Kiekvienas atsitiktinis vaiko piešinys yra jo būdas pasakyti tai, ko jis negali pasakyti žodžiais, atsikratyti negatyvių jausmų ir išlieti susikaupusią energiją, kurios jis nežino kur dėti. Kai imame piešiantį vaiką taisyti ir mokyti, rodydami, kaip daro kiti, mes užkertame jam kelią pažinti save.
Kiekvienas vaikas turi teisę į savo siurrealizmą. Jeigu norite, kad jis taptų dailininku, nuveskite jį į profesionalią studiją, tačiau psichologai to nepataria daryti anksčiau nei nuo 8 metų.
Kiekvienas vaikas - menininkas. Bėda ta, kad jam sunku juo likti užaugus.
Dailininkai piešia ne tai, ką mato, o tai, ką jaučia.
Kad galėtum piešti, turi užsimerkti ir dainuoti.
Ir tarp žmonių kopijų daugiau negu originalų.
Visi bando suprasti piešinį. Kodėl jie nebando suprasti paukščių giesmės?
Kai meno kritikai susirenka į būrį, jie kalba apie formą, struktūrą ir prasmę. Kai dailininkai susirenka kartu, jie kalba apie tai, kur pigiau nusipirkti dažų tirpiklio.
Pablas Pikaso (Pablo Picasso)
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą