- Ar įmanoma apibrėžti, kiek vietos socialiniai tinklai ir jiems skiriamas laikas užima mūsų gyvenime?
- Socialiniai tinklai yra populiariosios kultūros dalis, kasdienio gyvenimo dalis. O jei jau tai tapo kasdieniu reikalu, vadinasi, užima tikrai svarbią vietą mūsų gyvenime. Tai palyginčiau su mobiliuoju telefonu. Jis neužvaldė mūsų gyvenimo, bet tapo tikrai reikalingu ir kasdien naudojamu daiktu. Nebūtų teisinga sakyti, kad socialiniai tinklai yra tik blogis.
Dar vienas galimas aspektas – vienišumas. Kita vertus, pasaulis vis globalėja, daug artimų žmonių, gerų draugų keičia gyvenamąsias vietas, išvažiuoja į kitas šalis, tad socialiniai tinklai, specialios programos leidžia su jais bendrauti, keistis informacija ir visiškai nenutolti, nors ryšio kokybė ir nukenčia. Individualistinėje kultūroje žmonės dažnai kenčia nuo vienišumo. Tėvai dirba, sutuoktiniai taip pat, reta šeima susėda prie vieno pietų ar vakarienės stalo, tai jau tapo labiau suplanuotu prabangos laiku nei įprastu gyvenimo ritmu. Natūraliai žmonėms trūksta gyvo pokalbio, tikrų emocijų. Tokiu atveju tampa svarbi tokia bendruomenė, kokia yra pasiekiama.
- Kai kurie žmonės savo paskyrose turi tūkstančius draugų, nejau su visais jais bendraujama?
- Sekėjų ar žmonių skaičius priklauso nuo to, kam viso to reikia. Garsūs žmonės tuo naudojasi didindami savo žinomumą, kiti populiarina kokias nors paslaugas, darbus, tretiems to reikia darbiniams reikalams. Kai to siekiama sąmoningai, viskas suprantama. O kai kuriems tiesiog organiškai reikia, kad juos suptų daug žmonių, kad sąraše būtų tam tikra suma draugų. Tik klausimas tuomet, kiek gilūs ryšiai su tais žmonėmis. Žmones, su kuriais bendraujame artimai, galime suskaičiuoti ant pirštų. Jų tikrai nebus šimtai ar tūkstančiai.
Galima tai aiškinti ir didele ekstraversija. Tokie žmonės linkę turėti daug kontaktų, jiems smagu bendrauti, tačiau jie nelinkę vystyti kokių nors gilių filosofinių pokalbių. Toks bendravimas yra daugiau paviršinis.
Kai kuriems žmonėms yra labai svarbus jų statusas, kuris ir lemia turėjimą didelio skaičiaus draugų, tarp jų kokių nors žinomų žmonių, turtingų ar panašiai. Tai tarsi pratęsimas žmogaus asmenybės. Tačiau tai gali išduoti ir apie šiokį tokį polinkį į narcisizmą, jam svarbus jaustis ypatingam, kad juo žavėtųsi.
- Paplitusi mada - asmenukės. Ką sako besaikis jų kėlimas į internetinę erdvę?
- Kai kurie žmonės turi obsesinį kompulsinį sutrikimą, kuris pasireiškia įkyriomis mintimis, vaizdiniais, potraukiais ir impulsais, kurie nėra malonūs, bet žmogus yra nuo jų priklausomas. Tad kokia nors įkyri mintis realizuojama į kompulsinį pasikartojantį veiksmą: vieni nuolat plauna rankas, kiti liguistai tikrina, ar užrakino duris, ir t.t.. Tai iš dalies toks dažnas asmenukių kėlimas ir tas pats nuolatinis socialinių paskyrų tikrinimas gali būti viena iš šio sutrikimo formų – elektroninė versija. Tačiau tarptautinėje ligų klasifikacijoje dažnas asmenukių darymasis ir kėlimas į viešą erdvę dar neįtrauktas, nors vis dažniau pasirodo pranešimų, kad tai yra sutrikimas. Arba tai tiesiog dar viena narcisistinė apraiška, kai žmogui tiesiog patinka savimi gėrėtis ir save rodyti kitiems nuolat.
- Asmeninio gyvenimo viešinimas internetinėje erdvėje. Kam to reikia?
- Riba tarp privatumo ir viešumo socialiniuose tinkluose yra probleminė, kartais tampa nebeaišku, kas yra privatu, o kas - ne. Todėl kai kuriuos dalykus, kuriuos viešiname internetinėje erdvėje, mato ir tie, kurie realybėje galbūt visai to nežinotų. Bet klausimas būtų, kas lemia tą norą viešinti dalį savo gyvenimo. Yra tokia psichologo B.F.Skinerio operacinio sąlygojimo, kitaip tariant elgesio pastiprinimo, teorija. Tai reiškia, kad už bet kokį veiksmą žmogus gali būti paskatinamas, pasveikinamas, apdovanojamas ir būtent tai verčia tokį veiksmą kartoti toliau. Juk sąmonė užfiksuoja, kad tai yra gerai, reakcija teigiama. Apdovanojimas gali būti ir tiesiog kolegos pritariamas linktelėjimas į jūsų pasakytą pokštą ar sąmojį. Tuo metu socialiniuose tinkluose tam tarnauja visokie "Like" (liet. "Patinka") mygtukai. Bėda yra ta, kad "Like" spaudžiamas net ir tada, kai tikrai neverta to daryti, kai kokia nors paskelbta informacija yra prasto turinio. O tai jau vis tiek skatins žmogų tą daryti ir toliau.
Deja, dabar daugelis dalykų keliami į internetinę erdvę užuot palikus privačiam gyvenimui. Apskritai žmonių elgsenos ypatumai socialiniuose tinkluose dar nėra pakankamai ištirti.
- Ką socialiniuose tinkluose kuriama kitokia tapatybė atskleidžia apie žmogų?
- Socialinėje psichologijoje yra išskiriami keli savojo "aš" vaizdiniai: "aš" toks, koks esu; idealusis "aš"; "aš" toks, kokį noriu, kad mane matytų kiti; veidrodinis "aš", kai įsivaizduojama, kaip mus suvokia kiti žmonės. Tad kuriama kitokia savo tapatybė socialiniuose tinkluose rodo, kad žmogus galbūt nenori būti matomas toks, koks yra, jis nori kitaip save pristatyti ir pateikti auditorijai. Nori, kad jį kitaip matytų jo bičiuliai ar kolegos. Bet jei tokia apie save pateikiama informacija labai skiriasi nuo realaus žmogaus, aplinkiniai greit pastebi falšą ir paprasčiausiai nebenori su tokiu žmogumi bendrauti. Tai jau byloja apie savivertės sutrikimus, kai žmogus mano, kad toks, koks yra, jis kitiems neįdomus arba nepatinka. Tada kuria naują savo paveikslą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą