Lietuviai negina vaikų kaip latviai

Lietuviai negina vaikų kaip latviai

Latvijoje vyksta atkakli kova dėl darželiuose bandomo įgyvendinti lyčių lygybės projekto. O Lietuvoje kol kas tyliai laukiama darbo grupės ekspertų išvadų. Kodėl mūsų visuomeninės organizacijos nesiima veiksmų, kad skandinavų peršamas projektas būtų sustabdytas?

Neapsiribos tik darželiais

2012 m. spalio 13 d. numeryje „Respublika“ rašė, kad 54 Latvijos nevyriausybinės organizacijos priešinasi ugdymo metodikai, skatinančiai darželinukus rengtis priešingos lyties drabužiais („Latviai nesutinka tvirkinti vaikų. O mes?“). Latviams pasipiktinimą sukėlė iš danų kalbos išverstos knygelės darželinukams „Diena, kai Rūta buvo Richardas“ ir „Diena, kai Karlis buvo Karlina“. Tos pačios knygelės verčiamos ir į lietuvių kalbą, tačiau mūsų visuomeninės organizacijos, skirtingai nei latviai, dar neskuba rinkti parašų prieš metodikos taikymą darželiuose.

Kol kas nepasitenkinimą lyčių lygybės projektu viešai išsakė tik Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija (NŠTA). Jos nariai kreipėsi į atsakingas valstybines institucijas, prašydami nepritarti skandinavų peršamam ugdymo modeliui.

NŠTA pirmininkas Tomas Šalkauskas „Respublikai“ pasakojo, kad kol kas laukiama lapkričio 5 dieną vyksiančio specialiai sudarytos darbo grupės posėdžio. Asociacija išsiderėjo, kad į darbo grupę būtų pakviestas ir jų atstovas - psichoterapeutas Gintautas Vaitoška.

Į darbo grupę taip pat pakviesti ir Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo ir mokslo ministerijos, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos atstovai. Projektą įgyvendinantis Moterų informacijos centras darbo grupės nariams pateiks savo parinktų „ekspertų“ išvadas.

T.Šalkauskas abejojo, kad jų vertinimai bus objektyvūs, mat centras siekia žutbūt įgyvendinti 35 tūkst. litų vertės projektą.

Jis tvirtino, kad jei darbo grupės posėdyje bus nuspręsta nestabdyti projekto, NŠTA skatins tėvus netylėti ir priešintis. „Galime rinkti parašus, galime informuoti apie projekto žalą, bet pagrindinis pasipriešinimas turėtų būti pačių tėvų. Jie turi garsiai prieštarauti, kad jų vaikai darželiuose nebūtų mokomi tokių dalykų“, - sakė T.Šalkauskas.

Jis priminė, kad genderizmo ideologija (teigianti, jog lytis nėra įgimta, o įgyta) peršama ne tik darželiams, bet ir plačiajai visuomenei. Europos Taryba spaudžia Lietuvą pasirašyti konvenciją „Dėl smurto prieš moteris ir šeimyninio smurto prevencijos bei kovos su juo“. Anot NŠTA pirmininko, po skambiu šios konvencijos pavadinimu ir deklaruojamais kilniais tikslais slypi ne tokie jau nekalti dalykai. Konvencija siekiama įteisinti genderizmo ideologiją, į teisines sąvokas įtraukti tokius naujadarus kaip „socialinė lytis“.

„Konvencijoje sužaista apsukriai. Pavadinimas gražus - atrodo, kad dabar visi kovosime prieš smurtą. Tačiau pačiame konvencijos turinyje įpintas draudimas diskriminuoti ne tik dėl rasės, tautybės, lyties, bet ir dėl „socialinės lyties“. Tai reiškia, kad jei žmogus vieną dieną sugalvos, jog nori būti kitos lyties, tai bus toleruotina. Visi įstatymai, visos programos bus taikomos prie šios konvencijos. Lietuva, pasirašydama ją, palaikytų lyties keitimo operacijas“, - kalbėjo T.Šalkauskas.

NŠTA kreipėsi į Seimo pirmininkę, ministrą pirmininką, ragindama nepasirašyti minėtos konvencijos.

Tolerancijos reikia kitur

„Respublikos“ kalbinta Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio (NAMS) atstovė Rasa Paulavičienė sakė, kad mamų pozicija dėl danų projekto konservatyvi - jis neturėtų būti įgyvendinamas. Vis dėlto mamos protestams dar nesiruošia - laukiama darbo grupės išvadų.

R.Paulavičienė įsitikinusi, kad ne darželyje, o namuose vaikams turėtų būti aiškinama apie lygias moterų ir vyrų galimybes, lyčių vaidmenų pasiskirstymą.

„Tai tėvai turėtų savo vaikus nukreipti, kiek tolerantiškai žvelgti į tai, kas aplink vyksta. Ar nuolankiai paklusti naujiems vėjams, turėtų pasirinkti pati šeima. Dabar neaišku, kokia kryptimi einame vien todėl, kad mums tam skiria pinigus. Darželiai - ta vieta, kurioje vaiko sąmonę galima suformuoti taip, kad tėvai praras bet kokią galimybę daryti įtaką vaiko vertybinei sistemai. Ikimokyklinio amžiaus vaikai - dar labai mažutėliai, jų gyvenimas tik prasideda. Ir psichologai, ir pedagogai kalba, kad bet kokie nauji ugdymo modeliai turi būti ypač gerai apgalvojami. Juk pasekmės atsiranda vėlesniame amžiuje“, - kalbėjo R.Paulavičienė.

Ji akcentavo, kad Lietuvai lytinė netolerancija šiuo metu nėra tokia aktuali kaip socialinė. Iš vaikų tyčiojamasi dėl to, kad į darželį jie ateina su prastesniais batais, negali lankyti vienų ar kitų mokamų užsiėmimų, būrelių. Tačiau projektus finansuojantys skandinavai tokios netolerancijos spręsti nemėgina.

„Mes Lietuvoje nesusitvarkome visai su kitomis problemomis: su patyčiomis ir smurtu dėl turtinės padėties. Socialiai remtini vaikai yra užgauliojami - tai mums daug aktualesnės problemos, - sakė NAMS atstovė. - Jie (užsienio organizacijos - red. past.) tokių projektų nefinansuoja mūsų šalyje, nes nesupranta, kad mums tai aktualu. Finansuoja kitokius - tik klausimas, ar mums jų reikia. Aš manau, kad kiekvienas tėvas randa būdą, kaip savo vaikui paaiškinti, kas yra mergaitė, kas yra berniukas, kaip vieniems gerbti kitus. Reikėtų susirūpinti ne tuo, kaip berniukus perrenginėti mergaitėmis, kaip išmokyti dažytis ar kaip išmokyti mergaites spjaudytis ir žaisti futbolą, o tuo, kad darželiuose atsirastų tinkamas personalas. Dabar darželių auklėtojos - vien moterys, o berniukams trūksta ir vyriško auklėjimo. Apskritai didelė problema, kad tėvai vis mažiau laiko praleidžia su vaikais. Tiesa, dabar tas galioja ir motinoms - jos irgi daug dirba. Kodėl nėra projektų, skatinančių tėvus daugiau būti su vaikais“, - svarstė mamų atstovė.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder