"Komendanto valanda" privers rūpintis vaikais

So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos (SADM) pa­reng­ta­me Vai­ko tei­sių ap­sau­gos pa­grin­dų įsta­ty­mo pa­tai­sų pro­jek­te siū­lo­ma įves­ti va­di­na­mą­ją šei­mos va­lan­dą – įtvir­tin­ti, kad 16 me­tų ne­su­lau­kęs vai­kas ne­ga­lė­tų lan­ky­tis vie­šo­sio­se vie­to­se nuo 22 val. (va­sa­rą – nuo 23 val.) iki 6 val. be tė­vų ar ki­to pil­na­me­čio as­mens. Įs­ta­ty­mo pro­jek­to ini­cia­to­rių ar­gu­men­tai: taip bus ga­li­ma „už­tik­rin­ti vai­ko ap­sau­gą nuo nei­gia­mos so­cia­li­nės ap­lin­kos“ ir „tei­gia­mai įta­ko­ti ren­gi­nių or­ga­ni­za­vi­mo pra­kti­ką“.

„Ša­lies įsta­ty­mai tė­vams nu­ma­to pa­rei­gą au­gin­ti, auk­lė­ti ir pri­žiū­rė­ti vai­ką. Ta­čiau pra­kti­ka ro­do, kad vai­kai ir nak­tį ran­da­mi lau­ke. Jei­gu vai­kas nak­tį vaikš­to vie­nas, ky­la klau­si­mas, kaip tė­vai at­lie­ka sa­vo pa­rei­gas. To­li gra­žu ne vi­sa­da ir ne vi­si tė­vai pai­so sa­vo pa­rei­gų, to­dėl ti­ki­ma­si, kad įsta­ty­mo nor­mos aiš­kiai ir ne­dvip­ras­miš­kai pri­mins jiems jų pa­rei­gas“, – tei­gia įsta­ty­mo ini­cia­to­riai.

Kaip „Res­pub­li­kai“ tei­gė SADM Vai­kų ir jau­ni­mo sky­riaus vyr. spe­cia­lis­tė Rū­ta Pa­be­dins­kie­nė, pro­jek­to siū­lo­mos nuo­sta­tos bu­vo pa­reng­tos at­si­žvel­giant į esan­čias pro­ble­mas: įver­tin­ti spe­cia­lis­tų, dir­ban­čių vai­ko tei­sių ap­sau­gos sri­ty­je, siū­ly­mai ir pa­tir­tis, kar­tu at­si­žvelg­ta į ne­lai­min­gų at­ve­jų su vai­kais ir sta­tis­ti­nių duo­me­nų ana­li­zę.

„Siū­lo­ma įsta­ty­mo pro­jek­to nuo­sta­ta sie­kia­ma už­tik­rin­ti vai­ko sau­gu­mą, kar­tu di­di­nant ir tė­vų at­sa­ko­my­bę už vai­ką, – tei­gia SADM at­sto­vė. – To­kia įve­da­ma nuo­sta­ta įpa­rei­go­tų tė­vus ge­riau pri­žiū­rė­ti vai­ką ir svar­biau­sia ži­no­ti, kur vai­kas pra­lei­džia lais­va­lai­kį, nes pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai tė­vai ne­la­bai ži­no ir rū­pi­na­si, kur jų paaug­lys ar paaug­lė lei­džia lai­ką ir ką vei­kia. Pre­ven­ci­ja to­kiais at­ve­jais vi­sa­da ge­riau nei įvy­kus ne­lai­mei ieš­ko­ti, kas ga­lė­jo bū­ti pa­da­ry­ta ki­taip“.

Šiuo me­tu Lie­tu­vo­je bend­ros nuo­sta­tos, nuo ka­da iki ka­da ne­pil­na­me­tis vie­šu­mo­je ne­ga­li bū­ti vie­nas, nė­ra nu­sta­ty­ta. Ta­čiau, kaip in­for­ma­vo R.Pa­be­dins­kie­nė, kiek­vie­na sa­vi­val­dy­bė tu­ri tei­sę, at­si­žvelg­da­ma į si­tua­ci­ją, pa­ti priim­ti spren­di­mą ir nu­sta­ty­ti ap­ri­bo­ji­mus dėl vai­kų bu­vi­mo vie­šo­sio­se vie­to­se.

Yra ma­nan­čių­jų, kad „ko­men­dan­to va­lan­da“ tik su­kir­šin­tų vi­suo­me­nę su jau­ni­mu. Be to, su­si­pa­ži­nus su įsta­ty­mo pro­jek­tu ky­la ne­ma­žai klau­si­mų. Pa­vyz­džiui, jei įsta­ty­mas bus priim­tas, ar kiek­vie­nas jau­nas žmo­gus vi­sa­da su sa­vi­mi pri­va­lės ne­šio­ti as­mens do­ku­men­tą, kad ga­lė­tų įro­dy­ti, kiek jam me­tų? Juk tai ri­zi­kin­ga – vai­kas do­ku­men­tus ga­li pa­mes­ti, jį ga­li ap­vog­ti.

Ką da­ry­ti 18–mečiui, ku­ris tie­siog jau­nai at­ro­do, – vė­les­niu lai­ku jis ne­ga­lės ženg­ti į lau­ką be do­ku­men­tų net šuns pa­ve­džio­ti ar iš­neš­ti šiukš­lių?

Nu­ma­ty­ta, kad vai­kas vie­šo­jo­je vie­to­je ga­lė­tų bū­ti tik su tė­vais ar ki­tu tė­vų pa­si­ti­kė­ji­mą tu­rin­čiu pil­na­me­čiu as­me­niu. Ta­čiau neaiš­ku, kaip rea­liai tas bus api­brė­žia­ma. Raš­tiš­ku tė­vų su­ti­ki­mu? Ar, no­rė­da­mas pa­si­vaikš­čio­ti su gi­mi­nai­čiu, jau­nuo­lis kas­kart tu­rės pra­šy­ti tė­vų su­ti­ki­mo ir ne­šio­tis krū­vą po­pie­rių?

Be to, juk gy­ve­ni­me pa­si­tai­ko ir įvai­rių pa­tei­si­na­mų si­tua­ci­jų, kai ne­pil­na­me­tis vė­ly­vu me­tu vie­šo­jo­je erd­vė­je yra vie­nas. Pa­vyz­džiui, grįž­ta iš spek­tak­lio, kon­cer­to, įvai­rių už­siė­mi­mų, var­žy­bų ir kt. Ar to­kiu at­ve­ju paaug­lio pa­si­tik­ti tu­rės vyk­ti tė­vai?

„Ky­lan­tys klau­si­mai tik pa­ro­do, kad spren­di­mas dėl šio pro­jek­to dis­ku­tuo­ti, o ne iš­kart pa­teik­ti jį ofi­cia­liai svars­ty­ti ins­ti­tu­ci­joms yra tei­sin­gas“, – at­sa­ky­da­ma į mi­nė­tus klau­si­mus tei­gė SADM at­sto­vė R. Pa­be­dins­kie­nė.

KO­MEN­TA­RAS

Aud­rius MU­RAUS­KAS, Lie­tu­vos tė­vų fo­ru­mo pir­mi­nin­kas:

– Šiam klau­si­mui spręs­ti bu­vo su­kur­ta dar­bo gru­pė, tė­vų fo­ru­mo at­sto­vai jo­je po­rą me­tų dir­bo, ta­čiau gru­pė, taip ir ne­priė­ju­si vie­nin­gos nuo­mo­nės, nu­sto­jo dirb­ti.

Iš es­mės tė­vai ne­si­prie­ši­na šiai įsta­ty­mo nuo­sta­tai. Ta­čiau yra svar­bus mo­men­tas, prie ku­rio dar­bo gru­pė ir už­stri­go: tik iš­leis­ti įsta­ty­mus, nu­ma­tan­čius bau­das tė­vams už tai, kad vai­kai kaž­kur šlais­to­si nak­ties me­tu, ne­pa­kan­ka. Rei­kia su­kur­ti bend­rą sis­te­mą. Tar­ki­me, kaip elg­sis po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai, pa­ma­tę nak­tį ne­pil­na­me­tį gat­vė­je? Ar pa­kan­ka­mai jiems ski­ria­ma lė­šų, kad jie tin­ka­mai rea­guo­tų – paim­tų tą vai­ką ir pri­sta­ty­tų į na­mus?

Ki­ta ver­tus, gal­būt tam vai­kui gat­vė­je net sau­giau, nei na­muo­se – juk vi­so­kių šei­mų yra. Gal to vai­ko na­mai – lan­dy­nė, kur tė­vai tuo me­tu lė­bau­ja? Vai­kas to­kio­je ap­lin­ko­je ne­ga­li bū­ti, to­dėl išei­na į gat­vę. Ir ką ta­da vals­ty­bė da­ro? Ji tą vai­ką tu­rė­tų pri­glaus­ti. Ta­čiau kur pri­glaus­ti?

Kol ne­bus su­kur­ta vi­sa sis­te­ma, ne­ga­li­ma tik nu­sta­ti­nė­ti kaž­ko­kių ad­mi­nist­ra­ci­nių bau­dų. Bau­do­mis mes nie­ko ne­pa­siek­si­me – tu­ri­me siek­ti ska­ti­ni­mu. Tu­ri­me pa­dė­ti šei­moms, o ne jas baus­ti. Tu­ri­me orien­tuo­tis į pa­gal­bą, o ne į po­li­ci­nę vals­ty­bę.