Kaip ruoštis žvejybai?

Kaip ruoštis žvejybai?

Po gana neilgo pasausėjimo ruduo vėl grįžo į šiais metais jam įprastas vėžes, ir galų gale turime įprastą, vėjuotą ir lietingą, klaipėdietišką orą. Siūlyti eiti žvejoti tokiu oru gali tik visiškas ligonis. Toks ir esu, todėl nesistebėkite niekuo. "Laikas, praleistas žvejyboje, į gyvenimo trukmę neįskaičiuojamas", - taip kadaise pasakė vienas didelis planetos protas, kurio profesija su žvejyba neturėjo nieko bendro. Jam, atrodo, prieš tai ant galvos nukrito obuolys, o gal jis susapnavo atomą? Nesvarbu. Kad ir koks būtų oras, į žvejybą bent kartą per savaitę susiruošti reikia. Bus žvejyba ar nebus - kitas reikalas, svarbiausia dalis - ruošimasis.

Pradėti ruoštis reikėtų dar savaitės viduryje. Būtina užsukti į bent kelias žvejybos reikmenų parduotuves ir gerokai pakankinti pardavėjus. Nereikia nieko pirkti, svarbiausia - iškvosti, kas ir kur kimba. Pardavėjai viską žino, nors beveik niekada nežvejoja, jiems nėra kada. Po trečio užėjimo suvedus rezultatų vidurkį, galima planuoti perspektyviausią žvejybos variantą. Tada einama į ketvirtą parduotuvę, kur nenervinant pardavėjo klausimais apie kibimą atliekamas apsipirkimo procesas.

Teisingai "pastačius" visus priėjimus ir klausimus, galima tikėtis nuolaidos. Tada, prieš pasirūpinant kita ne mažiau svarbia buvimo gamtoje dalimi - malonaus laisvalaikio praleidimo priedais, reikėtų apskambinti draugus. Tai yra susirasti draugiją žvejybai.

Nuo konkretaus asmens, su kuriuo žvejosite, priklauso linksmosios, atpalaiduojančios dalies meniu. Noriu pasakyti, kad ne visų skoniai "patiekalams" yra vienodi. Suderinus šią dalį, galima pabaigti apsipirkimo vajų. Kitokio profilio parduotuvėje. Sunkiausia šioje dalyje yra tai, kad labai svarbu nenupirkti per mažai, bet dar blogiau, jei nupirksite per daug. Trūkumas gali labai apkartinti skaidrų žvejybos procesą, o perteklius tiesiog neįmanomas, t.y. jo negali likti, bet pabaigti kartais fiziškai nebelieka jėgų.

Na, ir paskutinis, pats nemaloniausias pasiruošimo etapas - įtikinti žmoną tuo, kad moliūgai sode dar negalutinai prinokę ir savaitę gali pasivolioti, atseit girdėjote, kad kita savaitė bus karšta kaip liepos mėnesį (šventas, būtinas melas). Rozetė virtuvėje, kuri taip ar anaip neveikia jau pusę metų, iš tikrųjų nelabai ir reikalinga, ir dar vertėtų pagalvoti, ar verta investuoti į naują. Uošvė (t. y. žmonos mama) gimtadienį gali atšvęsti ir viena, jos toks amžius, kad jau norisi ramybės. Bet paprasčiausias ir patikimiausias variantas - suradus kokią niekingai mažą dingstį tiesiog aprėkti žmoną (jei jums tai apskritai leidžiama), trumpam susipykti ir miegoti ant sofos. Išdidžiai ir pabrėžiant savo teisumą. Vis tiek grįšite "šiltas" ir be žuvies, susipykti vis tiek teks, tai koks skirtumas, ar tai atsitiks penktadienį, ar sekmadienį...

Kur reikėtų žvejoti?

Maža ką jums pasakys žvejybos parduotuvių pardavėjai. Šiaip ar taip, jie suinteresuoti ką nors jums parduoti ir būtinai aiškins, kad kimba būtent ten, kur galima jaukinti jų parduotuvėje parduodamais jaukais ar žvejoti jų turimais masalais. Į tai reikia žiūrėti labai atsargiai.

Kita vertus, žvejybai reikia pasirinkti tokią vietą, kad per dažnai nekibtų. Yra kas veikti žvejyboje ir be meškerės kilnojimo. Ir kad bent koks nors vanduo būtų šalia, nes atsitiktinis praeivis gali nesuprasti, ką jūs veikiate su meškerėmis pievoje. Siūlau nebrangų visais požiūriais ir gana patikimą variantą. Baltijos jūra. Ruduo - storų plekšnių metas ir, be to, paskutinėmis dienomis siautėję gana stiprūs vakarų krypties vėjai gana gerai pamaišė vandenį.

Esu beveik tikras, kad plekšnių pakrantėje yra. Kiek ir kokių - nežino niekas. Bet yra. Vardinu žvejybos paplūdimyje pranašumus ir net neabejoju, kad sugundysiu. Daug vietos. Niekada nereikės landžioti per krūmus ir ieškoti, kur čia ramiai prigulti... t. y. pažvejoti. Grynas, pats gryniausias, koks tik gali būti, oras. Nereikia šokinėti prie meškerių, kai užkimba žuvis. Plekšnė - kvaila ir kantri žuvis, ji palauks, kol turėsite laiko ją nukabinti. Ir dar gana svarbus dalykas... plekšnėms žvejoti masalui naudojamos šaldytos virtos krevetės. O jeigu pritrūks užkandos? Negi kramtysit sliekus ar musės lervas, jeigu žvejybai pasirinktumėte upę? Aš jau nebeužsimenu apie blizges ir riperius. Be to, krevetės dar ir sūdytos. Tik reikėtų išlukštenti, bet nebūtina. Ilgiau pakramčius - susikramto.

Tai štai... manau, kad šiam pasiūlymui atsispirti sunku, nebent esate visiškai be fantazijos ir tikrai galvojate prakiurksoti su meškere vienas, spoksodamas į galūnes ar plūdę, ar laukdamas to išganingo stuktelėjimo per blizgę. Banalu. Na, bet taip žvejojantys žvejai tam tikra prasme taip pat žvejai, todėl galiu tik priminti, kad vertėtų pasirinkti stovinčio vandens telkinius, nes upės, kuriose paprastai esame įpratę žvejoti, šiuo metu labai storos ir piktos. Gamta nepagailėjo lietaus. Juokaujant ar kalbant rimtai, esant tokiai situacijai, ką nors protingo pasiūlyti sunku. Jūra - vienas iš patikimesnių variantų. Na, dar Kuršių marių krantinės, kur kartais kabinėjasi karšiai ir ešeriai. Ką žada sinoptikai - skaitykite toliau.


Žvejybos sąlygos

Sinoptikai žada nelabai gerą, bet gana pakenčiamą orą savaitgaliui. Turiu galvoje žvejus. Eiliniams piliečiams toks oras gali nepatikti, bet tikiuosi, kad daliai iš jų žmonos leidžia prisižvejoti ir namuose.

Šiandien bus debesuota su pragiedruliais, kartais nedidelis lietus, vėjas vakarų - pietvakarių, gana nestiprus - 3-4 m/s. Vakarop vėjas pasisuks iš pietryčių. Oras sušils iki maždaug 15 laipsnių.

Rytoj oras geresnis. Sušils iki 17 laipsnių, vėjas pūs iš pietryčių, taigi jūroje žvejoti visiškai įmanoma. Nors... vėjas kiek sustiprės - iki 7-8 m/s. Taigi... jūra ir plekšnės, plekšnės ir jūra.

Darbščiųjų rankų būrelis

Kiekvienas žvejys žino, kokia didelė atmosferinio slėgio įtaka žuvų kibimui. Bet ne kiekvienas žvejys turi barometrą, kad galėtų tą slėgį pasitikrinti. Turintieji internetą gyvena geriau, jie gali palandžioti po sinoptikų svetaines. Tačiau patys žinot, kaip yra su tais sinoptikais... neretai pameluoja. Šiaip barometras - ne deficitas, galima nusipirkti. Tačiau to prietaisėlio kaina ne kiekvienam žvejui įkandama. Taigi žvejų darbščiųjų rankų būrelis siūlo paprastą ir pigią išeitį - pasidaryk pats.

Pirmiausiai reikia rasti butelį. Geriau skaidraus stiklo. Todėl prieš eidami į parduotuvę nuteikite žmoną, kad pigiai išsisukti nepavyks: alaus skaidriuose buteliuose nepardavinėja. Nusipirkę butelį ir ištuštinę, tą vakarą barometro geriau nedarykit. Eikit miegoti (manau, vidutiniam lietuviui vieno butelio miegui pakanka).

Kitą rytą, išsipagirioję, susiraskite stiklinį vamzdelį, kamštį (labai tinka vyno butelių kamščiai - kaip tik atsipagiriojimui). Pripilkite maždaug trečdalį butelio vandens, geriau distiliuoto, kad bakterijos nesidaugintų.

Labai sveika vandenį truputį padažyti, kad geriau matytųsi. Prakiškite pro kamštį vamzdelį, kad jis siektų vandenį, užkiškite butelį kamščiu, viską hermetizuokite kokia nors mase, ir barometras gatavas. Aišku, dėl estetinio vaizdo trūkumo gali kilti šiokių tokių nesutarimų su antrąja puse, tačiau daiktas labai naudingas ūkyje ir dėl jo vietos namuose verta pakovoti.

Naudotis šiuo prietaisu labai paprasta. Jūs nematysite, kiek pakilo ar nukrito slėgis, tačiau patį slėgio pasikeitimo faktą matysite.

Jeigu vamzdelyje atsiranda oro burbuliukų, vadinasi, slėgis kyla ir bus geras oras. Jeigu iš vamzdelio veržiasi vanduo ar bent jau pakyla ganėtinai aukštai, tai reiškia, kad slėgis krenta ir geriau eiti pirkti dar vieno butelio barometrui...

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder