Ištrūkusi iš vėžio žnyplių, ji dabar Šv. Pranciškaus onkologijos centro savanorė: po chemijos terapijos procedūrų moteris, praradusias plaukus, moko pasisiūti elegantiškas kepuraites ar skarutes savo praradimus pridengti. Jei reikia, tai ir žodžiu pastiprina viltį gyventi. Gyventi pilnavertiškai, nepaisant visko. Onkologijos centro vadovei Aldonai Kerpytei, broliams pranciškonams dėkojo ir ponas, atvykęs iš Alytaus. Jo žmona, jau amžinatilsį, tačiau kiek šviesos buvo jo paskaitytose ištraukose iš jos dienoraščių. “Važiuoti į Klaipėdą ir Vilties mieste bendrauti su likimo draugais, šokti, dainuoti, gėrėtis rožynais jai buvo tikras stebuklas”,- sakė ponas iš Alytaus. Ir nuoširdžiai dėkojo čia dirbantiems savanoriams pasišventėliams.
Kasmet šv. Pranciškaus onkologijos centras adventiniu laikotarpiu sukviečia savanorius padėkoti už prabėgusių metų talkas, organizuojant „Vilties bėgimą”, stovyklas, įvairios terapijos užsiėmimus onkologijos ligomis sergantiems ir jų artimiesiems. “Tai neįkainojama parama mūsų misijai, tai besikartojantys kasdienos stebuklai”,- dėkojo savanoriams broliai pranciškonai Benediktas ir Astijus, nuo kurių pradinių pastangų, idėjų ir prasidėjo Vilties miesto statyba. O šiandien šio miesto korpusai pilni gyvybės. Ir šviesos, optimizmo. Tad už vaisingą bendradarbiavimą ir savanoriams, ir broliams pranciškonams padėkos žodį tarė ir Onkologijos chemoterapijos klinikos vadovas Alvydas Česas.
Padėkos šv. Mišiose apsilankė ir europarlamentarė Laima Andrikienė, dabar keliaujanti per Žemaitiją. “Aš tik antrą kartą šiame Vilties mieste. Tačiau ir tiek pakanka suprasti, kokie dideli ir viltingi darbai čia atliekami. Ir kaip pasišventusiai čia dirbama”,- prie padėkų savanoriams ir jų vadams dėjosi ir europarlamentarė.
Po mišių ir padėkų savanoriai buvo pakviesti prie pusryčių stalo. Čia buvo įteikti kalėdaičiai, kuriuos kiekvienas parsineš į namus. Ir lauks Kalėdų stebuklų, prie kurių kūrimo prisideda ir patys.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą