Skoliniai įsigali greičiau, nei kalbininkai juos užfiksuoja ir pasiūlo atitikmenis, tad šiame straipsnyje subkultūrų pavadinimus paliksime originalius.
Subkultūras vienija tas pats jaunystės laikotarpis su visais jam būdingais istoriniais-politiniais-socialiniais bruožais (ta pati karta), muzika, pasaulėžiūra, socialine padėtimi ir apranga.
Kartų ir subkultūrų košė
Istorikas Viljamas Štrausas (William Strauss) ir jo kolega sociologas, demografas Neilas Houvas (Neilo Howe) 1991 m. sukūrė bendrą "kartų teoriją". Pasak jos, kas 20 metų užauga nauja karta, kuriai būdingi unikalūs bruožai: vertybės, mąstymas ir kt. Mokslininkai šias kartas pavadino X, Y, Z.
Po Štrauso-Neilo publikacijų kartų teoriją plėtojo ir iki šiol tebeplėtoja daug kitų sociologų iš įvairių pasaulio kampelių. Sunkiausiai jie sutaria dėl datų, mat tendencijos, kurios pasireiškė JAV vienu metu, tarkime, Japonijoje, PAR ar Lietuvoje fiksuojamos jau kitu (mes paprastai atsiliekame laike). Pavyzdžiui, X karta PAR laikomi gimusieji 1970-1989, o Indijoje - po 1981 m. iki šių dienų. Z karta įvardijami gimusieji ir 1995, ir 2005 metais...
Y kartos atstovai dar vadinami Tūkstantmečio arba Next, arba tiesiog hipsteriais, o Z - interneto arba "google" karta, arba tiesiog internetiniais, skaitmeniniais. Kaip vadinsime gimusiuosius po jų? Pasigirsta siūlymų juos įvardyti Alfa karta. Esama ir kitų pasiūlymų.
Neseniai JAV leidinyje "Mashable" pasirodė straipsnis "Hipsteriai mirė, ir jums gali nepatikti tie, kurie juos pakeis" ("The hipster is dead, and you might not like who comes next"), kurio autorius Deividas Infantas (David Infante) bando užčiuopti naujos subkultūros - jakių (yuccie) - daigus bei vertybes. Siūlome ir jums susipažinti su kritiškomis bei ironiškomis autoriaus įžvalgomis (straipsnis sutrumpintas, originalas - www.mashable.com).
Aš - jakis
Kaip jūs mane pavadintumėte? Esu 26 metų rašytojas, užaugęs netoli Bruklino. Paprastas vaikinas su dviračiu ir ūsais. Studijavau humanitarinius mokslus universitete, išmanau šiuos dalykus, na, manau, jūs supratote.
Ar aš priklausau Tūkstantmečio kartai? Hipsteriams? Jupiams? Visiems iš karto ar nė vieniems? Mes neturime tikslaus termino, apibrėžiančio apgailėtiną Y kartos inteligentų grupelę. Tik kai kurie iš jų - vadinamoji kreatyvinė klasė - tapo hipsteriais, ir šis netikslumas man neduoda ramybės. Reikia būti monstru, kad susigaudytum visuose šiuose apibrėžimuose.
Sugalvokime ką nors nauja - jaki. Trumpai tariant, tai jaunimas, gimęs visiškame komforte, tikintis visagaliu švietimu, užsikrėtęs įsitikinimu, jog reikia ne tik sekti paskui savo svajonę, bet ir išpešti iš jos naudos.
Aš - jakis. Taip, skamba beveik kaip "lakis" (angl. lucky - sėkmingas).
Daug uždirbti - gerai. Uždirbti kūrybingai - dar geriau.
Baigę universitetus, tie jakiai, kurie neįstrigo pradedančiųjų (labiau paplitęs skolinys "startapai" - nuo angl. start-up - pradėti. - Vert. past.) akceleratoriuje, net nebando pradėti tradicinės karjeros. Jie visa galva puola į audringą verslo chaosą su jo pergalėmis ir pralaimėjimais - net jeigu jis duoda nedaug pajamų.
Greitai praturtėti? Norėtųsi, žinoma. Bet praturtėti greitai ir likti kūrybiškai nepriklausomam? Tokia ir yra jakių svajonė.
Bendrovės "Deloitte" apklausos duomenimis, šeši iš dešimties jaunų žmonių paminėjo kompanijos tikslus kaip vieną iš priežasčių, kodėl jie pasirinko joje dirbti. Kitas panašus tyrimas parodė, jog tik 12 proc. apklaustųjų asmeninė nauda buvo svarbiausias prioritetas.
Man tai suprantama. Aš atvykau į Niujorką prieš penkerius metus ir atsisakau darbo farmacijos srityje dėl neapmokamos redaktoriaus stažuotės. Nuo to laiko kertuosi sau kelią per miesto redakcijų džiungles. Atlyginimas pasikeitė nuo "labai blogo" iki "kartais gero", bet savo reikšmės pajauta - kur kas kiečiau. Aš - jakis.
Nuo konferencijų salės iki planšetės
Ne visi jakiai nueina tiesų kelią. Yra daugybė dvidešimties su trupučių metų žmonių, kurie padarė keletą žingsnių tradiciniais karjeros laiptais, kol sukilo abejonės, ar jų šviesus protas nenusipelnė didesnės profesinės savirealizacijos.
Dar vieno "Deloitte" tyrimo metu paaiškėjo, jog maždaug 28 proc. jaunų žmonių mano, kad jų talentai nebuvo pastebėti esamoje darbovietėje. Bentlio universiteto apklausa parodė, kad 66 proc. studentų norėtų pradėti savo verslą. Tačiau absoliučiai objektyvių duomenų nėra. Kas žino, kiek iš jų metė darbą banke, juridinėje kontoroje, firmoje ar dar kur kitur dėl darbo, galinčio teikti malonumo tik ateityje.
Nuo pralaimėjimų prie pergalių. Nuo tradiciškumo prie kūrybiškumo. Taip, tai apie jakius. Jie apsisprendžia užsiimti veikla ne tik dėl pinigų (bet ir neatsisako jų), bet siekdami pajamų ir savirealizacijos vienu metu. Kitaip tariant, jie nori uždirbti iš savo idėjų.
Žaidimų aikštelė - internetas
Didžiulis interneto potencialas įkvepia jakius ir trukdo tradiciniam profesiniam augimui. Interneto kompanijų bumas; "Napster" ir socialinių medijų raida; yra žinomas mitas apie tinklaraštininką, kuris tampa populiaresnis už tai, apie ką rašo; siaubingas potencialiai ilgaamžio arba greitai uždirbančio "start-up'o" galas. Jakiui tai skamba kaip daina.
Tu vertas nugyventi gyvenimą taip, kaip nori. Tavo idėjos vertingos. Sek paskui svajonę.
Jakiai šiandien turi tiek galimybių, kiek dar niekas niekada neturėjo.
Jakis su hipsteriu eina į barą
Prieš dešimtį metų jakiai galėjo būti hipsteriais. Atsimenate juos? "Hipsteriškume" galima įžvelgti "jakiškumo" radimąsi: DIY (angl. sutrumpinimas "do it yourself" - liet. pasidaryk pats) verslas, nišinė rinkodara, naujų technologijų diegimas ir t. t. Bet hipsteris mūsų dienomis - tikras, o ne išreklamuota jo parodija - miręs. Jis nuomoja patalpas jogos pamokėlėms; jis - korporacijų rinkodaros instrumentas, viliojantis į kompaktiškus greitojo maisto automobilius. Parodomasis vartojimas, kuris kartą išskyrė hipsterius, - išmanieji telefonai vietoje sulankstomų lovų, kiaulės papilvė vietoj kumpio, - viskas nuėjo į populiariąją kultūrą (labiau paplitęs skolinys "meinstrymas" - iš angliško žodžio mainstream - dominuojanti srovė. - Vert. past.). Hipsteriai daugiau niekuo neišsiskiria.
Todėl jie turėjo numirti. Jie buvo nužudyti prieštaringos tapatybės. Kai visi neigia "meinstrymą", tada iš tiesų niekas to nedaro. Kai kiekvienas yra hipsteris, niekas nėra hipsteris.
Šiaip ar taip, hipsteris nebuvo tas, kas dabar yra jakis. Pasinaudosiu savo paties pavyzdžiu. Aš neturiu tatuiruočių. Mano kreditinė istorija teigiama. Po galais, aš net odontologinį draudimą turiu. Mano ūsai, kaip ir visa kita, nebuvo įvertinti "hipsterystės" aušroje. Hipsteriai tikriausiai smerkė mane kaip jupį. Bet aš ir nesu jupis. Jupiai asocijuojasi su "Sharper Image" katalogais, švariu butu ir naujų banknotų ryšulėliais, nurautais prieš krizę. Bet tai nesiriša su teise į laisvą kūrybą, būdingą jakiams.
Subkultūriniai palikuonys
Mes siekiame būti sėkmingi kaip jupiai, bet kūrybingi kaip hipsteriai. Tai matyti iš pirkinių. Mums svarbi ne kaina ir ne skonis. Mes žiūrime ir vieno, ir kito. Kiek tai kainuoja, nesvarbu, jeigu pirkinys atrodo protingas. Mes esame viena iš priežasčių, kodėl 43 proc. kiekvieno tūkstančio dolerių, išleistų maistui, lieka restoranuose. Sujunkite jupių aistrą jachtoms ir neambiciškumą su hipsterių individualizmu, pridėkite šiek tiek interneto kartos pasitikėjimo - ir gausite jakį.
Mes - tai, ko nekenčiame
Jauni, miestiečiai, kūrybingi. Jakiai. Nežinia, ar prigis šis pavadinimas, bet jis apibūdina dar vieną šio reiškinio pusę: jakiai yra bjaurūs. Vėl imkime mano pavyzdį. Mano profesija - iš kūrybinių srities (rašymas) - pati tai patvirtina. Būti jakiu reiškia būti egocentrišku ciniku, kuris gali egzistuoti tik be problemų. Patogu būti neapkrautam rūpesčiais. Didelis malonumas - turėti galimybę pasirinkti užsiėmimą. Šiame kontekste ciniškumas - vienas svarbiausių bruožų, apibūdinančių jakius. Būtent: iš visų privilegijų, kuriomis mėgaujuosi būdamas rašytojas, vienintelė varomoji jėga yra pripažinimas. Aš rašau, kad mane pripažintų: mano kolegos, tėvai, sekėjai, mano tekstų internete platintojai, netgi komentatoriai, kurie rašo žiaurius dalykus apie mane po kiekviena mano publikacija.
Cinizmas - pagrindinis jakių bruožas. Vienintelė juos varanti jėga - pripažinimas. Nesupraskite neteisingai, man irgi reikia pinigų, kaip bet kuriam mano kolegai. Jeigu nebūčiau mokęsis anglų kalbos, negalėčiau profesionaliai rašyti ir išreikšti savęs tokiu būdu, būčiau pasirinkęs ką nors pelningesnio. Bet man reikia išsikalbėti - daug kartų ir plačiai, nes aš turiu vertingų idėjų. Tai mano vienintelis talentas. Todėl aš pasirinkau skylę, kurios dydis ir dislokacija mažiau svarbūs nei faktas, kad ji man patinka.
Toks cinizmo pranašumas. Toks yra "jakizmas". Aš jo nesigėdiju, ir jūs neturėtumėte, jeigu visa tai apie jus. Bet aš ir nesididžiuoju būdamas toks. Tai irgi šiek tiek "jakiška".
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą