Vasara su raktu ant kaklo
Vasara su raktu ant kaklo

Daugumoje Europos Sąjungos šalių, taip pat ir kaimyninėje Latvijoje, mažus vaikus palikti vienus draudžiama įstatymu. Lietuva tokio draudimo dar neturi, tačiau projektas parengtas ir laukia svarstymo Seime šį rudenį. Ar toks draudimas gali pakeisti realybę, kai mažamečius dažniausiai prižiūri kiti vaikai arba jų auklėmis tapę kompiuteriai, abejoja ir patys įstatymų leidėjai.

"Ką man veikti..?" - štai tokį klausimą beviltiškai bando išspręsti šiandienos vaikai, vieni palikti namuose", - "Vakarų ekspresui" sakė psichologinę pagalbą teikiančios tarnybos vaikams ir paaugliams "Vaikų linija" psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė. Kiek tarnyba sulaukia būtent tokių skabučių, statistikos nėra, tačiau jų akivaizdžiai padažnėja vasarą. Įsibėgėjus atostogoms, nuoboduliu ypač guodžiasi pradinukų amžiaus vaikai - maždaug iki 12 metų. [CITATA]

Lemia ne tik amžius

"Sprendžiant, kada vaiką namuose galima palikti vieną, nepakanka atsižvelgti tik į amžių ir individualius jo ypatumus, - sakė psichologė. - Dar reikia atsižvelgti ir į visuomeninį kontekstą. Tai ir visuomenės susitarimo reikalas. Pavyzdžiui, JAV tėvams draudžiama palikti vienus vaikus iki 14 metų. Mūsų kultūroje tokio kraštutinio apibrėžimo nėra, bet galioja nerašyta taisyklė, kad ikimokyklinukas visada turi būti su suaugusiuoju. Tą tėvai ir patys jaučia - instinktyviai. Būtinybei prispyrus palikę, patiria didžiulį stresą, nerimą - nes žino, jog taip elgtis pavojinga."

Maždaug prieš 20 metų palikti ikimokyklinuką vieną neatrodydavo taip jau baisu, tačiau šiandien visuomenės požiūris į vaiką keičiasi - kaip ir gyvenimo realijos. "Mano nuomone, iki 7-8 metų vaiko vieno palikti negalima. Be to, tėvai pirmiausiai patys turėtų atsakingai pagalvoti, ar jų, tarkime, šešiametis arba devynmetis tikrai sugeba pasirūpinti savimi."

Į klausimą, ar amžiaus ribą turėtų apibrėžti įstatymas, psichologė atsakė, jog tai nėra bloga praktika: "Įstatymas turi įvardyti tokius dalykus dėl aiškumo visuomenėje. Tačiau kitas ne mažiau svarbus dalykas - ar įstatymų leidėjai rūpinasi tik tuo, kaip nubausti, ar nori šeimai padėti. Šis klausimas Lietuvoje, kaip žinome, labai keblus: jaučiame didelę paramos šeimai stoką. Galima kelti triukšmą, kad mūsų šalyje vaikai nepakankamai prižiūrimi, tačiau galime kelti ir klausimą, o kaip pritaikyta pagalbos šeimai sistema, infrastruktūra, ar sulaukia tėvai, ypač - vienišos mamos paramos ir pan."

Projektas dar brandinamas

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vaikų skyriaus vyriausiasis specialistas Ričardas Černiauskas "Vakarų ekspresui" patvirtino, jog Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo siūloma drausti tėvams palikti mažamečius vaikus vienus be suaugusiųjų priežiūros iki 7 metų amžiaus, bus svarstomas Seimo rudens sesijoje.

Naujoji įstatymo redakcija numato ir tai, kad mažamečius galėtų prižiūrėti ne jaunesni nei 14 metų asmenys. Už šių nuostatų nesilaikymą tėvams galėtų būti taikoma teisės aktais nustatyta administracinė ar civilinė atsakomybė.

LR Seimo Vaiko gerovės parlamentinės grupės pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė mūsų dienraštį patikino, jog tokie pakeitimai lengva ranka nepriimami. "Minėto įstatymo keitimo projektas buvo pateiktas dar pernai, bet visiškai žalias - prastai paruoštas. Todėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbo grupė rengia naują variantą ir Seimui žada jį pateikti lapkričio mėnesį."

Pasak R. Šalaševičiūtės, nuostatos, kad vaikų vienų negalima palikti iki 7 metų amžiaus, o juos prižiūrėti gali ne jaunesni nei 14 m. paaugliai, naujajame variante išliko. "Aš asmeniškai joms pritariu, nes savo akimis matau, kaip maži vaikai slankioja gatvėmis ir po parduotuves su raktu ant kaklo. Bet Seime yra ir kitaip manančiųjų - kad apibrėžti amžiaus netikslinga. Iš tiesų tai labai jautrus klausimas, ir mūsų laukia ilgos diskusijos. Galbūt projektas net nepasieks Seimo, galbūt jis bus priimtas su išlygomis."

KEIČIASI. Seniau šeimoje vaikai augindavo vaikus ir niekas dėl to per daug nesijaudino, tačiau gyvenimo realijos keičiasi - keičiasi ir požiūris į vaiką. 

Anot seimūnės, Vaiko gerovės parlamentinė grupė buvo pasikvietusi psichologus, išklausė jų nuomonių, samprotavimų, ir tai dar labiau sustiprino ryžtą įstatymu reguliuoti atsakomybę už vaikų nepriežiūrą.

Pokalbininkė pritarė minčiai, kad padėtį reikia pradėti keisti pirmiausiai pasiūlant pagalbą tėvams - sudarant sąlygas vaikams leisti laisvalaikį prižiūrimiems suaugusiųjų iki darbo dienos pabaigos, ir ne tik vasarą. "Tarp begalės kitų spręstinų klausimų vaikų užimtumas yra prioritetinis, - tikino R. Šalaševičiūtė. - Mano vadovaujama parlamentinė grupė analizuoja problemą kompleksiškai, dėliojamės realią sistemą, kaip ji gali būti sprendžiama. Ką tik vyko susitikimas su socialinių reikalų ir darbo ministre, jame buvo aptariami ir su vaikais susiję reikalai. Iškėliau klausimą, kodėl dabar galiojanti tvarka dienos centrų neleidžia kurti pačiose mokyklose, kodėl jos turi sudarinėti panaudos sutartis su kitomis įstaigomis, o pačios šioje veikloje nedalyvauja, nes nėra paminėtos steigimo apraše", - absurdišką situaciją apibūdino pokalbininkė. Pasak jos, kiekvienai mokyklai turi būti sudarytos sąlygos užimti vaikus visą dieną. Be to, parlamentarės manymu, jeigu mokykloje veikia 30 būrelių, bet iš jų tik 15 - populiarūs tarp vaikų, tai pastaruosius ir reikėtų palikti pridedant jų vadovams papildomo atlygio už darbą.


Tėvai rizikuoja

"Lietuvos mokinių parlamentas šiuo klausimu oficialios pozicijos nėra pareiškęs, tačiau galiu pasakyti savo asmeninę nuomonę, - "Vakarų ekspresui" sakė šios organizacijos vaiko gerovės darbo grupės pirmininkas Lukas Kornelijus Vaičiakas. - Manau, jog iki 14 metų vaikas neturėtų būti paliktas vienas, tai pernelyg pavojinga. Manau, savarankiškumą reiktų ugdyti kitaip, o ne paliekant vaiką vieną. Suprantu, kad tikrovėje yra kitaip. Mano draugės brolis, kuriam 7 metai, dabar yra vienas, nes jo tėvai dirba. Pažįstu ir kitus tris keturis tokio pat amžiaus vaikus, kurie eina pas kaimynų dvylikametį ir ten visi kartu pavalgo - paauglys pagamina jiems maisto. Tų vaikų tėvai visa tai žino ir leidžia. Jų vaikai prižiūri vieni kitus iš draugiškumo, bendruomeniškumo, bet vis dėlto jie dar per maži būti be suaugusiųjų - atsitikus nenumatytam dalykui, gali išsigąsti, supanikuoti..."

Lukas Kornelijus pasakojo iki paauglystės pats niekada nebuvęs paliktas be suaugusiųjų priežiūros. Vasaras leido kieme su kaimynų vaikais, nes augo daugiabutyje, bet buvo akylai mamos stebimas pro langą. "Tada nebuvo kompiuterių ir išmaniųjų telefonų, - sakė vaikinas, - todėl mes prisigalvodavome tiek žaidimų kieme, kad namo parbėgdavau tik šaukiamas valgyti."

Dar Lukas Kornelijus važiuodavo į skautų stovyklas - ir iki šiol važiuoja. "Dabar rengiama tokia stovykla prie Telšių liepos 5-ąją, susirinks arti 2 tūkst. žmonių - nuo mažiausių iki 25 metų suaugusiųjų. Vyks įvairios programos pagal amžiaus grupes. Tikrai įdomiau nei sėdėti prie kompiuterio. Tokia stovykla nekainuoja brangiai - apie 100 Lt už savaitę, ir vaikai gali joje dalyvauti jau nuo 6 metų. Yra vadovai, medikai, viskas, kas priklauso. Patekti nesunku, vienintelė sąlyga - reikia priklausyti organizacijai."

Septyniolikmetis vasaromis nenuobodžiauja. Pavyzdžiui, šį savaitgalį jis dalyvaus Lietuvos jaunimo dienose Kaune, kur suvažiuos tūkstančiai jaunuolių.

Nenori valgyti

"Tai ne tik vasaros, tai visų metų galvos skausmas, - "Vakarų ekspresui" pasakojo 32 metų mama Inesa V., biuro tarnautoja. - Vaiką visai dienai esu priversta vieną namuose palikti nuo septynerių metų - nuo tada, kai pradėjo lankyti mokyklą. Pradėjau pratinti iš anksto: dar kai lankė darželį, palikdavau po valandą; prieš tai, žinoma, išaiškinau visas "saugumo instrukcijas". Pasilieka noriai tik tada, kai turi veiklos, o ta veikla visiems žinoma: kompiuteris."

Inesa, kuri sūnų augina viena, sakė į namus skambinanti kas valandą: "Man visą dieną neramu, ar viskas gerai, ar laimingai grįžo, ar pavalgė. Maitinimas, beje, yra didžiulė problema. Namuose sūnus papusryčiauja 7 val. ryto, mokykloje pradinukams pietūs - 11.30 val., ir tuo tarpu, kol aš grįžtu iš darbo ir pagaminu vakarienę - apie 18 val., dažniausiai būna nevalgęs. Nors visada palieku paruošto iš vakaro maisto, bet jis vis atsikalbinėja: "Nenoriu". Suprantu - mikrobangėje šildytas maistas neskanus, o pats pasigaminti dar nesugeba. Dažniausiai užvalgo dribsnių su pienu."

PASEKMĖS. Psichologai tėvams pataria leisti ikimokyklinukui pabūti vienam tik tada, kai jis to nori ir kai jie patys yra namie. Jeigu vaikas paliekamas prieš savo norą ar netgi tokiu būdu baudžiamas, jis gali susirgti neuroze. 

Kita bėda, anot moters, yra tai, kad vaikas, jeigu lanko kokias nors treniruotes, į būrelį turi nuvažiuoti ir iš jo grįžti namo vienas. Paklausta, kodėl jo nenuveža pati, moteris sakė: "Įsivaizduokite, jog išeinu iš savo darbo vietos, kuri yra centre, paimu vaiką iš namų Mogiliovo gatvėje ir nuvežu į "Gintaro" baseiną - vėlgi centre. Tada grįžtu į darbą, o po valandos vėl paimu vaiką ir vežu į Mogiliovo gatvę. O jeigu neturiu mašinos - važinėjame autobusu. Ir taip tris kartus per savaitę. Kaip jūs manote, ką man pasakytų darbdavys?"

Vasarą dešimtmetis džiaugsmas atitenka močiutei, kuri šiltuoju sezonu gyvena sodo namelyje, tačiau ji irgi dirba, tad vaikas per dieną ir vėl turi savimi pasirūpinti pats. "Ten aplinkui yra kaimynų, jų vaikų, ir jie visi dūksta lauke, o ne sėdi prie "kompų" - tai labai gerai, bet štai pavalgyti per visą dieną sūnus "neranda" laiko."

Priaugęs prie kompiuterio

45 metų Rasos U., dirbančios paslaugų sferoje, vieninteliam sūnui reikia daugiau priežiūros ir dėmesio nei kitiems vaikams: jis serga lengva cerebrinio paralyžiaus forma.

"Sūnui vienam tekdavo pabūti nuo gimimo: kai tik užmigdavo, tekina bėgdavau į parduotuvę ir atgal, - pasakojo Rasa. - Gyvename penktame aukšte, tai su vežimu bogintis pirmyn atgal be niekieno pagalbos būdavo labai sunku. Palikti neturėjau kam, auginu viena, giminės - toli. Kartą reikėjo nuvažiuoti į draugės mamos laidotuves, tai palikau kaimynei."

Vasaromis, kai darželis užsidarydavo, nuo trejų metukų berniuką prižiūrėdavo Rasos dukterėčia - vos devyneriais metais vyresnė už patį mažylį. "Man tai buvo tikras išsigelbėjimas - keturias ar penkias vasaras ji atvažiuodavo iš kito miesto, kur, pasibaigus pamokoms, irgi likdavo viena "ant asfalto", ir jiedu čia neblogai leisdavo laiką: žaisdavo, eidavo į kiemą. Prie jų prisidėdavo ir 8 metų draugės sūnus. Tai tokia "chebrytė" būdavo: 12, 8 ir 3 metų..."

Dvylikametė, anot moters, puikiai tvarkydavosi, ir jokių incidentų per tiek vasarų nėra buvę. "Man ji buvo tikras išsigelbėjimas. Vakare paruošdavau maistą - ji pašildydavo mikrobangėje: varškėčius ar karbonadus, ypač mėgo dešreles... Pamaitindavo, vesdavosi į kiemą."

Tačiau sulaukusi 16 m. mergaitė nebenorėjo visą vasarą dirbti aukle - jau traukė draugai, paaugliškos pramogos. "Atsimenu, koks šokas man buvo - ir ji verkė, ir aš. Paskutinę vasarą, kurią praleido prižiūrėdama mano vaiką, ji tiesiog skaičiavo dienas, kada galės grįžti namo. Tad vėliau sūnui teko būti vienam. Nuo 8 metų kompiuteris tapo jo aukle."

Iki šių metų vienintelis vasaros džiaugsmas Rasai ir jos specialių poreikių turinčiai atžalai būdavo mėnesio pabuvimas Palangos sanatorijoje. Birželį sukakus aštuoniolikai metų, nuo šiol į sanatorijas vaikinas gali važiuoti tik vienas. Tačiau nenori. "Pasidarė sunku atkelti nuo kompiuterio. Ir todėl, kad jam sunku vaikščioti - liga, antsvoris, ir psichologiškai kažkaip apsunko... Dviese kur nors atostogauti išvažiuoti negalime dėl finansinių nepriteklių", - guodėsi Rasa. Nors sūnui nuo mažens labiausiai patinka būti tarp savų, pažįstamų žmonių - tuomet jis jaučiasi laimingiausias, deja, didelė šeima - tik neišsipildžiusi vaiko svajonė. "Iki trečios klasės dar buvome apsupti savų: seserys pas mus vasarodavo, o paskui likom vieni. Mama gyvena kitame mieste, seserys įsikūrė Ispanijoje, o buvusi mūsų "auklė" ištekėjo ir augina savo vaikiuką."

Ką palikti šaldytuve?


Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro vaikų ir jaunimo sveikatos specialistė Diana Butkienė akcentavo, jog tėvai turėtų pasirūpinti, kad vaikas per dieną bent kartą gautų šilto maisto. "Galima palikti paruoštą patiekalą puode po pagalve, kad neatvėstų, - siūlė pokalbininkė. - Pusryčiams sveikiausia valgyti košę, retkarčiais galima sutepti sumuštinių, bet su natūralia mėsyte. Vietoje gazuotų saldžių gėrimų ir sulčių iš pakelių su dirbtiniais saldikliais reikėtų išvirti kompoto. Taip pat svarbu, kad vaikas gertų pieno, o jeigu jo nemėgsta - suplakite pieno kokteilį su uogomis ar bent duokite varškės sūrelį - vis geriau negu nieko."

Reabilitacijos centro "Ostemeda" gydytoja dietologė Laura Romeraitė tėvams primena, jog vaikas, atsidaręs šaldytuvą, jame kasdien turi rasti pieno ir jo produktų (varškės, jogurtų), daržovių, o ant stalo - vaisių, taip pat tamsios bemielės duonos. Taip pat jo organizmui būtinos kruopos, bulvės, kiaušiniai, augalinis aliejus.

"Šildyti pietūs blogiau nei šviežiai pagaminti, tačiau geriau nei dešrelės ar kiti pusgaminiai", - sakė profesionali mitybos specialistė.

MAISTAS. "Šildyti pietūs blogiau nei šviežiai pagaminti, tačiau geriau nei dešrelės ar kiti pusgaminiai", - sakė gydytoja dietologė Laura Romeraitė. 

Ji akcentavo, jog vaikui augti sveikam yra būtinas kuo įvairesnis maistas: "Tas pats produktas turėtų kartotis tik kas ketvirtą dieną."

Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja per savaitę vaikui suvalgyti bent 300 g riebios žuvies (silkė, skumbrė, lašiša etc.).

Vaikų vegetarizmą specialistė vertina neigiamai: "Tai gali sukelti mažakraujystę, kitų sveikatos sutrikimų. Jeigu vaikas atsisako mėsos pats, natūraliai, o ne todėl, kad jos namie paprasčiausiai nėra, - tuomet tėvai turėtų kompensuoti trūkstamus baltymus ankštinėmis daržovėmis, žuvimi, kiaušiniais, pieno produktais ir pan."

Gydytojos atsakymas į klausimą, kiek per dieną desertinių ledų galima palikti šaldytuvo kameroje, vaikams nelabai patiks: "Vieną porciją". Kaip ir kitus saldumynus, juos reikia vartoti su saiku. Tačiau gydytoja pasiūlė alternatyvą: sušaldykite kameroje natūralias sultis arba gabalėliais supjaustytus bananus, kivius, paskui juos sutrinkite. Taip pat galima sušaldyti ir jogurtą.

Komentarai

SKAISTĖ, 20 m., augina dvejų metų sūnų:

Iki dešimties metų vaiko vieno palikti, manau, nereikėtų, tačiau kartais tėvai negali pasirinkti. Aš nuo mažumės buvau labai drąsi ir savarankiška, namuose viena būdavau nuo pirmos klasės. Pas mamą į darbą viena autobusu nuvažiuodavau arba pas močiutę. Ar tai ugdė savarankiškumą? Nežinau, ar būtent tai, bet tikrai "užsiauginau" atsakomybės jausmą ir nuostatą, kad gyvenime viską reikia daryti pačiam. Aš maža daug ką mokėjau pasidaryti - daugiau už savo bendraamžius. Atsimenu, bijodavau tik naktį namuose likti, gal filmų per daug buvau prisižiūrėjusi, vis atrodydavo, kad kas nors už kojų čiups...
---------------------
IŠ MAMŲ FORUMO INTERNETE

PAGALBA. Pakabinkite matomoje vietoje (pvz., ant šaldytuvo) ryškiai užrašytą numerį 112, prieš tai paaiškinę vaikui, kad juo skambinti reikia pajutus bet kokį pavojų ir prireikus skubios pagalbos.

"Palikdavau penkiametį visam pusdieniui, kai sirgo. Tiksliau, liga nerimta, temperatūros mažai, bet į darželi neleisi, o man į darbą verkiant reikia... Tai, būdavo, pakloju ant tečio mylimiausios sofos prieš televizorių, ant stalo - sumuštinių, jogurtą, atsigert, dar ko nors... Duodu telefoną į rankas, numerius užrašau dideliais skaičiais ir einu į darbą. Skambinamės kas 10 minučių... Už tokį gerą elgesį grįždavau visada su "Kinder siurprizu"; taip jau susitardavom, kad pabus vienas už tą "kinderį". Taip jis kokias 6 val. man prabūdavo."
"Aš dar saviškės nepalieku, ji 5 m., tiesiog nebuvo reikalo. Bet jei reikėtų, tai palikčiau, tik manau, kad pačiai sunkiau būtų, o ji tai susitvarkytų."
"Mano mergina (4 m.)sugeba pabūti namuose viena, bet ilgiau nei 2 val. nesu palikus. Šiaip būtinai turi būti įjungtas "multikų" kanalas. Visada palieku netoliese arbatos ir sausainių."
"Mano vyresnioji, beveik 6 m., pasijuto atsakinga už 4 m. sesę, kuri pradėjo verkti, tai nusprendė, kad reikia keliauti mūsų ieškoti. Įsitikinau, kad bet kokio amžiaus vaikučiai nenuspejami. Prieš tai buvau palikus gal 10 min. - viskas sklandžiai. Daugiau kol kas nebepaliksiu."
"Mums su vyru būtinai reikėjo į darbą, palikom vienus vaikus (6 ir 4 metų) iš pradžių 1 val., kol atvažiuos senelis, o kai kitomis dienomis ir jis negalėjo - palikom vienus 5 val."
"Palikdavau vieną nuo kūdikystės, kai miegodavo, 30 min. - iki parduotuvės maisto nusipirkti. Vėliau palikdavau panašiam laikui nemiegantį 2-3 m. amžiaus. Dabar mano 6 m. vaikas mielai lieka vienas namuose. Žinau, kad pasišildys valgyti mikrobangėje, esant reikalui, paskambins. Reikia pasitikėti vaiku. O jūsų ką vaikystėje vienų namie nepalikdavo??? O gal manot, kad viso to reikia mokyti nuo 10 m.???"
"Maniškei buvo 3 m., išėjau į parduotuvę, išbuvau visą valandą. Grįžtu - stovi prie durų, verkia ir sako: "Mama, aš tau tiek kartų skambinau..." Su žaisliniu "mobiliaku". Nuo to laiko nebebūna viena net 5 min. Ir aš pati vis prisimenu tą kartą..."
"Kai gulėjau ligoninėje, vyras, užmigdęs 3 m. dukrytę, išbego man maisto nupirkti. Grįžta - ji atsibudusi, nusiverkusi. Nuo to streso prasidėjo visokios nesąmonės: nagų graužimas, baimės ir t.t. "

STATISTIKA
2012 m. 480 vaikų nuo gimimo iki 7 metų buvo apsinuodiję narkotikais, vaistais ir kitomis biologinėmis medžiagomis, o 2011 m. Lietuvoje buvo ištirtos 3296 nusikalstamos veikos, kurių padarymu buvo įtariami nepilnamečiai, nuo nusikalstamų veikų nukentėjo 3234 vaikai, iš jų 135 vaikai patyrė seksualinę prievartą. 

Sidebar placeholder