Džiazas nėra masių muzika. Jis patinka mažai auditorijai. Tai akivaizdu klausantis radijo stočių. "Džiazovas" kūrinys joms - "ne formatas". Man, žinom, dėl to apmaudu. Beje, visai neseniai džiazo muziką pradėjo transliuoti "Pūkas-2". Ir kavinėse, klubuose džiazas skamba retai. Klaipėdoje - "Kurpiuose", Kaune irgi yra panašus klubas, Vilniuje... Bet jų nedaug.
Kartą viename vakarėlyje įsijautus dainuoju džiazo baladę, prie manęs prieina vyriškis ir sako: "ką tu čia dainuoji! Padainuok ką nors iš Pugačiovos repertuaro!"
Studijuoji džiazą Klaipėdos universitete. Ar lengvai apsisprendei rinktis tokią specialybę?
Aš dainuoju nuo gimimo. Mama pasakojo, kad tik gimusi taip spiegiau... Gydytojai išpranašavo, jog būsiu dainininkė. Beje, gimiau sekmadienį, kai per televizorių transliavo pageidavimų koncertą.
Ilgą laiką šeimoje kalbėjome, kad gydytojas buvo neteisus. Šventai tikėjau būsianti fleitininkė. Dešimt metų mokiausi E. Balsio menų gimnazijoje. Per visus šiuos metus niekaip negalėjai išsirinkti norimos specialybės. Bandžiau smuikuoti, grojau fleita ir net dirigavimo mokiausi. Buvo kilusi mintis baigti mokyklą, šiek tiek pailsėti ir pagalvoti, ko gi man iš tiesų imtis. Žinojau viena: kad iš Klaipėdos kojos nekelsiu. Ir vieną dieną šovė mintis: stosiu į Menų fakultetą, Džiazo muzikos katedrą.
Iki šiol džiaugiuosi, kad taip teisingai pasirinkau.
Kaip save įsivaizduoji po dvidešimties metų?
Sunku pasakyti... - Kristina susimąstė ir pakartojo mano klausimą. - Niekada apie tai nesusimąsčiau. Turbūt su mikrofonu rankose.
Dabar gyvenu studijomis. Negalvoju, kas bus, kai gausiu diplomą. Viskas atrodo taip toli... Tikrai apie ateitį negaliu dar kalbėti.
Esi kvarteto "Capella A" narė. Geriau dainuoti vienai ar su grupe?
Man labai smagu dainuoti su "Capella A". Labai džiaugiausi, kad, be manęs, konkurse "Jazz Voice-2004" dalyvavo ir kita grupės narė Rasa Veretenčevienė. Ji tapo pirmosios vietos nugalėtoja ir pelnė publikos simpatijas. O dainuoti vienai daug lengviau. Prie grupės reikia derintis, tai tikrai sudėtingas ir daug repeticijų reikalaujantis darbas.
Ar saugai savo balsą?
Nesaugau... - kaltai nuleidžia akis. - Negeriu žalių kiaušinių. Ir jeigu kas nors žiemą mane pamato su šaliku, tai ne dėl to, kad saugočiau balsą... Tai tik įvaizdžio detalė.
Mėgsti šokti?
Visą energiją išeikvoju dainuodama, tai šokiams nelabai jos ir lieka. Nevaikštau į diskotekas.
Vadinasi, esi rami mergaitė.
Ne, esu pasiutusi.
Turi širdies draugą?
Neturiu ir neieškau. Man juokingai atrodo, kai merginos vaikšto į diskotekas ar kavines ir dairosi tinkamo jaunikio. Man tai juokas ima.
O verkti neteko? Na, dėl nelaimingos meilės...
Ne.
O dėl laimingos?
Buvo, bet negaliu jos pavadinti nei laiminga, nei nelaiminga. Tiesiog ji atėjo ir praėjo. Be ašarų ir nemigos.
Nesi prieraiši?
Prie žmonių - labai prisirišu. Prie daiktų - ne. Galiu visus išdalinti artimiesiems.
Laimės kūdikis. Bjauriojo ančiuko komplekso neteko pergyventi?
Mano vaikystė prabėgo labai linksmai ir nerūpestingai. Turiu nuostabius tėvelius. Jie labai džiaugiasi mano laimėjimais. Po konkursų, kai grįžtu namo, tėtis visada nusišypso ir lyg tarp kitko tarsteli: "Ar aš tau nesakiau, kad laimėsi..."
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą