Europos Komisija nusprendė, kad lietuviai atliekomis maitinami visiškai teisėtai

Europos Komisija nusprendė, kad lietuviai atliekomis maitinami visiškai teisėtai

Europos Komisija artimiausiu metu skelbs, ar vakariečiai, gamindami garsių firmų maisto prekes iš atliekų lietuviams, latviams, slovakams bei kitų ES naujųjų valstybių gyventojams, teisėtai laiko juos trečiarūšiais. Pagal jau parengtas Europos Komisijos Aplinkos komiteto išvadas - visiškai teisėtai.

Ne visi verti geriausio

Europos Parlamente šį mėnesį ir toliau bus diskutuojama, ar tarptautinės kompanijos gamina to paties prekės ženklo, bet nevienodos kokybės maistą skirtingoms Europos Sąjungos šalims.

Šias diskusijas pakurstė pavasarį paskelbtas Slovakijos vartotojų gynimo asociacijos tyrimas.

Tada mokslininkų grupė ištyrė vienodai paženklintus maisto produktus, kuriuos įsigijo aštuonių Europos valstybių - Vokietijos, Austrijos, Čekijos, Lenkijos, Slovakijos, Vengrijos, Rumunijos ir Bulgarijos - prekybos centruose.

Tyrimo rezultatai atskleidė skaudžią tiesą: gamintojai kai kurių šalių pirkėjus laiko antrarūšiais, mat į naująsias ES nares buvo vežami prastesni, iš pigesnių žaliavų pagaminti produktai.

Deja, Europos Parlamente daugeliui toks skirstymas pasirodė visai teisingas.

Komisija jau turi Aplinkos komiteto narių išvadas: gaminių receptūros gali skirtis, o gamintojai neprivalo pardavinėti identiškų ir vienodai paženklintų to paties pavadinimo produktų visoje ES.

Esą į tą patį firminį gaminį skirtingoms šalims galima dėti kitokių produktų nei vakariečiams, jei tai prieštarautų kitų šalių valgytojų religiniams įsitikinimams, skoniui arba... jei mažesnė importuojančios valstybės piliečių perkamoji galia. Tai rimtu veidu patvirtino Europos Komisijos atstovas Žeromas Lepentras (Jerome Lepeintre).

ES naujokių gyventojų skonis prastesnis, o kokybiškesnių produktų vežti neverta, nes vis tiek neįpirks? Deja, vakariečiai nemano, jog lietuvių perkamoji galia gerokai menkesnė nei jų. Vakarietiški šokoladai, maltos kavos produktai ir net gėrimai Lietuvoje parduodami pastebimai brangiau nei Bendrijos valstybėse senbuvėse.

Kitas europarlamentaras Janošas Aderis (Janos Ader) iš Vengrijos dar atviresnis: kurie gamintojai pripažįsta, kad naudoja pigesnę žaliavą produktams, skirtiems Rytų Europos rinkai.

Kainos skiriasi

Europos Parlamento narys Zig-mantas Balčytis „Respublikai“ pasakojo, kad slovakų atliktas tyrimas jį šokiravo. „Visada buvau įsitikinęs, kad tie maisto produktai, kurie parduodami su ta pačia etikete, visur yra vienodos kokybės. Bet dabar kilo abejonių“, - kalbėjo europarlamentaras.

Tiesa, Z.Balčytis skonio skirtumų kol kas nėra pastebėjęs.

„Europos Komisija dabar planuoja domėtis tuo klausimu, atlikti tyrimus. Jei jie pasitvirtins, reikia griežtinti arba kurti teisės aktus. Etiketėje turi būti parašyta, kad maisto produkto sudėtis pakeista“, - dėstė politikas.

Europos Parlamento narė Vilija Blinkevičiūtė mano, kad ES naujokės ir taip dažnai diskriminuojamos. „Tokių dvigubų standartų negali būti. Pakanka jau to, kad vienos šalys euro zonos, kitos - ne. Diskriminacija jaučiama: puolama gelbėti euro zonos šalių ir pamirštama, kad problemų turi ir kitos“.

ES naujokėms - pigesnės žaliavos

„Rašyti „Jums produktas prastesnis nei kitur“ kol kas niekas neprivalo. Bet privalo nurodyti sudėtines dalis. Jos gali būti tos pačios, jų kiekis toks pat, bet gautos iš skirtingų šaltinių“, - aiškino Kauno technologijos universiteto Maisto produktų technologijos katedros profesorius Rimantas Venskutonis.

Pasak jo, net ir laikantis tos pačios receptūros produktą galima pagaminti už mažesnę kainą.

„Galima ir iš pigesnių, ir iš brangesnių žaliavų pagaminti, nors galutiniai kokybės rodikliai atitiks reikalavimus - tie reikalavimai nėra taip labai smulkiai surašyti“, - kalbėjo maisto technologas.

Žaliavų kokybę esą daugiausia lemia tai, iš kur jos atvežamos - iš vienų šalių tie patys ingredientai perkami brangiau, iš kitų - pigiau.

„Pavyzdžiui, kava: yra daug įvairiausių rūšių pupelių, bet ir tos pačios rūšies skonis labai skiriasi - viskas priklauso nuo vietų, kur pupelės rinktos, kaip apdirbamos“.

Tegu tiria kiti

Kol kas valstybinėms institucijoms rūpi tik tai, ar į Lietuvą įvežamas maistas nėra nuodingas. Už maisto saugą atsakingos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Paulauskas tikino, kad į šalį įvežamas maistas tikrinamas taip pat, kaip ir ES senbuvėse.

Tačiau tikrinama tik tai, ar importuojami produktai saugūs naudoti. O ar jų kokybė nesiskiria nuo parduodamų kitur, niekas nesidomi.

Feliksas Petrauskas, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorius, palauks, kol viską ištirs slovakai, o tada ir pačiam dirbti nereikės: „Dabar Europos Komisija tik svarsto slovakų padarytą tyrimą, bet jokių sprendimų padaryta dar nėra. Šiandien žmonių gąsdinti nereikėtų. Išskirti, kad į Vokietiją ar Jungtinę Karalystę vežamos geresnės, o į Lietuvą prastesnės prekės, šiandien nedrįstume kalbėti“.

Ar nepažeidžiamos vartotojų teisės, jei jie skirstomi į pirmarūšius ir antrarūšius?

„Jei skiriasi sudėtis, tai ne tik vartotojų teisės pažeidžiamos, bet atitinkamai ir produktų saugos direktyva. Kol kas nėra įrodymų, negalime konstatuoti, tik garsiai mąstyti“, - teisinosi F.Petrauskas.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder