Lina Tuzikaitė: "Man norisi visur suspėti"

Lina Tuzikaitė: "Man norisi visur suspėti"

Taip, žinau. Žinau ir ką veiksiu bent jau keletą artimiausių savaitgalių.

Ar įdomu gyventi, kai viskas sudėliota į lentynėles?

Man norisi visur suspėti. Turiu daug veiklos, nemažai draugų, todėl privalau susiplanuoti. Kitaip neaprėpsiu.

Kas įdomaus yra jūsų darbe?

Man patinka šis darbas todėl, kad jame viskas keičiasi, nestovi vietoje.

Tai vis dėlto mėgstate kaitą?

Taip, labai, bet - nuspėjamą.

O ekstremalios sąlygos - ne jums?

Kodėl? Būna, kad reikia skubiai, spontaniškai apsispręsti. Ekstremalios situacijos man patinka, kai viskas pavyksta.

Kas muitininkės darbe yra moteriška?

Na, mūsų institucijoje yra darbų ir labiau vyriškų, ir labiau moteriškų. Juk ir kariuomenėje moterys randa savo vietą. Kiekvienas pasirenka tai, kas jam artima.

Ką jūs dirbate muitinėje?

Daugelis muitininką įsivaizduoja stovintį kelyje ir su lazdele stabdantį automobilius. Tačiau ne visi tikrina automobilius. Kiti tikrina dokumentus. Šiuo metu mano darbas yra susijęs su teisės aktų įgyvendinimu, įvairių taisyklių rengimu muitinės pareigūnams. Trumpai tariant, tai yra muitinės veiklos organizavimas.

Visuomenės nuomonė apie muitininkus nėra palanki. Kodėl?

Ne visi tokie, kaip kartais apie muitininkus kalbama. Pas mus yra daug sąžiningų, gerų pareigūnų. Žinoma, visko pasitaiko, kaip ir kiekvienoje organizacijoje. O nepalankiai kalbama todėl, kad muitinė yra institucija, atsakinga už mokesčių surinkimą. Niekas tuo niekada nebus patenkintas. Ypač pažeidėjai. Jie visada jaučiasi teisūs.

Ar jums yra siūlę kyšį?

Na, tokios situacijos nebuvo pasitaikę. Bet visokių grasinimų, spaudimų buvo.

Kokių?

Na, kai tau sako, kad čia viskas gerai, nors iš dokumentų matai, kad nėra gerai.

Ar su kontrabandininkų grupuotėmis teko susidurti?

Man neteko. Bet tokių atvejų būna.

Kas jūsų darbe sunkiausia?

Sunku išskirti... Kiekvienas atvejis vis kitoks. Sunkiausias yra žmogiškasis faktorius. Juk visi mes žmonės. Pareigūnas privalo būti tvarkingas, sąžiningas, stiprus, mandagus, atlaikyti kliento spaudimą, jo nepasitenkinimą. Tai nėra lengva. O norisi, kad viskas vyktų sklandžiai.

Vadinasi, muitininkui reikia mokėti bendrauti su žmonėmis.

Ne tik. Jam privalu turėti žinių, būti sąžiningam, laikytis moralės normų.

Koks, jūsų nuomone, yra geras muitininkas?

Tobulas.

Kitaip tariant...

Kompetentingas, sąžiningas, mandagus su kolegomis, klientais...

Ar nebūna, kad nuo tų klientų kartais norisi verkti?

Anksčiau būdavo, - šypteli. - Dabar jau pripratau.

Kaip ilsitės po darbo?

Mėgstu pasivaikščioti gamtoje, skaityti, klausytis muzikos, susitikti su draugais. Labai norėčiau išplaukti kruizu. Tai mano svajonė. Plaukti ne po Baltijos jūrą, o per Atlantą. Noriu pabūti dideliame vandenyne, pajusti, kas tai yra.

Kokia jūs darbe ir kokia namuose?

Darbe reikia daugiau dalykinių savybių, o su artimaisiais - daugiau žmogiškų. Kita vertus, tiek ten, tiek ten turi galioti tos pačios normos. Na, namuose aš labiau atsipalaidavusi, linksmesnė.

Koks žmogaus nusižengimas jums atrodo neatleistinas?

Apgavystė. Tai man vienas iš skaudžiausių dalykų. Žmogus gali suklysti, gali netyčia apgauti, - tuomet suprantama. Pakanka atsiprašyti. O jeigu meluoji tyčia - tai negerbi, nemyli žmogaus. Tai pats didžiausias nusižengimas.

"Kiekvienas atsakome už savąjį pasirinkimą"

Image removed.

Klaipėdos teritorinės muitinės viršininkas Antanas Šipavičius nuo vaikystės svajojo apie teisininko darbą, tačiau tik baigęs Žemės ūkio akademiją, buvo paskirtas vadovo pareigoms. Vėliau, laimėjęs konkursą, dirbo įvairiose muitinės postuose: Palangos oro uoste inspektoriumi, vėliau pamainos viršininku, teko dirbti ir Klaipėdos geležinkelių poste, susipažinti ir su tuometiniu Kuršių jūrų uosto darbu. Ir visur - vadovaujamas darbas.

Gimęs vadovauti?

Gal ir taip... - šypteli. - Per visą savo darbo laiką, kiek esu dirbęs, nevadovavęs esu tik pusmetį. Jau po akademijos baigimo buvau paskirtas į vadovo postą.

Kokios jūsų savybės tai lemia?

Manau, kad aktyvi pozicija. Vadovavimas - tai gebėjimas sujungti žmones bendram tikslui. Aš visuomet tokį tikslą turėjau. Kiekvienas esame savo laimės kalvis. Žmonės dažnai skundžiasi, esą jų veiklą, pasirinkimą, karjerą nulėmė aplinkybės. Aš taip nemanau. Kiekvienas atsakome už savąjį pasirinkimą. Jeigu stokojame kompetencijos, turime imtis vaiksmų, kad pašalintume tą spragą. Jeigu norime ko nors pasiekti.

Esate ieškotojas, kovotojas...

Taip. Visada ieškau ko nors nauja. Mano, kaip vadovo, tikslas - ne tiek irkluoti, kiek vadovauti tai irkluotojų komandai, rasti kelius, kuriais ta komanda greičiau pasieks tikslą. Tam tikra prasme esu adrenalino fanatikas. Mėgstu iššūkius, mėgstu juos priimti, analizuoti.

Kokie reikalavimai keliami muitininkui?

Sąžiningumas, išsilavinimas, dalykinės, asmeninės savybės... Į sąvoką "geras muitininkas" telpa visi tie apibūdinimai, kurie tinka ir geram žmogui nusakyti. Jis ir teisėjas, ir advokatas. Priimdamas sprendimą, privalai įvertinti valstybės interesus, aplinkybes, atsižvelgti į subjektą, kuris gabena. Objektyvus vertinimas ir žmoniškumas. Tokie reikalavimai.

Kuo traukia muitininko darbas?

Man šis darbas patinka tuo, kad jis įvairiapusiškas. Ir inžinierius, ir pedagogas, ir chemikas muitinėje gali rasti savo veiklos barą. Dauguma žmonių dirba darbą, kuris nėra matomas. Tarkim, inžinierius geriau žinos, kur gali būti slepiama kontrabanda ir t.t. Labai gerai, kai yra įvairių sričių specialistų, įvairialypis kolektyvas.

Kaip apibūdintumėte muitinės misiją?

Sunkiausia yra pakeisti nuostatą, kad muitinė yra ne tiek kontrolės institucija, kiek paslauga verslui - deklaruoti prekes ir sumokėti mokesčius. Mes esame institucija, ginanti visuomenę nuo nelegaliai įvežamos produkcijos. Pavyzdžiui, dabar yra išplitusi kempinligės, paukščių gripo grėsmė. Muitinė, bendradarbiaudama su kitomis tarnybomis, stengiasi užkirsti kelią pavojingoms prekėms.

Anksčiau labiau buvome traktuojami kaip mokesčių rinkėjai, šiandien tas vaidmuo keičiasi - esame labiau visuomenės apsaugos objektas.

Kai kurie skaitytojai dabar skeptiškai šypsosi. Turiu galvoje, jog muitininkui įprasta klijuoti kyšininko etiketę.

Jau keletą metų muitinėje vykdoma prevencinė programa. Sudaromos korupcijos prevencijos programos, nustatomos tos sritys, kur yra didžiausia tikimybė pasireikšti korupcijai.

O kur didžiausia tikimybė?

Muitinės poste, nes ten yra tiesioginis kontaktas su interesantu. Čia dedamos didžiausios mūsų pastangos. Yra kontrolės mechanizmai, pareigūnų darbo vietos pakeitimai. Pastaraisiais metais užfiksuotų korupcijos atvejų nebuvo.

Žmonės yra ir geri, ir blogi. Jeigu mes sudarome sąlygas pasireikšti blogoms jų savybėms, tai jos ir pasireikš. Korupcija, jei turės sąlygų, tai ir vešės. Reikia spręsti atlyginimų, kerjeros galimybių problemas.

Ar jums yra tekę susidurti su bandymu papirkti?

Tokios situacijos, kad būtų tiesiai šviesiai pasiūlytas kyšis, man nėra buvę. Tačiau yra buvę užuominų. Tuomet ir aš užsimenu apie gresiančią atsakomybę.

Pinigų nebūna per daug. Kaip muitininkui atsisakyti pagundos paimti sumelę?

Sakoma, ko negali pinigai, tą gali dideli pinigai, - šypsosi. - Žmogus, prieš paimdamas kyšį, turi įvertinti save. Jis turi suvokti, jog už tiek ar tiek parduoda savo sąžinę. Man nėra tokios sumos, už kurią galėčiau parsiduoti. Sąžinė - labai brangus dalykas.

Sako, vieną kartą pabandai - kitą jau lengviau.

Galbūt. Man neteko su tuo susidurti.

Jūs toks pat ir po darbo valandų?

Įsitikinimai nesikeičia pagal valandas. Šiandien pasaulyje garbė nebėra vertybė. O kadaise buvo. Manau, garbę reikia branginti. Aš nesidedu jokios kaukės eidamas į darbą. Ir šeimoje, ir darbe esu koks esu.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder