Šiandien prie Skirvytės III krantinės vyksta žvejybos varžybos, skirtos rugpjūtį tragiškai žuvusio Mariaus Baranausko pereinamajai taurei laimėti. Ši pavardė nežvejojančiam žmogui galbūt nieko nereiškia, bet daugelis Lietuvos žvejų vienaip ar kitaip pažinojo šį jauną, talentingą vaikiną. Asmeniškai, iš televizijos ekranų ar jo straipsnių spaudoje. Liūdnas šeštadienis. Tokių varžybų neturėtų būti, bet likimas nutarė kitaip. Manau, kad susirinks daug garsių sportininkų ir mėgėjų ne tam, kad nugalėtų, bet iš pagarbos Mariui. Jis to vertas. Kitą šeštadienį - būtinai apie tai, kas tapo pirmuoju nugalėtoju.
Prieš savaitę pasigyriau, kad šeštadienį mirkysiu meškerę jūroje ir būtinai pasidalinsiu įspūdžiais. Mano norus pakoregavo gamta. Šeštadienį jūra buvo per nervinga, kad joje jaustumeis saugiai, todėl meškeres teko mirkyti Kuršių mariose.
Pradžia buvo graži. Gražuolis "Venus S", išpuoštas ir iščiustytas, prie krantinės laukė svečių - kompanijos "Biurteksa" iš Vilniaus, sumaniusios pamatyti jūrą iš labai arti ir iš tikrųjų pajausti, kas yra menkių žvejyba. Kompanija atvyko anksčiau nei sutarta, trypė prie krantinės ir veržėsi į mūšį su menkėmis. Laivo kapitonas paskelbė negailestingą verdiktą - mūšio su menkėmis nebus - jūra per daug pikta. Pasakyti, kad jaunimas, kurio ten buvo didžioji dalis, nusivylė - reiškia nepasakyti nieko. Bet jūra yra jūra, saugumas yra saugumas, turiu galvoje ne komitetą, paprastąjį, žmogiškąjį saugumą, todėl kietos kapitono širdies suminkštinti nepavyko.
Turėdamas gana didelę žvejybos jūroje praktiką, galiu atsakingai pareikšti, kad jūra iš tikrųjų buvo per pikta, ir net tokiu gana dideliu ir saugiu laivu kaip "Venus S" žvejoti būtų nesaugu ir sudėtinga. Galų gale po valandos dalis to paties aršiai nusiteikusio jaunimo būtų patys pasiprašę pas mamą...
Teko griebtis alternatyvaus varianto - inkaruotis prie Kiaulės Nugaros salos, kur žvejojo netikėtai daug įvairaus kalibro laivelių. Vieni dreifavo bandydami suvilioti sterką, kiti stovėjo "užsiinkaravę", gaudydami karšius ir tuos pačius sterkus. Tai pažadino viltis, kad gal ir nebus taip blogai...
Pranešu, kad aktyvios žvejybos šalininkai, visokių guminukų tampytojai, tą dieną liko be nieko. Žmonėms, gaudžiusiems sėsliuoju būdu, nesiblaškant, sekėsi įvairiai. Dalis laidojo sistemėles su svareliais ir kabliukais, dalis pagaudavo šiokių tokių žuvų. Ypatingų rezultatų nebuvo. Įvairi smulkmė: kuojos, ešeriai, nedideli grunduliukai. Rimčiausią paraišką trenkė kompanijos direktorius Saulius. Nemažas, gal 400 gramų ešerys, paspringęs pūgžliu.
Chronologija buvo tokia: slieką čiupo degtukinis pūgžliukas, Saulius patingėjo jį traukti, o gal ir net nepastebėjo kibimo, tada prisistatė ešerys, apsidžiaugė lengvai pasiekiamu, pririštu patiekalu ir apžiojo. Pūgžliokas, kaip jį mokė mama, pastatė visas savo dygliuotas ataugas, ir kąsnis įstrigo gerklėje. Tiesiogine prasme. Lieka pridurti, kad Saulius fotografuodamasis atrodė tikrai direktoriškai. Ką gi... vado reputacija išlaikyta, šiokia tokia žvejyba buvo, viskas visai neblogai.
Apie spalį ir vilioką be kabučių
Jau minėjau, kad šiandien III Skirvytės krantinėje vyksta varžybos pereinamajai Mariaus Baranausko taurei laimėti, po savaitės - Pykaičių tvenkinių sezono uždarymo žvejyba, o dar po savaitės - spalio mėnesio vidurys. Laikas, kai į dalį upių ruožų negalėsime kelti kojos. Prasidės lašišų neršto draudimai, kurie erzina kiekvieną normalų žveją, bet čia jau kita tema.
Dabar - apie lietuvių kalbos grynumą ir vertinius iš kitų kalbų. Žinia mes, žvejai, visokiausių nelietuviškų terminų vartojame labai daug. Lietuviškų atitikmenų jiems lyg ir nėra. Pasirodo, ne taip jau ir nėra... Gaunu iš "Šeštadienio" priedo mylimos redaktorės laiškelį - "Kad kitą kartą žinotum, kaip vadinti nelietuviškus masalus lietuviškai, pasivaikščiok po http://www.vlkk.lt. Korektorės pirštus nusimušė tavo "voblerius" į kabutes kišdamos."
Pasivaikštau aš po tą vlkk... (Valstybinės lietuvių kalbos komisijos oficialus tinklalapis) - ir ką? "Vobleris" (dabar pats kabutes sudėsiu, korektorių pirščiukai tegu ilsisi) lietuviškai siūlomas vadinti vilioku. Maždaug kaip vyras, vardu Vilius, po antro šimto gramų, kai draugystė įgauna antrą fazę. Arba vyras, viliojantis ne žuvis, bet merginas. Na, tarkim jo hobis, atsiprašau, pomėgis, vilioti visokias ten storas ir plonas moteris. Tai nelietuviškai jį reikėtų vadinti "vobleriu"...
Tai štai, mieli broliai ir pusbroliai žvejai, "vobleris" yra viliokas, o viliokas yra "vobleris". Kaip broliai tryniai be baltymų. Amen.
Ekologiškas odos gaminių balzamas su bičių vašku - tai patikima
Ruduo - vėjų, lietaus ir apskritai bjaurių orų laikas. Ruduo tikrina avalynę, atsparumą ligoms ir net polinkį į depresiją. Dėl atsparumo ligoms ir depresijos niekuo negaliu padėti, bet štai avalynei ir kitiems odiniams reikalams yra priemonių. Priemonių, kurios ne tik absoliučiai natūralios, bet ir tikrai patikimos. Išbandyta praktikoje.
Jeigu šį balzamą aprašinėčiau visiškai formaliai - užtektų keliolikos žodžių: valo, atnaujina, apsaugo, suminkština ir atgaivina susenėjusius lygios odos gaminius. Tinka "Nappa", lakinės odos ir odos pakaitalams. Netinka verstai odai. Galima atnaujinti medinius ir laminuotus baldus, plastiko paviršius. Atrodo, nieko ypatingo. Bet pasižiūrėkim iš arčiau...
Artėja žiema su sniegu ir atlydžiais, ir su amžina bėda - kelininkų druskomis, kurios išdžiovintus batus papuošia baltais raštais. Šis balzamas, impregnuojant batus kartą per savaitę, juos padarys atsparius vandeniui kaip botus ir jokių baltų pėdsakų ant jų niekada nepamatysite.
Dėl to, kad yra visiškai natūralus, batai nekentės ir nesens nuo šio balzamo poveikio, o kartu nekentės ir jūsų kojos. (Na, senti jos, ko gero, po truputį sens... gamintojai kojų atjauninimo nežada.)
Ypač tai aktualu moterims. Jos pasižymi vyrams visiškai nesuprantamu pomėgiu - valyti batus ir kitus odinius aksesuarus, kad jie atrodytų gražiai. Nors... kiek meluoju. Yra tokia vyrų kategorija, kuri mėgsta puoštis odiniais rūbais: vyrukai, lakstantys motociklais. Turiu pasakyti - gana dažnai nuo jų krentantys. Balzamas gali padėti ir tokioje situacijoje. Jeigu pasisekė nukristi elegantiškai, nesuplėšius rūbų, o tik kiek apibraižius - balzamas padės paslėpti smulkius defektus ir įbrėžimus. Tas pats tinka ir kitiems, ne tokiems svarbiems, bet kasdieniams odiniams rūbams. Balzamas juos atnaujina ir suvienodina spalvą.
Seni, mylimi batai, kuriuos labai smagu avėti, bet jų išvaizda tokia, kad viešumoje juos tampyti kaip ir nepatogu. Balzamas ir čia gali padėti. Nesakau, kad tikrai padės, bet jeigu batai nėra labai nudrengti - juos galima atnaujinti iki padoraus lygio. Kuo dar balzamas skiriasi nuo daugelio odos priežiūros priemonių? Jis maloniai kvepia. Visiškai ne batais... gal medumi, gal vanile... Automobilis odinėmis sėdynėmis - puiki terpė pasiautėti su balzamo indeliu. Viskas blizga ir skaniai kvepia. Ilgai.
Daugeliui, ko gero, kils klausimas: kiekgi tai kainuoja? Labai nedaug. 45 litai už 250 ml indelį, kurio, specialistų apskaičiavimu, vidutinės, 4 asmenų, šeimos poreikiams užtenka maždaug 4 metams. Įskaitant baldų, avalynės ir drabužių priežiūrą. Balzamas nesensta, todėl visus 4 metus išliks toks pat efektyvus.
Kur gauti? Balzamas neparduodamas jokiose parduotuvėse, jis platinamas kitais būdais. Šiandien "Švyturio" arenoje vyksta paroda, kurioje šio balzamo rasite. Rasite ir kitų šio gamintojo ekologiškų produktų. O tiems, kurie negalės ar nenorės tąsytis po parodą - telefonas: 8 600 95577; www.d-v.lt; elektroninio pašto adresas: [email protected]
Puslapį rengia Myndė. Rašykite [email protected]
Rašyti komentarą