Aš nuėjau ilgą kelią, kol iš mažos baugščios mergaitės tapau suaugusia moterimi. Įgijau daugiau pasitikėjimo, išsiugdžiau tvirtą savigarbą ir įsitikinimą, kad galiu rasti išeitį iš bet kurios situacijos.

Aš sugebėjau visiškai kontroliuoti savo gyvenimą, jaučiausi laiminga, bet paskui sutikau Jį, ir staiga viskas išslydo man iš rankų.

Ir ką tie vyrai turi, kad priverčia netgi tokią stiprią moterį kaip aš pamiršti save?..

Tai buvo paprasčiausias vaikinas, kuris patenkino tuo metu tokius mano poreikius, kokie emocionaliai išderina ne vieną moterį: poreikį būti apkabintai, poreikį girdėti gražius žodžius, poreikį jausti, kad trauki vyrą.

Visos moterys panašios. Mes jaučiamės stiprios, galime pažaboti savo jausmus ir didžiuojamės savimi, kad galime apsieiti be vyrų. Bet užtenka kelių meilių žodelių, šiek tiek švelnumo, ir visas mūsų pasiryžimas virsta niekais.

Kas mums yra?

Mes dažnai prisišaukiame bėdą pasitikėdamos vyru anksčiau, nei jis to nusipelno.

Mes negaištame laiko pažinčiai, nes norime kuo greičiau patenkinti savo poreikius. Mes nuleidžiame nemačiomis kai kurias "smulkmenas", nes norime, kad jis mums atrodytų idealus.

Moterys leidžia vyrams iš savęs išsunkti viską, kas tik įmanoma. Net ir suvokus, kad santykiai nėra sveiki, mums nekyla mintis gelbėtis. Mes visada randame dingstį aukotis.

Paprastai mums subtiliai leidžiama suprasti: "Būk gera mergaitė, antraip liksi viena". Taigi mes užčiaupiame burnas ir nė žodeliu neužsimename apie tai, kas mums nepatinka. Pagrindinis moterų tikslas - įtikti Jam. Vyras gali daryti bet ką, nes žino - jūs vis tiek jo nepaliksite.

Mes įtikinėjame save, kad blogi laikai praeis, jis pasikeis ir taps tokiu vyru, kokio mes tikimės.

To niekada nebus.

Ieškodamos laimės, mes teikiame per daug reikšmės santykiams su vyrais, užuot užsiėmusios darbu su savimi, užuot stiprinusios savo savigarbą.

Pasitikėjimas avansu

Nepasitikėkite vyru, kol jis neįrodys, koks yra iš tikrųjų.

Vyrai turi užsitarnauti mūsų pasitikėjimą. Visas savo gynybines jėgas nukreipkite į tuos vyrus, kurie dedasi gerai viską išmaną apie mus - tai yra tuos, kurie žino, kaip žaisti su mūsų emocijomis. Jie žino, kiek mažai tereikia užliūliuoti mūsų budrumui, kad būtų galima įeiti į mūsų gyvenimą ir diktuoti savo sąlygas.

Vyrai žino, kad norėdamos būti kartu mes persiimame jų reikalais ir susitaikome su dėmesio stoka, užuot patenkinusios savo poreikius.

Dažnai vyrai bjauriai elgiasi todėl, kad mes jiems leidžiame. Išmokime elgtis su jais kitaip, ir jie ims žiūrėti į mus kitaip. Ne visi vyrai yra nenaudėliai. Tačiau nepagailėkite laiko tai išsiaiškinti. Tegul jo žodžiai pro vieną ausį įeina, o pro kitą išeina. Tikėkite tik veiksmais. Ciniška? Galbūt. Užtat labai praktiška.

Mes taip pat turime išmokti pajusti, kada laikas baigti. Blogus santykius reikia nutraukti ir netempti iki skausmingos pabaigos. Ir nesvarbu, ar jis mus palieka, ar mes nusprendžiame jį mesti, išsiskirti turime laiku, sąmoningai ir valingai, nešvaistydamos laiko, o ne apgailėtinai stengdamosi jį pakeisti. Tegu jis eina savo keliais, o atsikvošėjusi nuo jo jūs pamatysite, kaip prieš jus atsivers nuostabus gyvenimas.

Mes dažnai einame į labai didelius kompromisus, pamindamos savo savigarbą, kad tik pasiliktume su vyru. Vis skundžiamės ir skundžiamės, tačiau kratomės minties palikti jį. Turi susikaupti didžiulis kalnas šiukšlių, kad pagaliau imtume ir trenktume durimis.

Klaidingas požiūris

Net keista, ką vyras gali padaryti, o moteris vis tiek jį laikys angelu (William Thackeray).

Vyrus galima priversti atvirai prisipažinti, kad jie yra nedėmesingi. Juos netgi galima išmokyti duoti jums tai, ko norite. Bet jie retai darys tai savo noru. Taigi kodėl vyrai turėtų pasikeisti, jeigu nėra reikalo? Kodėl turėtų atsisakyti savo senų įpročių, jeigu ir taip gauna, ko nori? Kam jiems stengtis gerai elgtis, jeigu tai visai nėra būtina?

Vyras gali tapti puikiu partneriu, jeigu moteris moka būti savimi ir nesitaiksto su nepriimtinu elgesiu.

Mes nuolaidžiaujame vyrams tik todėl, kad juos turėtume.

Tačiau negalima be saiko švaistyti energiją tiems, kurie to nenusipelnę. Savo energiją mes turime nukreipti ne į jį, o į save.

Moterys pačios mielai padeda vyrams pagesti. Mes ir girdime, ir matome tik tai, kas mums patinka, ir ignoruojame ženklus, kurie signalizuoja, kad vyriškis nelabai mums tinka.

O jeigu jis gauna iš mūsų tai, ko jam reikia, kam gi jam keistis?

Tik tada, kai pakeisime savo požiūrį į vyrus, jie bus priversti pakeisti savąjį.

Vyrai negimė su iš anksto nulemtu polinkiu skaudinti moteris, kaip kai kurios iš mūsų gali manyti. Ir jie netaukštų nesąmonių taip ilgai, jeigu mes neleistume. Mes toleruojame jų užgaidas, jie gali priversti mus pasijusti kaltomis, suminkštinti mūsų širdis kaltai nusišypsoję arba nuginkluoti parodę šiek tiek švelnumo.

Ir kol mes atsiprašinėjame, tirpdamos nuo šypsenos ir apsalusios nuo švelnumo, jie šauna tiesiai į mūsų širdis ir gauna tai, ko nori, be didesnio vargo. Ir kuo gi galų gale visa tai baigiasi?

Širdgėla, nusivylimu ir cinišku požiūriu į vyrus.

Jie žino, ką daro

Mes netgi nereikalaujame, kad vyrai atvirai prisipažintų dėl savo kartais neapgalvoto, savanaudiško, žemo elgesio. Jeigu tylime, vadinasi, manome, kad jie elgiasi visai gerai.

Jeigu pasiliekame su jais, vadinasi patvirtiname, kad mums tai priimtina. Pažiūrėkite į tas užgauliojamas moteris, kurios įsikibusios laikosi savo vyrų. Jos leidžia suprasti, kad nieko tokio jas žeminti, ir toliau tenkinasi esama padėtimi.

Kai taikstomės su elgesiu, kuris mums nepatinka, parodome vyrams, kad mums svarbiau tai, ką jie duoda, negu mūsų savijauta.

Mes pačios sukuriame monstrus, o paskui nuolat jais skundžiamės. Jie manipuliuoja mūsų noru būti mylimoms ir sulaukia iš mūsų meilės neduodami nieko.

Viena vertus, mes per daug pasitikime vyrais, bet kita vertus, neįvertiname jų. Mes kalbame apie juos, tarsi jie viską darytų nesąmoningai.

Daugelis puikiai supranta, ką daro, kai manipuliuoja mūsų silpnybėmis. Jie žino kiekvieną ėjimą. Tik pagalvokite, kiek mažai reikia, kad mus apvyniotų apie pirštą. Prisiminkite, kaip jus apkvailino švelniu žodžiu ar nuginklavo atsiprašymu. Vyrams taip lengvai tai pavyksta.

Pigiai atsiperka

Daugelis iš mūsų bet ką atleistų už vieną vienintelę rožytę, kurią jis nuperka už litą maisto parduotuvėje. Kaip romantiška, pamanome mes.

Jie per gerai mus pažįsta. Nukaitusios apmirštame iš džiaugsmo, kad gavome rožę, o jie trina rankomis, kad taip pigiai atsipirko. Moterys gali būti tokios žioplės!

Vyrai yra apsiginklavę daugybe slaptų ginklų, kuriais gali įveikti mūsų ryžtą. Jų ginklai - žodžiai, kuriuos mes norime išgirsti, ir romantiški gestai, kuriuos ypač vertiname. Šie ginklai yra ryžto naikintuvai, skirti palaužti mūsų pasiryžimui išsireikalauti tai, ko norime.

Kas suminkština įskaudintų moterų širdis? Pažiūrėkite, kiek mažai pastangų vyrams tereikia įdėti, kad susigrąžintų jūsų malonę. Štai jūsų atsakymai:

"Jis paskambino ir pasakė, kad manęs pasiilgo."

"Jis buvo labai švelnus, apkabino mane... Tai neįveikiama, uždaras ratas. Jis elgiasi su manimi nepagarbiai. Aš jį išmetu. Jis sugrįžta ir apgaubia mane švelnumu, kurio man taip trūksta, ir aš sutirpstu. Jis išbūna geras kokią dieną ar dvi, o po to vėl grįžta prie senų savo įpročių. Kodėl aš nepasimokau? Dieną esu gerbiama firmos vadovė, o naktį - ištižėlė."

"Jis atsiuntė man atviruką su užrašu "Atleisk man", ir aš iškart jam paskambinau..."

"Jis pasakė man, jog esu nuostabi. Visai nesitikėjau tokių žodžių, todėl pasijutau labai pamaloninta..."

"Jis paruošė mane vakarienę..."

"Jis leido man pajusti, jog esu reikalinga, seksuali ir geidžiama..."

Gudriausias taktinis žingsnis, garantuojantis pergalę prieš moteris, - įteikti joms gėlių. Mes gauname grožio ir romantikos dozę, kuri akimirką mus priverčia pasijausti neįprastai. Vyrai taip lengvai atsiperka! Jie gali bjauriai su mumis pasielgti, išplūsti užgauliais žodžiais, nepaskambinti ir t.t. - ir išgauti mūsų atleidimą gėlėmis.

Vyrai gali kalbėti tai, kas mus skaudina, žeidžia ir išmuša iš pusiausvyros, o po to viską užglaistyti gėlėmis. Mes elgiamės taip, lyg niekada gyvenime nebūtume rankose laikiusios gėlių! Gėlėms nupirkti reikia įdėti tiek nedaug pastangų, o mes suteikiame joms tiek daug reikšmės. Kaip mes palengviname vyrams gyvenimą!

Ką mes galime padaryti, kad reikalai pasikeistų? Ogi nuolat pasverti, ar jo elgesys atitinka tai, kiek jūs iš tikro esate verta. Suprasti, kur yra problemos esmė, - jau gera pradžia. Negalima taikstytis su jų nepriimtinu elgesiu. Pirmiausiai turime įveikti baimę prarasti Jį ir išmokti nubrėžti ribas.

Šaltinis: D.D. Schwartz. "Visi vyrai nenaudėliai, kol kas nors neįrodys, jog yra kitaip"

Parengė Inga Tamošiūnaitė