Nieko. Per aštuonis mėnesius jau pripratau, - šypsosi.
Ar prieš atvykdamas žinojote, ką veiksite Lietuvoje?
Ne, nežinojau. Tiesiog mano žmona panoro grįžti į gimtąją Klaipėdą. O aš atvykau paskui ją ir dvi mūsų dukras. Ieškojau darbo ir radau skelbimą, kad naujam grožio ir SPA centrui reikia masažuotojo. Esu patyręs reabilitologas - šį darbą dirbu jau septyniolika metų. Atsivežiau čia daug rekomendacijų. Bet lengvai nebuvau priimtas, - šypsosi, - visos centre dirbančios merginos ir moterys pirmiausiai išbandė egiptietiškojo masažo poveikį, - juokiasi.- Beje, aš vienintelis Lietuvoje atlieku egiptietiškąjį masažą.
O kuo jis ypatingas? Sakysite, turi kokių nors stebuklingų galių?..
Turite išbandyti! Šiaip nepapasakosi, - juokiasi. - O dėl stebuklų... tai manau, kad gyvenime jų pasitaiko tik dviem atvejais: iš didelio triūso ir nuoširdaus tikėjimo.
Kaip susipažinote su Daiva?
Susitikome Dubajuje. Buvau našlys, gyvenau vienas. Draugavome neilgai - po trijų mėnesių susituokėme. Tačiau gimdyti ji norėjo Lietuvoje. O pagimdžiusi pirmagimę, grįžo pas mane į Egiptą, kur slaugiau sunkiai sergantį tėvą.
Daiva, kaip jus priėmė Tito šeima?
Labai šiltai. Tito tėvai - labai geri žmonės. Ypač man geras buvo jo velionis tėvas.
Kodėl norėjote grįžti namo?
Atvažiuoti pailsėti į Egiptą - taip, galima. Bet gyventi ten daugiau nenorėčiau.
Kodėl?
Labiausiai mane siutino egiptiečių vyrų požiūris. Iš pradžių stebėjausi ir džiaugiausi išskirtiniu dėmesiu man, bet paskui ėmė erzinti. Vienoje Kairo mokykloje dirbau mokytoja, ir kartą, kai manęs mokyklos direktorius atvirai paklausė, kas man nepatinka, aš jam paaiškinau, jog būtent tas perdėtas dėmesys. O jis man ir sako: "Neįsižeisk, bet Egipte, kad ir kokia padori būtum, jeigu tu - kitatautė, į tave vyrai žiūrės kaip į lengvai prieinamą moterį."
Kaip nepabijojote vykti į svetimos kultūros kraštą? Juk tiek esame prisiklausę, kuo baigiasi lietuvaičių meilės istorijos...
Vykti dirbti nebijojau - mano pusseserės jau buvo gyvenusios arabų šalyse ir mane nuramino.
Kai susiruošiau išvykti iš Lietuvos, buvau aštuoniolikos. Viliojo egzotika, norėjosi užsidirbti. Pirmiausiai nuvykau į Libaną, ten šiek tiek padirbėjau, grįžau. Na, o Arabų Emyratai, matyt, buvo mano likimas. Nes man per klaidą padarė vizą į šią šalį. Atsiprašė, sakė galiu pasirinkti: važiuoti ar ne. Išvažiavau.
Ir ištekėjote už arabo...
Man buvo aštuoniolika. Susižavėjau juo... Atrodė egzotiškas. Moterys gi galvoja širdimi, o ne galva, - juokiasi.
Jūsų artimieji neprotestavo?
Galbūt kam nors ir nepatiko, bet į akis niekas nesakė. Be to, mano giminėje kitatautis vyras nėra naujiena. Viena pusseserė ištekėjo už italo, kita - už ruso.
Ką reiškia gyventi su arabu?
Tą patį, ką ir su lietuviu, manau. Gyvenimas su vyru yra gyvenimas su vyru. Suprantu, ko jūs klausiate. Taip, jaučiasi tas arabiškas kraujas. Bet iki mums susipažįstant jis ilgai gyveno Europoje. Matė žmonių santykius. Ne, aš tikrai neprivalau sėdėti namuose ir prižiūrėti vaikus, - šypsosi. - Ir pačiame Egipte per tuos septynerius metus, kuriuos ten išgyvenome, pasikeitė požiūris į moteris. Žmonių santykiai ten "europėja".
Sakėte, Kaire dirbote mokytoja? Kaip pavyko įsidarbinti?
Gana lengvai. Mokėjau arabų ir anglų kalbas. Jiems turėti mokytoją užsienietę - prestižas.
Tito, o koks jūsų išsilavinimas?
Aš sportininkas. Mokiausi Kairo universitete kūno kultūros specialybės. Nuo vaikystės žaidžiu krepšinį - daug metų priklausiau Egipto rinktinei. Taip pat treniruojuosi dziudo.
O kaip sportininkas tapo masažuotoju?
Taip susiklostė. Mano pirmoji žmona buvo italė. Jos dėdė buvo žymus Italijoje masažuotojas-reabilitologas. Tai jis man pasakė, kad turiu masažui tinkamas rankas, įkalbėjo mokytis. Na, antroji mano specialybė nėra taip jau toli nuo sporto. Universitete gi mokiausi anatomijos, reabilitacijos. Pravertė. Pirmosios žmonos dėdė mane išmokė specialiai sportininkams atliekamo masažo. Metus išdirbęs jo padėjėju, dar trejus jau savarankiškai masažavau sportininkus. Važinėjau su įvairiomis komandomis į runtynes. Bet paskui atsitiko nelaimė - žmona žuvo autoavarijoje. Aš išvažiavau namo.
Kaip vėliau klostėsi jūsų gyvenimas?
Namie ilgai neužsibuvau. Tėvas išsiuntė į Londoną studijuoti fizioterapijos ir reabilitacijos. Dirbau ligoninėje masažuotoju.
Kodėl sakote, kad išsiuntė tėvas? Juk buvote jau suaugęs vyras.
Pas mus taip įprasta. Tėvas yra svarbiausias žmogus šeimoje. Jis sprendžia, kas vaikams geriausia. Jis, be to, moka už mokslus. Mano tėvas buvo teisininkas, dirbo Vyriausybėje. Mama niekada nedirbo, rūpinosi namais ir trimis vaikais. Dar turiu vyresnę seserį ir jaunesnį brolį.
Daiva, tikriausiai atostogausite Egipte?
Taip, žadame vykti vasarą. Su Tito broliu ir seserimi puikiai sutariame. Ypač brolis yra geras mums. Paskambina, pasiteirauja, kaip sekasi. Visada yra pasiruošęs padėti.
Beveik visą vaikystę jūsų dukterys praleido Egipte. Kaip joms sekasi lietuviškoje mokykloje?
Vyresnioji dabar lanko antrąją klasę. Mažoji - paruošiamąją. Kai grįžome į Lietuvą, lietuviškai mokėjo vos porą žodžių. Abi kalbėjo arabiškai ir angliškai. Iš pradžių vaikai mokykloje pasišaipydavo. Lietuviškai pramoko per vasarą iš savo pusbrolių ir pusseserių. Dabar jau prakuto. Išmoks...
Kokia kalba kalbatės su vyru, vaikais?
Susipažinę kalbėjomės angliškai, paskui išmokau arabų. Mergaitės su tėvu kalba angliškai. Anksčiau kalbėjosi ir arabiškai, bet pamažu šią kalbą pamiršta.
Tito, jūs esate egzotiškos išvaizdos. Ar Lietuvoje nevargina praeivių žvilgsniai?
Iš pradžių jaučiausi keistai. Susilaukiu tikrai daug dėmesio, - šypsosi. - Bet jau imu priprasti.
Daiva, kas Egipte jums labiau patiko nei gimtinėje?
Moralinės vertybės. Pagarba motinai, tėvui. Lietuvių vaikai, palyginti su arabais, yra žiauresni. Lietuviškoji ir arabų mokyklos - diena ir naktis. Egipte vaikas yra vaikas. O mūsų "kultūra" taip toli pažengusi, kad vaikai nebeturi savo vaikiško pasaulio, jie iš visų jėgų stengiasi būti nevaikiški.
Kokie jūsų dukrelių vardai?
Vyresnioji - Andžela. Tačiau mes ją vadiname Endži. O mažosios vardas grynai egiptietiškas - Nesma. Jis reiškia gaivaus vėjo gūsį...
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą