Šios savaitės „Respublikos“ savaitės žmonės - tėvai, aktyviai priešinęsi skandinavų brukamam projektui, kurio metu vaikams būtų buvę kalama į galvą, kad berniukai niekuo nesiskiria nuo mergaičių, o lytis nėra įgimta. Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos dėka projektas darželiuose nebebus įgyvendintas.
Jei Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos atstovai nebūtų paskelbę informacijos apie projektą, ko gero, be didesnių kliūčių jis jau būtų pradėtas įgyvendinti Lietuvos darželiuose.
Skandalas dėl danų ugdymo metodikos kilo vasarą, kai apie žalingą projekto turinį NŠTA atstovai pranešė Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui ir žiniasklaidai. Tada paaiškėjo, kad projektas stumiamas be atsakingų institucijų žinios ir pritarimo.
Projektą, pavadintą „Moterų ir vyrų lygių galimybių pedagogikos pavyzdys iš Danijos ikimokyklinio ugdymo įstaigų“, 35 tūkst. litų suma finansavo Norvegijos ir Švedijos vyriausybių įsteigtas Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje. O „naujoves“ įgyvendinti pavesta Moterų informacijos centrui.
Projekto įgyvendintojai parengtą metodinę medžiagą ir knygeles darželinukams „Diena, kai Rikė buvo Rasmusas“ ir „Diena, kai Frederikas buvo Frida“ nuo visuomenės ir atsakingų institucijų ilgai slėpė. Galiausiai šią savaitę, pirmadienį, metodikos turinys buvo atskleistas į darbo grupės posėdį susirinkusiems Lietuvos ministerijų, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos ir tėvų atstovams. Nei vaiko teisių sergėtojai, nei valdininkai projektui nepritarė, todėl jo vykdytojams teko atsitraukti. Nuspręsta danų patirties Lietuvos darželiuose nebetaikyti, o diskusiją dėl lygių galimybių užtikrinimo perkelti į akademinį lygmenį.
Beje, genderizmo programos kūrėjai siūlė knygelių „Diena, kai Frederikas buvo Frida“ ir „Diena, kai Rikė buvo Rasmusas“ pavadinimus pakeisti į „Įdomusis antradienis“. Tėvai mano, jog taip bandyta juos apgauti, paslėpti užmačias.
Apie tėvų kovą prieš darželinukų tvirkinimą „Respublika“ kalbėjosi su psichologe, mama, NŠTA nare Vita KULIAVIENE:
- Gal įtartini lyčių lygybės projektai Lietuvos darželiuose jau būtų vykdomi, jei tėvai nebūtų tam aktyviai priešinęsi?
- Nedrąsu taip teigti, nes sunku prognozuoti, kaip čia būtų buvę. Paskutiniame susitikime dalyvavę Švietimo ministerijos atstovai užtikrino, kad be ministro pritarimo jokios programos nebūtų vykdomos nei privačiuose, nei valstybiniuose darželiuose. Posėdyje buvo pasakyta, kad ministras šio projekto tikrai nepasirašys, nes jame yra dviprasmiškų dalykų. Galbūt projektams nėra taip paprasta patekti į darželius.
Tas projektas norėtas įgyvendinti ir Estijoje, Latvijoje, Šiaurės Rusijoje. Laimei, mūsų situacija buvo kitokia nei latvių. Ten atsitiko taip, kad projekto vykdytoju tapo valstybinė institucija, Gerovės ministerija. Taigi projektas vyko jau valstybės mastu. Vyko tyliai, nediskutuojant viešojoje erdvėje. Latviai sužinojo tik tada, kai knygelės jau buvo išleistos, išdalytos darželiams. Sunku pasakyti, kaip viskas būtų vykę Lietuvoje. Matėsi, kad projektą stengtasi įgyvendinti visiškai neatsižvelgiant į tėvų kritiką, pasipriešinimą. Diplomatiškai buvo sakoma, kad kiek įmanoma atsižvelgs, o iš tiesų vykdė savo planus toliau. Mes, tėvai, norėjome bet kokiais būdais sustabdyti panašius dalykus, todėl ir pasinaudojome viešumu.
- Gal jau turėjome nemalonios patirties po to, kai tyliai, be reklamos buvo bandoma darželiams prastumti „Gender Loops“ programą?
- Turbūt... Žinote, dažnai tėvai kaltinami nepagrįstomis fobijomis ir panašiai. Tačiau kai kalbame apie mums brangiausią dalyką - vaikus, negali būti per daug susirūpinimo, jei yra bent menkiausia rizika, kad tie dalykai yra žalingi mūsų vaikams.
- O ar mūsų valstybinių institucijų filtras visada veikia? Štai turime pavyzdį, kai mokykloms buvo patvirtintas multikultūriškumą skatinantis projektas, kurio metu moksleiviams ir pedagogams aiškinama apie homoseksualų teises. Ar gali tėvai jaustis ramūs dėl tokių projektų kontrolės?
- Ne visada. Tėvai yra priversti patys atidžiau stebėti. Skatiname, kad jie aktyviau dalyvautų savo vaikų ugdyme ir domėtųsi, kas daroma. Formaliai naujovės pereina per ministerijas ir savivaldybes. Matyt, tėvai pasitiki tokia sistema. Bent jau iki skandalo pasitikėjo, o vėliau tėvai tapo budresni. Pavyzdžiui, atvedę vaiką į darželį klausdavo, ar jame tikrai nebus vykdomas skandinavų projektas. Tas skandalas įnešė visiems budrumo.
- Kodėl panašūs projektai į Lietuvos darželius brukami tyliai, kone paslapčiomis?
- Matyt, kažkam yra labai nepatogus mūsų konservatyvus mąstymas. Norima mums pritaikyti, vadinkime, išsivysčiusių Vakarų šalių patirtį, tolerantiškas vertybes. Žinoma, tolerancija turi būti, bet galų gale viskas nueina iki lytinių mažumų tematikos. Mes esame konservatyvūs. Juk ir tose pačiose Vakarų šalyse, kovojančiose už kraštutinę toleranciją, atsiranda žmonių, kurie mus laiko pavyzdžiu. Sako, kad dar esame viltis, kad dar turime to blaivumo, sveiko balanso. Kai kuriose Vakarų šalyse tolerancija jau aukščiau visko. Pradedama kabinėtis prie smulkmenų, prie nesąmonių, kad tik nė vienas nepasijustų diskriminuojamas. Tačiau realybėje tai neįmanoma.
- Lyčių lygybės projekto vykdytojai ilgai įtikinėjo, kad nesiekiama propaguoti homoseksualumo, transseksualumo. Jūs buvote viena tų, kurie turėjo progą savo akimis pažvelgti į projekto medžiagą. Kokie momentai pasirodė žalingi?
- Tai, kad jau pačioje metodinės knygelės įžangoje yra pristatoma nauja sąvoka - „socialinė lytis“. Ši sąvoka atskirta nuo biologinės lyties, ji yra genderizmo ideologijos dalis. Metodikoje ta sąvoka nėra minima tik šiaip sau. Ji atneša visą ideologiją. Idėja ta, kad lytis nėra įgimta, lytis - tai, kuo jaučiasi pats žmogus. Pavyzdžiui, laikoma, kad berniuko jautimasis berniuku - tai jau socialinis konstruktas ir tam mes negalime daryti įtakos. Nors tiesmukai taip nesakoma, laikomasi nuostatos, kad jei berniukas jaučiasi geriau su sijonu - nieko čia bloga. Jei jis turi poreikį persirenginėti - nieko čia bloga - suteikim jam tokią galimybę. Berniukų ir mergaičių poreikiai suplakami į vieną. Tai tarsi belytės visuomenės - „unisex“ - kūrimas.
Be to, jei žiūrėtume bendrame kontekste, „socialinė lytis“ jau nelaikoma tik vyriškumu ar moteriškumu. Iš pradžių ta sąvoka reiškė lytį, o dabar ir lytinę tapatybę, orientaciją - homoseksualumą, biseksualumą, transseksualumą ir pan. Belieka, kad „socialinės lyties“ sąvoka būtų įteisinta mūsų teisės aktuose ir turėsime užtikrinti ne vyrų ir moterų, o socialinės lyties teises. Pažiūrėkime, kaip tai daroma Vakarų pasaulyje - valstybės lėšomis kompensuojamos lyčių keitimo operacijos ir panašiai.
- Tačiau link to ir einame - Lietuva yra raginama pasirašyti Europos Tarybos konvenciją „Dėl smurto prieš moteris ir šeiminio smurto prevencijos bei kovos su juo“, kurioje yra raginimas nediskriminuoti ir dėl socialinės lyties...
- Taip, visa šita linija veda link to. Jei tiesiai šviesiai būtų įvardyti konvencijos tikslai, ji būtų atmesta. Bet tikslai pridengiami tolerancija, teisėmis... Viskas atrodo labai kilnu. Jei mes esame prieš konvenciją, negi esame už vyrų ir moterų nelygybę, netoleranciją, smurtą? Ne, bet nerimo kelia pats turinys, kuriame įvedama „socialinės lyties“ sąvoka. Aplinkiniais keliais bandoma įteisinti tokius dalykus.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
Rašyti komentarą