Karybos ekspertai: Rusijos pergalės informacinio karo fronte

Geopolitiniai postūmiai

Izraelis šią savaitę daužė Libaną viskuo, ką turėjo po ranka, o Libanas ir „Hezbollah“ teroristai jam atsakė raketomis. Rusai liejo aviacines bombas ukrainiečiams ant galvų, griaudami miestus ir skersdami civilius gyventojus, tame tarpe ir, žinoma, vaikus.

Artėjant stebuklų metui ir žmogaus, kuris galėjo pamaitinti minią duonos kepalu ir žuvimi, bet nesugebėjo užgesinti žmonių širdyse degančių agresijos, neapykantos, pavydo, pykčio ir prievartos gaisrų, gimimo dienai, protingiausio gyvūno dėka pasaulis toliau skendi karuose, žudynėse, kraujyje.

Tuo metu Jungtinėse Tautose, institucijoje, kuri rūpinasi, kad visoje mūsų Žemėje vyrautų taika ir gerovė, teroristinės valstybės – Rusijos – pasiuntinys dėliojo tos pačios organizacijos išgalvotus argumentus, kodėl Šė Korėja turi pilną teisę padėti Maskvai kare prieš Ukrainą.

 Ir nors Jungtinių Valstijų, Didžiosios Britanijos, Pietų Korėjos, Ukrainos ir kitų šalių diplomatai kaltino Rusiją pažeidus JT chartiją, nes į pagalbą Maskvai siunčiami Pchenjano kariai, turime pasakyti, kad gudrūs Kremliaus žaidėjai apsuko JT aplink pirštą. Remdamiesi JT Chartijos principu, kad bet kuri kita šalis gali padėti gintis aukai nuo agresoriaus, Maskva ciniškai sako, kad Ukraina užpuolė Rusiją, įsiveržė į Kurską, ir todėl yra agresorė, o Rusija – auka.

Būtent todėl Nebenzia iš paruoštuko JT kalbėjo, kad Rusijos karinė sąveika su Šiaurės Korėja nepažeidžia tarptautinės teisės. „Net jei viskas, ką apie Rusijos ir Šiaurės Korėjos bendradarbiavimą sako mūsų Vakarų kolegos, yra tiesa, kodėl Jungtinės Valstijos ir sąjungininkai bando visiems primesti ydingą logiką, kad jie turi teisę padėti Zelenskio režimui <...>, o Rusijos sąjungininkai neturi teisės daryti panašių dalykų?“, – nemirksinčiomis akimis klausė Nebenzia.

Į tai Ukrainos ambasadorius JT Sergejus Kyslyčia atsakė, kad „nė vienai iš šalių, teikiančių pagalbą Ukrainai, netaikomos Saugumo Tarybos sankcijos, o pagalbos gavimas iš Šiaurės Korėjos, kuriai taikomos visos sankcijos, yra įžūlus JT Chartijos pažeidimas.“

Posėdis toliau buvo tęsiamas mėtantis įvairiais grasinimais, bauginimais ir epitetais, o žodžių mūšis virė lyg Marcinkevičiaus eilėmis sudėliotas „Grybų karas“. Visame šiame absurdo ir grotesko spektaklyje sotūs, liulančiais pilvais ir riebiais veidais diplomatai žongliravo sąvokomis, pastraipų punktais, su realybe nieko bendro neturinčiais tarptautinių susitarimų postulatais. 

Realybėje gi, JAV teigimu, 8 tūkstančiai šėkorėjiečių ištiestomis kojomis žengė į Kursko sritį tam, kad numirtų svetimoje žemėje, o jei labai, labai pasiseks – patektų į ukrainiečių nelaisvę ir taip ištrūktų iš šalies-kalėjimo gniaužtų, kurie tokie nepakeliami, kad verčiau pasirenkama pragaro ugnis karo mėsmalės pavidalu nuo sprogimų banguojančioje niekieno žemėje. Ką ten pasirenkama, sako, iš norinčiųjų daroma atranka.

Tokiems geopolitiniams reikalams ir saugumo krizei civilizuotame Vakarų pasaulyje po truputį tampant nauja norma, Rusijos užsienio teroro reikalų ministras Sergejus Lavrovas džiaugėsi, kad gruodžio mėn.planuoja apsilankyti Maltoje ir dalyvauti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Ministrų tarybos posėdyje.

Tai bus pirmasis Lavrovo vizitas į Europos Sąjungos šalį po plataus masto invazijos pradžios. Nustebusių žurnalistų užklausta Maltos ambasada Rusijoje „Vedomosti“ sakė, kad sprendimas gruodžio 5-6 d. surengti ESBO Ministrų tarybos posėdį saloje „taikomas visoms narėms, įskaitant Rusijos Federaciją“.

Iš to džiaugsmo, kad Rusija ne tik JT, bet ir Europoje kartu su ES gali „rūpintis“ mūsų su jumis, mielieji, saugumu, Lavrovas reiškė labai didelį „susirūpinimą“ bei „nustebimą“, kad Turkija toliau tiekia Ukrainai ginklus, nors bando tarpininkauti abiejų šalių „konflikte“. 

„Turkijos ginklus Ukrainos ginkluotosios pajėgos naudoja žudydamos Rusijos kariškius ir civilius gyventojus“, – kalbėjo Lavrovas. „Ši situacija negali nekelti nuostabos, turint omenyje Turkijos vyriausybės pareiškimus, kad ji pasirengusi teikti tarpininkavimo paslaugas“, – sakė jis.

Ką gi. Mums belieka tik sveikinti Maskvą ir karo nusikaltėlius su itin sėkmingai vystoma itin plataus masto, gerai koordinuota ir valdoma informacine operacija, kurią jau seniai esame įvardinę informaciniu karu. Šis karas vyksta pilnu tempu, dieną naktį, kiekvieną valandą. Ir kiekvieną valandą visuose informacinio fronto ruožuose Rusija triuškina snarglėtus Vakarų lyderius ir sprendimų priėmėjus.

Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui smerkiant „nulinę“ sąjungininkų reakciją į tai, kad Rusija dislokavo Šiaurės Korėjos karius karui Ukrainoje, Ukrainos žvalgyba teigia, kad Maskva jau bando susitarti su Pchenjanu, kad jis atsiųstų inžinerijos karių ir „daug civilių“ dirbti į Rusijos karines gamyklas.
Ką rodo šie Kremliaus žingsniai? 

Vakarų analitikams bei mūsų vietiniams pasakoriams, kuriems regėjosi, kad jau prieš du metus rusams baigėsi raketos, atrodo, kad Rusija kaip niekad silpna ir ant kracho ribos. Tačiau mums, rašantiems šias apžvalgas ir ramiai analizuojantiems turimus duomenis, faktai, deja, rodo priešingai.

2025 m. Kremlius ketina gynybai ir saugumui skirti apie 40 proc. savo biudžeto išlaidų. Šiuo metu Rusijos Federacija yra pagaminusi daugiau tankų, nei jų turėjo prieš invaziją į Ukrainą 2022 metais, jų skaičius yra tarp 3 ir 3,5 tūkstančio (daugiau nei visoje likusioje Europoje). Ukrainos GUR ir kariuomenės vadas O. Syrskis atskleidė, kad per 2,5 metų karo Rusija patrigubino 122 mm ir didesnio kalibro artilerijos sistemų skaičių (mūsų skaičiavimu, jų dabar gali turėti nuo 9 iki 12 tūkstančių).

Rusijos sandėliai užversti bombomis, o artilerijos šaudmenų Rusija turi ir per metus gali pagaminti mažiausiai tris – keturis kartus daugiau nei Europa (palyginimui, apie 6 mln. vienetų prieš 1,5 – 2 mln.).

Ar reikia daugiau įrodymų?

Vis dėlto, grėsmingiausia tai, kad Rusija atvirai sako: taip, Kinija yra su mumis Šė Korėjos pavidalu. Tad Vakarai turi reikalų ne tik su Kremliaus režimu, bet ir su visaverte blogio ašimi. Karinė mašina paleista, blogio energijai suteiktas vektorius. Tolesnė agresoriaus ekspansija neišvengiama. 
Rusija pasiekė tokį tašką, kai kelio atgal nebėra, ji nebegali savęs sustabdyti. 

Orda jau turi apie 600 tūkst. žmonių, kurie realiai dalyvauja kare, yra paleisti nuo grandinės, mokantys ir gebantys žudyti. Net jei ryt būtų pasirašytos paliaubos, kur Rusija juos padėtų? 

Deja, bet Rusijos karinės pramonės produkcija, biudžeto lėšų paskirstymas, Rusijos ginkluotųjų pajėgų grupuotės skaičius ir dabar jau atviras bendradarbiavimas su šalimi-kalėjimu (ir Kinija) rodo, kad Rusija, jei nebus sustabdyta jėga, tęs karinius veiksmus. Ne tik Ukrainoje.

Jei kažkas vis dar nesuprato, tai sakome tiesiai: visa tai reikėtų suvokti kaip blogio ašies siekį naujai pasidalinti pasaulį.

Lūžio taškai 

Jungtinės Valstijos penktadienį pranešė, kad į Artimuosius Rytus siunčia bombonešius B-52, naikintuvus, degalų papildymo lėktuvus ir karinio jūrų laivyno eskadrinius minininkus pakeičiant lėktuvnešio „Abraham Lincoln“ smogiamąją grupę. Pentagono pareiškime sakoma, kad dislokavimas vyks artimiausiais mėnesiais ir tai rodo JAV karinių pajėgų judėjimo visame pasaulyje lankstumą.

„Jei Iranas, jo partneriai ar įgaliotieji asmenys pasinaudos šiuo momentu, kad nusitaikytų į amerikiečių personalą ar interesus regione, Jungtinės Valstijos imsis visų būtinų priemonių, kad apgintų mūsų žmones“, – pareiškime teigė Pentagono atstovas spaudai, karinių oro pajėgų generolas majoras Patrikas Raideris.

Tai yra dar vienas faktas, aiškiai parodantis, kad JAV ir Vakarai turi pajėgumų ir politinės valios aktyviais veiksmais stabdyti agresiją ten, kur, regisi, Rusija ir Kinija neturi savų interesų. Manome, kad tai - skaudžiai klaidingas požiūris. Artimųjų Rytų ugnis kurstoma būtent Kremliuje (su Pekino pritarimu), o Kremliaus įtakos ir galios naikinimas turėtų prasidėti Ukrainoje.

Šiandien Moldovos gyventojai balsuoja antrajame prezidento rinkimų ture, kurį temdo Kremliaus veiksmai įtakojant rinkimus, ir kuriame Maskva gali įgyti daugiau įtakos Rusijos ir Europos Sąjungos diplomatinės kovos lauke. Provakarietiška dabartinė prezidentė Maja Sandu, kuri paspartino žmonių siekį pasitraukti iš Maskvos orbitos ir įstoti į ES, varžosi su prorusiškos Socialistų partijos remiamu buvusiu generaliniu prokuroru Aleksandru Stojanoglo.

Rusija pirmajame ture ir spalio 20 d. referendume dėl ES siekių jau panaudojo plačią balsų pirkimo schemą per Maskvos remiamą pabėgusį šalies oligarchą Ilaną Šorą. Pastarasis gyvena Rusijoje ir socialiniuose tinkluose atvirai ragina žmones balsuoti prieš Sandu bei žada užmokestį už jo nurodymų vykdymą. Sandu teigia, kad kišimasis turėjo įtakos spalio 20 d. rezultatams ir kad Šoras siekė nupirkti 300 000 žmonių, t. y. daugiau nei 10 % gyventojų, balsus.

Ir tai yra tik mažytis Rusijos informacinio karo pavyzdys. „Gynybos reformų centro“ paskelbtoje arti dviejų šimtų puslapių analizėje apie „Žaislinius kareivėlius“, atskleidžiamas Maskvos informacinių operacijų ir jų vykdytojų tinklas, lyg aštuonkojis apraizgęs visą Europą. 

Ispanija, Prancūzija, Bulgarija, Vokietija, Norvegija, Čekija ir kitos ES bei NATO šalys yra Rusijos SVR, GRU suvaržytos ir supančiotos per aktyviai veikiančius buvusius atitinkamų šalių aukšto rango kariuomenių, saugumo ir žvalgybos tarnybų pareigūnus. 

Pagrindinis jų uždavinys yra per legaliai veikiančias priedangos organizacijas, tokias kaip „Rusijos tėvynainių teisių gynimo fondas“, „Russkiy Mir fondas“, „Rossotrudničestvo“, prižiūrint FSB, Rusijos Saugumo Tarybai, Užsienio reikalų ministerijai ir už šias operacijas atsakingam paskirtam asmeniui – SVR generolui leitenantui Leonidui Rešetnikovui, didinti penktąją koloną, mažinti paramą Ukrainai, skaldyti visuomenes, jų vienybę, trukdyti NATO ir ES priimti Rusijai neparankius sprendimus.

Aktyvios šio informacinio karo prieš mus operacijos vykdomos ir Lietuvoje, o paskutinės, akivaizdžiai matomos švietė per prezidento ir Seimo rinkimus, kai buvo bandyta prastumti tokius Kremliaus veikėjus kaip buvęs kariuomenės vadas V. Tutkus ar „iš niekur“ išdygęs E. Vaitkus. 

„Taikos generolo“ idėja, supriešinant „liaudį“ ir „valdžią“ yra sena FSB/SVR taktika, jau tapusi klasika nuo 1986-ųjų, kai pirmosios informacinio karo užuomazgos ir direktyvos buvo imtos skrebinti KGB kabinetuose siekiant užvaldyti Suomiją.

„Idėja yra ta, kad mes turime perimti Europą! Užkariauti ir aneksuoti! Siekdami šio tikslo, turėtume pasitelkti minkštąsias galias, o ne brutalią jėgą, suformuoti ir remti Eurazijos „penktąsias kolonas“, atvesti mūsų žmones į valdžią Europoje, naudotis, pavyzdžiui, „Gazprom“ pinigais, nupirkti reklamos agentūras, nes jos daro įtaką žiniasklaidai, ir tiesiog veikti“, – rašė Aleksandras Duginas, russkij mir ideologas ir Putino mokytojas.

Ar mes atsibusime iš miego, ar liksime užhipnotizuoti rusiško smauglio, kuris jau suveržęs mūsų, Vakarų šalių, kūnus?

Mes po truputį vis iškvepiame, o smauglys vis labiau suveržia, neleisdamas mums įkvėpti; stebėdamas, kaip dūsdami blaškomės, negalėdami priimti sprendimų, jis veržia toliau; tyliai juokiasi, kai trūkstant deguonies, mėlynuojame ir vapame niekus Vašingtone ir Valetoje, Briuselyje ir Berlyne, Vilniuje ir Bratislavoje; išvirtusiais liežuviais, iššokusiomis akimis iš akiduobių dėl kažko ginčijamės, dėl kažko reiškiame susirūpinimus, vietoje to, kad veiktume, kad bandytume išsivaduoti, nes kai ims lūžti šonkauliai, bus per vėlu.

Ar girdite juos jau traškant?

Mūšio linija

Remiantis atvirų šaltinių duomenimis, Rusijos pajėgos rugsėjį žengė į priekį sparčiausiai nuo 2022 m. kovo mėnesio. „Ukrainos ginkluotosios pajėgos sulaiko vieną galingiausių Rusijos puolimų nuo plataus masto invazijos pradžios“, – soctinkle rašė vyriausiasis vadas generolas Oleksandras Syrskis.

Vakar pranešta, kad nepatvirtintais duomenimis, orda užėmė dar dvi gyvenvietes palei Donbaso fronto liniją. Vien per savaitę nuo spalio 20 iki 27 d., remiantis Ukrainos atvirų šaltinių žemėlapiais, Rusija užėmė beveik 200 kv. km Ukrainos teritorijos. 

Atrodo, kad ant žemės, taktine prasme, karas pereina į itin pavojingą etapą, nes ordai judant į priekį, vietoje realių veiksmų, Vakarai vis svarsto, kaipgi pasibaigs šis naujas rusų puolimas.

O rusai suaktyvino dronų atakas. Puolamas Kijevas, Chersonas, Odesa, prie dronų atakų aviacinių bombų smūgiais griaunamas Charkivas, Pokrovskas ir mažesni miestai rytų fronte.

Praėjusį mėnesį Rusija paleido daugiau kaip 2 000 bepiločių lėktuvų atakų prieš civilinius ir karinius objektus visoje Ukrainoje, penktadienį pranešė Kijevo kariuomenė. Maskva reguliariai vykdo oro antskrydžius Ukrainos miestuose ir miesteliuose, o sostinė Kijevas vien spalio mėnesį, pasak miesto pareigūnų, buvo atakuojamas 20 kartų.

Ukrainos generalinis štabas pareiškime nurodė, kad perėmė 1 185 iš 2 023 praėjusį mėnesį paleistų bepiločių orlaivių ir kad dar 738 nukrito nepasiekę taikinio. „Iš viso nuo 2024 m. pradžios priešas Ukrainos teritorijoje paleido 6 987 atakos bepiločius orlaivius. Priešiški bepiločiai orlaiviai daugiausia taikėsi į civilinę ir ypatingos svarbos infrastruktūrą“, – sakoma pranešime.

Savo ruožtu Suomijos pakrančių apsaugos tarnyba pranešė, kad nuo balandžio mėnesio Baltijos jūroje stebėjo nuolatinius palydovinės navigacijos signalų sutrikimus, o pastarosiomis savaitėmis nustatė, kad tanklaiviai klastojo savo buvimo vietos duomenis, kad nuslėptų apsilankymus Rusijoje. 

Suomijos vidaus reikalų ministrė Lulu Ranne pareiškė, kad Rusija yra atsakinga už Suomijoje ir Baltijos jūros regione aptiktus pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos (GNSS) ir pasaulinės padėties nustatymo sistemos (GPS) signalų, naudojamų navigacijoje, sutrikimus. Pakrančių apsaugos tarnyba teigia, kad dėl trikdžių sutriko laivų automatinio identifikavimo sistemų, kurios užtikrina elektroninę navigaciją, veikimas.

Stebėdama mažai optimizmo teikiančias tendencijas informaciniame ir fiziniame karo frontuose, mūsų kaimynė Lenkija pranešė, kad ruošiasi pradėti derybas dėl daugiau kaip 100 raketų paleidimo įrenginių HIMARS užsakymo su JAV ginklų gamintoja „Lockheed Martin Corporation“. Iš viso lenkai ruošiasi skubos tvarka įsigyti 486-is lenkiškus sistemos M142 HIMARS variantus už neskelbiamą, bet akivaizdu, milijardus siekiančią sumą. 

Tuo tarpu Lenkijos vyriausybė pareiškė, kad 2025 m. išleis 4,7 % nuo BVP gynybai, didinant nuo per 2024 m. išleistų 4,1 % – daugiausiai tarp NATO narių jau antrus metus.
Mūsų šalyje gi tik juokiamasi iš aukšto rango buvusių JAV ir NATO pajėgų vadų ir generolų įspėjimų bei siūlymų rimtai ruoštis gynybai. 

Sakote, 10 milijardų per 10 dienų?

Būsimasis Lietuvos premjeras turi geresnį pasiūlymą – draugauti su Kinija (=Rusija). Daryti kaip Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico daro. 

Nusimovus kelnes vykti į Pekiną pas didįjį Ksi.