Netikėtą devyniolikmečio, kuriam, artimųjų manymu, Trakų medikai laiku nenustatė teisingos diagnozės, mirtį tirs Valstybinė medicinos audito inspekcija. Tuo tarpu pasigirsta nuomonių, kad vis dažniau nelaimės gydymo įstaigose įvyksta dėl periferijos medikų kompetencijos stokos.
Dar visai neseniai buvęs sveikas ir kupinas jėgų jaunuolis, keletą savaičių gydytas Trakuose, mirė nuo meningito. Tikroji diagnozė buvo nustatyta tik tada, kai pacientui prasidėjo psichozė ir Trakų ligoninės medikai jį išsiuntė į psichiatrijos ligoninę Vilniuje.
Jeigu meningitas būtų diagnozuotas laiku - ar vaikinas būtų išgyvenęs? Jei sveiką protą prarandantis jaunuolis iš karto būtų atiduotas ne į psichiatrų, o į neurochirurgų rankas, ar jį būtų buvę įmanoma išgelbėti? Pagaliau ar jis būtų išgyvenęs, jei būtų patekęs ne į periferijos, bet į kurią nors sostinės ligoninę?
Tokie klausimai kankina jaunuolio artimuosius. To “Respublika” klausė ir medikų bei sveikatos politikų.
Komentarai
Arvydas AMBROZAITIS, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Infekcinių ligų ir mikrobiologijos klinikos vadovas
Meningitas turi savo klasikinius simptomus, tačiau pradžioje jį diagnozuoti gana sunku. Meningoencefalitas nėra labai dažna liga. Tai tikrai labai sunki būklė.
Esant meningoencefalitui gali pasireikšti psichomotorinis sujaudinimas. Deja, pamatę tokius simptomus, kartais gali ir gydytojai suklysti. Tačiau sakyčiau, kad tai jau gana šiurkšti klaida. Net ir dirbant periferijoje ir ne kasdien su tuo susiduriant galima nustatyti, kad tai ne psichikos sutrikimas. Apie psichikos ligą galvojama paskutiniu atveju - prieš tai reikia atmesti visas kitas galimybes.
Manau, kad ligoninėje, kur su tokiais atvejais susiduriama dažniau, klaidos tikimybė gerokai mažesnė. Nors medicina - tokia sritis, kur nuo klaidų nėra apsaugotas nė vienas. Tik tie, kurie turi didesnę patirtį, klysta rečiau.
Liutauras LABANAUSKAS, Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas
Tarp centruose ir periferijoje dirbančių medikų kvalifikacijos skirtumo nėra - jie visi baigę tuos pačius mokslus. Skiriasi tai, su kokiomis patologijomis jie susiduria. Kiekvienas gydytojas yra parengtas pastebėti pakitimus, ir jeigu jis to nepastebi, tada sutinku - jam reikia kelti kvalifikaciją.
Normaliame pasaulyje, kur yra žalos atlyginimas be kaltės, analizuojamas ne diagnozės, o specialisto klausimas - ar jis teisingai įtarė, ar jis teisingai nusiuntė. Ir medikas nekaltinamas, jei jis negalėjo vienos ar kitos ligos pastebėti pagal tuo metu buvusią simptomatiką. Vieni iš meningito simptomų - sąmonės sutrikimai, psichikos pakitimai.
Jeigu tuo metu psichikos sutrikimai pasireiškia daugiau nei kita organinė simptomatika, pacientas ir siunčiamas į psichiatrijos ligoninę. Jeigu tuo metu simptomatika būtų pasireiškusi refleksų sutrikimais, jis būtų siuntęs neurologams. Klaida to vadinti negalima.
Nora RIBOKIENĖ, sveikatos apsaugos viceministrė
Teoriškai, kai meningitas pasireiškia psichikos sutrikimais, teisingai nenustatyti diagnozės gali bet kurioje ligoninėje - ne tik Lietuvoje, ne tik didžiuosiuose centruose. Šiuo atveju meningitas vystėsi su psichinės ligos “kauke”. Tačiau ar medikai buvo atidūs tiek, kiek reikėjo to paciento būsenai, turėtų atsakyti atitinkamos institucijos. Kiekviena tokia situacija suponuoja tyrimą, ar nebuvo medikų klaidų, ar jie atliko viską, ką privalėjo toje situacijoje atlikti.
Vis dėlto reikia pripažinti, kad periferijos medikai, retai susidurdami su tam tikrais sudėtingais atvejais, mažai atlikdami tam tikrų manipuliacijų, iš tiesų praranda kvalifikaciją ir pacientui tampa nesaugu ten gydytis. Apie tai mes pastaruoju metu ir kalbame. Mūsų vykdomos pertvarkos tikslas ir yra tas, kad pacientams būtų teikiamos kuo saugesnės paslaugos.
Ramunė NAVICKIENĖ, Valstybinės medicininio audito inspekcijos vadovė
Nedrįsčiau sakyti, kad periferijoje medikų klaidos būna dažnesnės, nes kuo didesnė įstaiga, kuo daugiau paslaugų teikia, natūralu, kad tuo didesnė nepageidaujamų įvykių ar profesinės nesėkmės tikimybė, tuo ir skundų dėl jos veiklos daugiau. Tačiau kompetencija, savaime suprantama, labai svarbi. Aukščiausios kvalifikacijos profesionalai, geriausia diagnostinė įranga sutelkta tretinio lygio gydymo įstaigose, centruose, o ir praktikos medikai ten turi daugiau.
Jeigu vykdant sveikatos reformą bus tinkamai sureguliuoti pacientų srautai, pacientai greitai galės patekti į didžiuosius centrus, darbas bus tinkamai organizuotas, paslaugų kokybė turėtų pagerėti. Centruose yra moderni įranga, dirba specialistai, kurie geba vertinti ir veikti greitai. Vienas dalykas - gauti nuotrauką ar tyrimo išvadas, kitas dalykas - turėti kompetencijos jas įvertinti.
Aida VALINSKIENĖ, “Respublikos” žurnalistė
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą