Klaipėdos Priklausomybės ligų centro vyriausiasis gydytojas Aleksandras Slatvickis keletą dienų viešėjo Jungtinėse Amerikos Valstijose, Niujorke, kur įvairių šalių medikus į pasitarimą pakvietė Tarptautinės žalos nuo narkotikų vartojimo mažinimo programų organizacija.
Gydytojas Aleksandras Slatvickis sakė, kad tai buvo darbinė kelionė, tikslu aptarti preliminarius jau sukurtų programų vykdymo bei tobulinimo aspektus. Žinome, jog jau daug metų Lietuvoje ir pasaulyje vykdoma vadinama žalos nuo narkotikų vartojimo mažinimo programa, ir tų programų yra labai daug. Ypač daug dėmesio joms skiriama Rytų ir Vakarų Europoje, JAV, nes būtent tomis programomis galima pasiekti tuos narkotikų vartotojus, kurie nenori ir neplanuoja gydytis, ir galbūt niekuomet nesigydys. Tačiau priklausomi nuo narkotikų žmonės yra mūsų visuomenės dalis, ir jiems reikalinga informacija bei pagalba: jie gyvena tarp mūsų, kartais kartu su mumis, ir jeigu mes padedame jiems, galiausiai padedame sau. Toks yra vienas iš Anoniminių alkoholikų judėjimo posakių: "Padėdamas kitam, tu padedi sau".
Pastaraisiais metais, kai iškyla reali grėsmė, jog Centrinėje ir Rytų Europoje plis ŽIV, ir mes tą jaučiame buvusios Tarybų Sąjungos teritorijoje, - o tai gresia moralinio ir materialinio pobūdžio nuostoliais, didžiuliais praradimais. Tad Vakarai susirūpino ir pagalvojo, kad visgi reikia mums, nevykėliams, padėti mus pamokyt, ir jau 1995 m. prie Atviros visuomenės instituto Niujorke susikūrė dar viena nevyriausybinė organizacija, kuri vadinasi Tarptautinė žalos nuo narkotikų mažinimo programa. Šios programos tikslas yra būtent padėti plėtoti žalos mažinimo programas Vidurio ir Rytų Europojoje, buvusioje Sovietų Sąjungoje, taip pat Azijoje. Nuo 1998 metų minėtosios programos sėkimingai vykdomos buvusiose TSRS respubikose, o mes Lietuvoje pakankamai anksti savarankiškai tą procesą pradėjome.
Klaipėdoje nuo pat pradžios, 1995-ųjų metų, be užsienio pagalbos įkurtas anoniminis konsultacinis kabinetas klaipėdiečiams, vartojantiems narkotikus, o dabar jau veikia ir antras toks kabinetas. Miesto valdžia investuoja sąlyginai neidelius pinigus, sakykim, tie du kabinetai pernai ir šiemet gavo 120 tūkst. Lt. Apskritai žalos mažinimo progranmos kitose šalyse sukuriamos po to, kai atsiranda kažkokie investuotojai, užsienio fondai.
Kai mes pradėjome vykdyti programą Klaipėdoje, gavome finansavimą iš vietinių šaltinių, ir mes šauniai dirbome; vėlgi negalima paneigti, kad savo laiku ir Klaipėda gavo paramą iš Atviros Lietuvos fondo, ir tuomet trejus metus buvo vykdoma viena didelė žalos mažinimo programa.
Vien Rusijoje šiuo metu Tarptautinė žalos nuo narkotikų vartojimo mažinimo programa finansuoja 46 programas 46 šalies miestuose (iš viso remiama per šimtą tokių programų), ir ta veikla labai reikalinga, naudinga, svarbi, tačiau iškilo klausimas: kaip ją įvertinti tuose miestuose, t.y. kaip atskirti grūdus nuo pelų. Pagaliau, kokiais kriterijais remiantis nuspręsti, kas yra blogai, ir ką galima padaryti. Ir būten tam, kad palygintume šitas programas, neseniai Niujorke buvo surengtas pirmas darbinės grupės posėdis, jį sušaukė Traptautinės žalos nuo narkotikų vartojimo mažinimo programa, buvo pakviesti specialistai iš įvairių šalių: JAV, Kanados, Lenkijos, Ukrainos, Lietuvos. Estų ir latvių atstovų nebuvo; jų programos pakankamai silpnos.
Tikslas - sukurti bendrą "įrankį", kad būtų galima programas palyginti. Sakykime, yra svarstyklės, ir nesvarbu, ar tu žydas, musulmonas ar krikščionis, atsistojus ant jų, svarstyklės parodys tavo svorį ir ūgį. Taip ir čia reikalingas matmuo, skirtas tam tikriems parametrams pamatuoti. Tam, kad pamatuoti žalos mažinimo programos vykdymo efektyvumą, reikalingas žymiai sudėtingesnis įrankis, užtat jį reikia sukurti.
Dvi dienas grupė tarėsi, kokius duomenis iš kiekvienos programos reikėtų rinkti tam, kad praėjus tam tikram laikotarpiui, įvertinti, ką mes darom gerai, ką galėtume patobulint ar visiškai atsisakyti. Toliau duomenis reikėtų apdoroti ir įvertinti: sakykim, 100 žmonių per mėnesį kreipiasi į anoniminius kabinetus: ar čia daug, ar mažai? Ar gerai, jog jiems buvo išduota 100 000 švirkštų, ir, be abejo, vien šito maža, renkami ne vien kiekybiniai duomenys. Na, ir kas, kad mes išdavėm 100 tūkst. švirkštų; galim ir milijoną du išduot - tobulumui ribų nėra, ir galima vos ne ant kiekvieno namo pakabint dėžę su švirkštais. Bet tai nėra galutinis tikslas - užversti vartotojus švirkštais.
Idealu, jei žmonės visiškai atsisakytų narkotikų. O šiuo metu mums svarbiausia pakeisti vartotojo elgesį, tam taip pat reikia labai daug pastangų: kad nemėtytų švirkštų, nenaudotų svetimų, neatiduotų savų kitam žmogui, o jie ginkdie, savo švirkštą naudoja pakartotinai, perplautų, jog šis būtų švarus.
Pasitarimo metu Niujorke buvo numatytos darbo kryptys ir prioritetai, pasiskirstyta darbais, ir mes susitarėme, ką galime kiekvienas padaryt, kad visa tai įvertinti. Nebuvo veiklos palyginimų, pasigyrimų ar apgailestavimų, tai būta teorinio pobūdžio profesionalų pasitarimas. Na, negaliu pasakyt, kad gavau naujų idėjų, bet mačiau naujų įrankių: kolegos amerikiečiai turi testą ŽIV, kurį gali atlikti kiekvienas žmogus, ir švirkštų, kuriuos įmanoma panaudoti tik kartą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą