Teisininkas atsako į skaitytojų klausimus: Sodų bendrijų reikalai

Sodų bendrijų reikalai

1. Ar galima būti sodo bendrijos revizijos komisijos pirmininku, nebūdamas bendrijos nariu, turėdamas tik įgaliojimą sklypo savininko, kuris yra bendrijos narys? 2. Kam turi teisę suteikti įgaliojimą sodo bendrijos narys, turintis sklypo nuosavybę? 3. Ar suteiktas įgaliojimas privalo būti patvirtintas notaro, nurodytos teisės, pareigos ir terminas, ar gali būti ir neterminuotas? 4. Ar turi teisę balsuoti sodo bendrijos susirinkime asmenys, nebūdami bendrijos nariais arba turintys įgaliojimus, renkant bendrijos pirmininką, pavaduotoja, valdybą, revizijos komisiją? 5. Ar susirinkime privaloma turėti įgaliojimo originalą, suteiktą jam savininko? 6. Ar priimant sodo bendrijos įstatus privaloma laikytis pagrindinių įstatymų, kad nebūtų pažeistos bendrijos narių teisės?

Ramunė JUŠKAITĖ

Atsakant į skaitytojo (-os) klausimą, ar asmuo gali būti sodo bendrijos revizijos komisijos pirmininku, nebūdamas bendrijos nariu, turėdamas tik įgaliojimą sklypo savininko, kuris yra bendrijos narys, pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijos įstatymo (toliau - įstatymas) 14 straipsnio 2 dalimi, sodininkų bendrijos susirinkimas gali rinkti revizijos komisiją (revizorių).

To paties įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad sodininkų bendrijos narių susirinkimas iš bendrijos narių renka revizijos komisiją bei jos pirmininką (revizorių) ir tvirtina šios komisijos darbo reglamentą.

Šiuo atveju akivaizdu, kad bendrijos revizijos komisijos pirmininku gali būti renkamas tik bendrijos narys.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bendrijos nario įgaliojimas kitam asmeniui suteikia jam teisę bendrijos nario vardu atlikti įgaliojime numatytus konkrečius veiksmus, dažniausiai spręsti klausimus, susijusius su nekilnojamuoju turtu sodininkų bendrijos administruojamoje teritorijoje, balsuoti sodininkų bendrijos susirinkime ir kt.

Itin svarbu suprasti, kad įgaliojimas neperleidžia sodininkų bendrijos nario turimos nuosavybės teisės, kuri suteikia pagrindą būti sodininkų bendrijos nariu ir įgyti nariui nustatytas teises ir pareigas, tarp jų - būti renkamu sodininkų bendrijos valdymo organų nariu, revizijos komisijos pirmininku.

Taigi asmuo, nebūdamas sodininkų bendrijos nariu ir turėdamas tik sodininkų bendrijos savininko įgaliojimą, negali būti renkamas revizijos komisijos pirmininku.

Sprendžiant klausimą, kam turi teisę suteikti įgaliojimą sodo bendrijos narys, turintis sklypo nuosavybę, akcentuotina, kad įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis.

Įgaliojimą galima suteikti pasirinktinai bet kuriam asmeniui, tokių asmenų ratas nėra apibrėžtas įstatymo, tačiau nereikėtų pamiršti, kad asmuo, kuriam suteikiamas įgaliojimas, turi būti veiksnus, sulaukęs pilnametystės bei teisnus, galintis turėti teisių ir teisinių pareigų.

Nagrinėjant skaitytojo (-os) klausimą, ar suteiktas įgaliojimas privalo būti patvirtintas notaro, nurodytos teisės, pareigos ir terminas, ar gali būti ir neterminuotas, atsakymas aiškiai numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.138 straipsnyje. Šiuo atveju numatyta, kad įgaliojimo patvirtinimas notarine tvarka privalomas, kai įgaliojimas skirtas: 1) sudaryti sandorius, kuriems būtina notarinė forma; 2) fizinio asmens vardu atlikti veiksmus, susijusius su juridiniais asmenimis; 3) įgaliojimas, kurį fizinis asmuo duoda nekilnojamajam turtui valdyti, juo naudotis ar disponuoti.

Šiuo atveju vadovaujantis kodekso straipsnio 2 ir 3 punktais, teigtina, kad toks įgaliojimas turi būti patvirtintas notarine tvarka.

Tačiau remiantis Sodininkų bendrijų įstatymo 17 straipsnio 7 dalimi sodininkų bendrijos narių susirinkime bendrijos nariai dalyvauja patys ar per įgaliotą asmenį.

Bendrijos nario artimajam giminaičiui gali būti duodamas paprastos rašytinės formos įgaliojimas atstovauti bendrijos narių susirinkime ir balsuoti visais svarstomais klausimais, nurodant įgaliojimo terminą, teises ir pareigas.

Bendrijos narių susirinkime kiekvienas bendrijos narys turi vieną balsą. Notarine tvarka tvirtinamuose įgaliojimuose įgaliotojas konkrečiai nurodo įgaliotinio teises.

Priešingu atveju atstovas, kurio teisės įgaliojime nėra apibrėžtos, turi teisę atlikti tik tuos veiksmus, kurių reikia atstovaujamojo turtui ir turtiniams interesams išsaugoti bei turtui priežiūrėti.

Kalbant apie tokio įgaliojimo terminą, Civilinis kodeksas numato, kad įgaliojimo terminas gali būti apibrėžtas ir neapibrėžtas. Jeigu terminas įgaliojime nenurodytas, tai įgaliojimas galioja vienerius metus nuo jo sudarymo dienos.

Aptariant kitus skaitytojo (-os) klausimus: ar turi teisę balsuoti sodo bendrijos susirinkime, nebūdami bendrijos nariais arba turintys įgaliojimus, renkant bendrijos pirmininką, pavaduotoją, valdybą, revizijos komisiją; ar susirinkime privaloma turėti įgaliojimo originalą, suteiktą jam savininko, bei ar priimant sodo bendrijos įstatus privaloma laikytis pagrindinių įstatymų, kad nebūtų pažeistos teisės bendrijos narių, teigtina, kad sodininkų bendrijos susirinkime dalyvaujantis asmuo, nebūdamas bendrijos nariu, tačiau turėdamas bendrijos nario įgaliojimą už jį atlikti tam tikrus veiksmus, gali balsuoti visais bendrijos svarstomais klausimais, kartu ir renkant bendrijos valdymo organus.

Tam, kad būtų galima įsitikinti dokumento tikrumu, sodininkų bendrijos susirinkime privaloma turėti įgaliojimo originalą. Priešingu atveju įgaliojimo kopija turi būti patvirtinta notariškai.

Priimant sodininkų bendrijos įstatus vienareikšmiškai privalu laikytis šio įstatymo, kurio paskirtis ir yra nustatyti sodininkų bendrijų reorganizavimą, valdymą ir veiklą, pertvarkymą ir pabaigą, sodininkų bendrojo naudojimo turto valdymą, sodininkų bendrijos nario teises ir pareigas, mėgėjų sodo teritorijos ir mėgėjų sodų sklypų tvarkymo bei naudojimo reikalavimus.

Ramunė JUŠKAITĖ, advokačių I. Paukštienės ir K. Pralgauskaitės, L. Tamošaitienės kontoros teisininkė, teismo mediatorė