Šlapimo nelaikymo priežastys

"Mano dukrai - pusketvirtų metukų. Labai dažnai būna, kad pirmi keli šlapimo lašai nuteka į kelnaites ir tik tuomet ji pasiprašo ant puoduko. Vieną kartą gydytoja diagnozavo šlapimo takų uždegimą. Po gydymo ciklo viskas lyg ir normalizavosi, bet paskui prasidėjo vėl. Ar tai gali reikšti, kad liga atsinaujino ir ji yra tokių "avarijų" priežastis? Vaikas serga kas tris savaites, gydytoja vos ne kaskart išrašo antibiotikus ir sako, kad tai normalu". "Pusšeštų metų amžiaus sūnus ne tik naktį, bet ir dieną šlapinasi į lovą. Buvome pas kelis specialistus, bet jie mums nieko nepadėjo, padarė kelis tyrimus ir pasakė, kad viskas gerai. Gal galite patarti, ko imtis?"

Klausimus prašome siųsti el. pašto adresu  [email protected]

Sveiko žmogaus šlapinimosi procesas priklauso nuo darnios galvos bei nugaros smegenų veiklos. Kūdikis šlapinasi kas valandą. Antraisiais gyvenimo metais vaikas pradeda justi norą šlapintis. Iš pradžių susiformuoja gebėjimas sulaikyti šlapimą, vėliau sąmoningai ištuštinama šlapimo pūslė. 4-6 metų vaikas turi pats valingai šlapintis ir sugebėti sulaikyti šlapimą. Mokyklinio amžiaus vaikai turi valingai sulaikyti šlapimą tiek dieną, tiek naktį.

Liga paplitusi

Atminkime, jog šlapinimasis priklauso nuo daugelio priežasčių. Kuo daugiau geriame ir mažiau išprakaituojame, tuo dažniau šlapinamasi. Mažų vaikų šlapimo pūslė yra mažesnės talpos, todėl jie šlapinasi dažniau nei suaugę. Valgant agurkus, arbūzus, obuolius, vynuoges šlapinamasi dažniau nei valgant kitus vaisius, uogas ar daržoves. Šlapinamės dažniau, kai susergame šlapimo pūslės ar šlapimo takų uždegimu.

Normaliai apatiniams šlapimo organams būdingos dvi funkcijos: šlapimo kaupimas ir efektyvus šlapinimasis. Kai ši veikla sutrinka, vystosi apatinių šlapimo takų disfunkcija, sutrinka šlapimo kaupimas arba išskyrimas. Dėl to galimas šlapimo nelaikymas. Priežastys gali būti įvairios: nervų sistemos sutrikimai; anatominiai pokyčiai (susiaurėjimai, fistulės); šlapinimosi sutrikimai dėl šlapimo takų infekcijos; šlapimo pūslės disfunkcija dėl organinės ligos ar nervų sistemos pažeidimo.

Šlapinimosi sutrikimai, susiję su šlapimo organų infekcija, paprastai būna laikini ir praeina išgydžius infekciją. Organinių šlapinimosi sutrikimų gydymas sudėtingesnis.

Didžiausią nerimą kelia tie šlapinimosi sutrikimai, kurie vargina dieną ir naktį, nors objektyvios priežastys nenustatomos. Vaikams bet kokie šlapinimosi sutrikimai vadinami enureze, nors šis terminas turi siauresnę prasmę. Enurezė - tai visiškas pasišlapinimas netinkamoje vietoje ir netinkamu laiku, dieną ar naktį. Jos priežastys yra nesusijusios su šlapimo pūslės sutrikimais.

Naktį ir dieną nevalingai pasišlapina 82 proc. dvejų metukų, 49 proc. - 3 metukų, 26 proc. - 4 metukų amžiaus vaikai. Sulaukus penkerių, pirminė enurezė nustatoma apie 15-20 proc. vaikų. Tarp septynmečių pirmine enureze serga 10 proc. vaikų. Enureze serga 0,5-2 proc. jaunuolių nuo 15 metų ir suaugusių. Šie skaičiai rodo, kad liga labai paplitusi ir verta apie ją kalbėti. Nepaisant šios statistikos ir šiuolaikinio gydymo galimybių, ne tik kaimuose, bet ir miestuose ne visi enureze sergantys vaikai yra medikų stebimi. Dažnai tėvai galvoja, kad ši liga yra gėdinga ir nepagydoma, todėl laukia, kada vaikas savaime pasveiks.

Pirminė naktinė enurezė - kai vaikas nuo pat mažens naktimis nepabunda ir prisišlapina į lovą kiekvieną arba beveik kiekvieną naktį. Ilgesnio kaip 6 mėnesių "sauso" periodo nebūna. Tokio šlapinimosi sutrikimo priežastis yra žinoma: genetiniai veiksniai, miego gilumo sutrikimas, hipofizės hormono apykaitos sutrikimas. Pirminės naktinės enurezės gydymas yra ilgas ir sudėtingas.

Klasikinė dieninė enurezė susijusi su elgesio sutrikimais, kai vaikas pasišlapina nekontroliuojamai bet kur ir bet kada: išteka ne maža dalis šlapimo, o vaikas pasišlapina visiškai. Tai gali lemti įvairios auklėjimo, psichologinės ar socialinės priežastys arba patologinės charakterio savybės, kai vaikas negali sukoncentruoti dėmesio, kartais taip elgiasi tyčia kerštaudamas suaugusiems ir kt.

Dalinis nevalingas šlapimo ištekėjimas ne vietoje ir ne laiku vadinamas inkontinencija - šlapimo nesulaikymu. Dalis šlapimo gali ištekėti taip pat bet kuriuo paros metu, bet šiuo atveju niekada nepasišlapinama iki galo. Vaikas jaučia staigų primygtinį norą šlapintis, bet nesuspėja nubėgti iki tualeto arba tai atsitinka nejučia. Šiuos šlapinimosi sutrikimus dažniausiai lemia jau minėta šlapimo pūslės disfunkcija arba šlapimo organų infekcija.

Formuoti įgūdžius

Kad išvengtume minėtų sutrikimų, būtina nuo pat mažens formuoti vaiko šlapinimosi įpročius bei mokyti šlapinimosi higienos. Patartina vaiką mokyti prašytis ant puoduko kuo anksčiau. Galima pradėti nuo vienerių metų, bet be prievartos, palaukime, kol vaikas bus emociškai pasiruošęs. Paprastai vaikai sėdi ant puoduko sulaukę 1,5-2 metų. Specialistai sutaria, kad nėra įprasta, kad 2,5-3 metų vaikas vis dar nešioja sauskelnes.

Atsiradus vaikų šlapinimosi sutrikimams, neretai tėvai daro klaidą galvodami, kad tai laikina, viskas praeis savaime, kai vaikas paaugs.

Prieš nustatant enurezę būtina vaiką ištirti, ar jis neserga kokia liga. Šlapimo nelaikymas dėl šlapimo takų infekcijos, stuburo smegenų patologijos, įgimtos ir paveldimos inkstų ligos, cukrinio ir necukrinio diabeto, epilepsijos ar miego sutrikimų dažniausiai pasitaiko antrinės enurezės atveju. Rečiau pasitaikančios enurezės priežastys yra fizinės šlapimo takų anomalijos, vidurių užkietėjimas, hiperaktyvumas.

Pirmiausia pasiryžti gydytis turi vaikas, o artimieji jam pritarti ir palaikyti, besąlygiškai vykdyti gydytojo nurodymus. Jeigu vaikas, liepiamas reguliariai kas 2-3 valandas šlapintis, to nedarys, niekas nepadės.

Svarbu bent keletą dienų pildyti šlapinimosi dienyną, kuris padeda nustatyti šlapinimosi sutrikimą. Jeigu vaikas ryte atsikelia sausas, piešia besišypsantį veidelį (saulutę). Atsikėlęs šlapias - piešia liūdną veidelį (debesėlį su lietumi). Taip vaikas įgauna daugiau pasitikėjimo, geriau įsitraukia į gydymą.

Toliau, atsižvelgiant į numatytus sutrikimus, rekomenduojami tam tikri pratimai bei vaistai.

Dvi valandas prieš miegą vaikui neduodama gerti daug skysčių. Prieš eidamas miegoti vaikas privalo nueiti į tualetą, o dienos metu jį reikia paskatinti pakentėti ir taip treniruoti šlapimo pūslę, kad ji sugebėtų išlaikyti didesnį šlapimo tūrį.

Taip pat būtina laikytis poilsio režimo, t.y. eiti miegoti apie 21 valandą, nepervargti dienos metu. Naktį žadinti miegantį vaiką nepatartina dėl kelių priežasčių. Pirma, vaikui neleidžiama išsimiegoti. Pažadintas jis gali nesiorientuoti aplinkoje, laike, išsigąsti, sutrikti. Antra, naktinis žadinimas trukdo susiformuoti normaliam šlapinimosi refleksui, nes tokiu būdu išsaugome sausą lovą, o problema lieka ta pati.