Vaikai jau tapo našta

Vaikai jau tapo našta

Darželių trūkumas, mokyklų uždarymas, užklasinės veiklos mažinimas, o ką jau kalbėti apie planus nebefinansuoti užmiesčio vaikų kelionės į ugdymo įstaigas. Tėvai pasipiktinę, jog valdininkai daro viską, kad jiems jų atžalos taptų našta. Nors klerkai teisinasi lėšų trūkumu ir būtinybe taupyti, patys nesibodi išlaidauti. Vilniaus savivaldybei prireikė statyti Gugenheimą ir steigti oro linijas, o Kaunas nebeįsivaizduoja gyvenimo be planšetinių kompiuterių.

Tūkstantinės eilės

Vilniaus savivaldybė nesutaria su Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio skaičiavimais. Savivaldybė mato tik 1,5 tūkst. vaikų eilę, o sambūris 10 kartų didesnę - 13 tūkst. vietų trūkumą. Vilniaus savivaldybė įsitikinusi, jog vietų trūksta apie 1500 vaikų, tačiau mamų sambūrio skaičiavimais, į Vilniaus miesto darželius nepatenka 13 tūkst. ikimokyklinukų.

Už privatų darželį Vilniaus mieste šiuo metu tėvams reikia pakloti nuo 800-1600 litų, jei vaikas ugdymo įstaigoje praleidžia visą dieną, o valstybinis kainuoja apie 250 litų. Auklių paslaugos taip pat nėra pigios - valandos kaina svyruoja nuo 5 iki 8 litų, tad jei paslaugų reikia mažiausiai 8 valandas per dieną ir dvidešimt darbo dienų per mėnesį, gali susidaryti 800-1200.

Klaipėdos miesto savivaldybėje vietos darželyje laukiančiųjų yra 3956. Vien per sausio mėnesį buvo užregistruotas 361 vaikas, tačiau priimti tebuvo 79.

Kauno savivaldybėje šią akimirką yra 2664 nepatekę ir laukiantys vietos darželyje vaikai. Norint panaikinti eiles, reikėtų 135 naujų darželio grupių, tai yra apie 12 naujų ikimokyklinio ugdymo įstaigų.

Finansavimo anomalijos

Lietuvoje per dešimtmetį sumažėjo 324 mokyklomis, kitos buvo reorganizuotos.

Švietimo darbuotojų profsąjungoms su buvusio švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus komanda nepavyko suderėti, kad mažėjant vaikų skaičiui būtų atsisakyta moksleivio krepšelio ir pereita prie klasės komplekto krepšelio.

Pedagogai sako, kad esama moksleivio krepšelio metodika yra pragaištinga kaimo mokykloms, kurios viena po kitos uždaromos.

Manoma, kad 2013-2014 metais teks uždaryti dar apie 300 mokyklų ir be darbo palikti apie 5 tūkst. mokytojų.

Nebefinansuos važiavimo

Iki šios dienos mokyklų, kurios yra pavaldžios Vilniaus miesto savivaldybei, Švietimo ir mokslo ministerijai, moksleiviai, gyvenantys kaimuose, buvo į mokyklas vežami nemokamai. Nuo vasario 18 dienos moksleivių išvežiojimas nebus kompensuojamas.

Moksleivių tėvams reikės kas mėnesį pakloti nemenkus pinigus, kad vaikai pasiektų mokyklas. Kiek teks mokėti už kelionę, viskas priklauso nuo atstumo.

Palikti vienų neleis įstatymas

Rengiamos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisos, kuriomis siūloma, kad be suaugusiųjų priežiūros būtų draudžiama palikti mažamečius vaikus. Iki kokio amžiaus - 7 ar 10 metų, turėtų nuspręsti Seimas.

Svarstoma galimybė nustatyti, kad paliktus vaikus prižiūrėti galėtų tik 14 metų sulaukę jų broliai ir seserys. Be to, nuo 22 iki 6 val. siūloma be priežiūros nepalikti ir paauglių iki 14 metų.

Projektas dar tik rengiamas, jį tikimasi baigti per 2013 metus.

Rasa Paulavičienė, Nacionalinio mamų sambūrio atstovė:

- Kiek vaikų jau nepateko į darželius?

- Turime jau tris kartas vaikų, užaugusių ir praaugusių ikimokyklinį amžių. Tų, kurie jau eina į mokyklas. Nuo to laikotarpio, kai darželiai buvo masiškai uždarinėjami dėl sumažėjusio gimstamumo, o kai gimstamumas pradėjo augti, tai jau turime tris kartas prasikankinusių tėvų. Žmonės vertėsi ir verčiasi kas kaip įmanydami: samdo aukles, palieka vaikus močiutėms, vienas iš tėvų nebedirba ir gyvena iš pašalpų, ir klausimas, ar nebrangiau tai kainuoja valstybei. Tuo labiau čia ne tik tėvų rūpestis, bet ir paties vaiko, nes jis nėra ugdomas, tinkamai ugdomas.

- Kaip giliai įsišaknijusi ši problema?

- Tai ilgalaikė problema, labai įsisenėjusi, ligos terminais tai vėžio ketvirtoji stadija, kada jau žmonės patys nebeapsikenčia su situacija ir ima belstis ir į langus, ir į duris. Ir ne tik tėvai, bet ir organizacijos. Problema yra tiek „prinokusi“, kad toliau nebėra ką daryti. Apmaudžiausia tai, kad problemos „gydymas“ jau pavėluotas. Tai bus labai ilgalaikis procesas, išeikvosiantis labai daug pinigų.

- Bet gimstamumas mažėja?

- Vilnius yra unikalus miestas Baltijos šalyse, kur gimstamumas nemažėja, o didėja. Net ir krizės laikotarpiu. Taip atsitiko dėl Vilniaus patrauklumo darbo rinkoje.

- Kodėl ši problema apskritai įsisenėjo?

- Ši problema ir jos sprendimas yra labai imlus pinigams dalykas ir tai atsieina ne iš valstybės biudžeto, bet kiekvienai savivaldybei atskirai. Ir savivaldybės tvarkosi, kaip joms patinka. Jos gali pirkti malūnsparnius arba gali galvoti apie piliečių gerovę. Tad rezultatą matome.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder