praktiškai nebūna. Jie yra tokie, kokie yra. Tokie savotiški.
Jėzus ir komjaunuolė
Koks jis Tau pasirodė iš pirmo žvilgsnio?
Daiva: Susitikome pedagoginėje mokykloje kaip jauni specialistai. Vytas pasirodė man asketas - Kristus ilgais plaukais, perbalęs, išdžiūvęs. Ir sykiu - laukinis. Pagalvojau: na, ne, su tokiu negalėčiau mylėtis.
Vytas: Man Daiva pasirodė gryna komjaunuolė. Lakstė ir komandavo. Nuomonę pakeičiau tik kai aprodė man Skulptūrų parką (Vytas - iš Šiaulių. - Aut. past.) ir paaiškino, kodėl Mažvydas išsižergęs: tai esąs tautos šuolis iš neraštingumo į raštingumą. O romanas prasidėjo kolūkio talkoje.
Tik nesakykit, kad Jus kartu laiko pareiga, vaikai, turtas...
Vytas: Mus į Gineso knygą galėtų įrašyti: šitiek metų mes galime kalbėtis - balkone, kavinėje, grybaudami. Be to, turime gražių draugų, kurie už mane vinį įkala.
Dėl ko esi labiausiai ant Daivos įniršęs?
Vytas: Nuėjo su bendradarbe į spektaklio pristatymą, po to į baliuką, po to - į "Kurpius", o kai baigės džiazas, paskambino namo, kad draugė dar tempiasi ją į kazino palošti.
Daiva: Eik tu, kas tada darėsi! Ne, už plaukų netampė, bet yra toks psichologinis teroras, rusai sako - "očen tonkij". Tada vyras elgiasi kaip markizas de Sadas. O kartais tylim, ir viskas.
Ar gerai pažįsti šią moterį?
Vytas: Abu esam baisūs, paslaptingi Skorpionai. Ji būna gera arba piktybinė. Pastebėjau, būdama ta bjaurioji, visuomenėje imituoja, kad nesusipykus su manim. Tokia graži kilminga ledi.
Jeigu paskambintų Vyto studentė ir pasakytų: "Jūsų vyras mane suvedžiojo"?
Daiva: Ko gero, nepatikėčiau. Esu jo klaususi, kodėl nesivaiko jauniklių, o jis pasakė: "Tai niekur neveda". Jis yra pakankamai protingas. Na, gerai, ras jis tą jaunesnę - ir vėl vaikai, vystyklai, ta pati buitis, užburtas ratas iš naujo. O man nepatiktų gyvent su šešiasdešimtmečiu.
Vytas: Net ne tai. Nepatiktų būti antrarūšiu partneriu aštuoniolikinei gazelei. Bet ji turi tą šešiasdešimtmetį, ir net neslepia. Susirašinėja, plepa telefonu.
Daiva: Senas mano draugas, gyvenantis Izraelyje. Susipažinome dar prieš Vyto erą. Žydai turi atmintį. Jie nepamiršta to, kas darė jiems gera.
Tikras vyras yra tas...
Daiva: Aš nenoriu tik brutalaus patino, kuris pareina ir "išprievartauja". Vyras yra žmogus, tavo draugas. Jeigu kas pasisekė ar nepasisekė, man nereikia bėgti pas mamą ar draugę; šaltu protu duos patarimą. Absurdas gyventi ir su kvailesniu vyru; todėl džiaugiausi, kai atlikome intelekto testą. Aišku, jis geras meilužis. Lova yra ne tiek kūniškas, kiek dvasinis suėjimas. Man tai jis labai patrauklus būna, kai protingai su manimi pasišneka.
Kaip gyventumėte, jeigu nebūtumėte susituokę?
Daiva: Vytas turi pasisekimą tarp moterų. Būtų Kazanova. Man su vyrais niekada problemų nekilo. Nebūtų jisai - būtų kitas, tik nežinia, ar aš gerai jausčiausi. Kai romantiškai nusiteikęs, Vytas kartais pasako: "Radome vienas kitą". Netikiu obuolio teorija, bet pora turi potencialą sulipti arba ne.
Vytas: Ji gerai orientuojasi erdvėje ir laike, ir tai paperka. Tarsi stovi ant trijų kojų - nepaversi. Kaip kartais kas atsitinka, žmogaus natūrali reakcija - tarsi atsiriboji, sutrinki, apmiršti ir kažką galvoji. Iš Daivos išmokau tą pačią akimirką priimt sprendimą. Vakar kažkas kieme žmogų pjovė - iškart atidariau langą, šūktelėjau, ir blogiukas pabėgo...
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą