Lietuvos mokslininkai pradeda DNR mikrogardelių tyrimus, kuriais remiantis ateityje, tikimasi, bus suteiktas pagrindas tikslingam vėžio gydymui. Vilniaus universiteto Onkologijos institute (VUOI) pagal Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos projektą pogenominių technologijų infrastruktūrai kurti
kartu su Vilniaus universitetu įdiegta DNR mikrogardelių tyrimų technologijų infrastruktūra.
Mikrogardelė yra mikroskopinių DNR taškelių, pritvirtintų prie kieto paviršiaus, tokio kaip stiklas, plastikas ar silikoninė plokštelė, kolekcija. Mikrogardelių technologija paskelbė naują biologinę revoliuciją. Vienoje mažoje plokštelėje galima nustatyti viso organizmo genomo kiekvieno geno raiškos lygį.
Jau seniai nekelia abejonių tas faktas, kad molekulinė biologija gali suteikti informacijos sprendžiant vėžio problemą. Maždaug prieš 10 metų, iššifravus visą genomą, paaiškėjo, kad jame yra 30 tūkst. genų, kurių funkcionavimas ir lemia ląstelių ypatybes, tarp jų ir ląstelės suvėžėjimą.
Tačiau svarbiausias pogenominės eros laimėjimas yra tai, kad genomo iššifravimas leido sukurti naujas technologijas, kurios labai paspartino ir atvėrė naujų būdų vėžiui tirti, davė pagrindą naujoms viltims kontroliuoti šią ligą.
Taigi VU Onkologijos instituto Mokslinių tyrimų centre, taikant DNR mikrogardelių technologijas, bus tiriama visa ląstelė iš karto ir bus nustatoma, kuri ląstelės dalis yra atsakinga už vienokį ar kitokį gydymo efektą.
Apie praktines galimybes pritaikyti mokslinę informaciją vėžiu sergančių pacientų gydymui Elta kalbėjosi su VUOI Mokslinių tyrimų centro Molekulinės onkologijos biologijos laboratorijos vedėju dr. Kęstučiu Sužiedėliu.
- Kokią naudą mikrogardelių tyrimai jau davė pacientams?
- Pasaulyje kai kur jau yra naudojami mikrogardelių tyrimai navikui atpažinti.
Šiuo metu pacientui diagnozavus naviką kai kuriais atvejais būna neaišku, ar tai yra kūno vieta, kurios audiniuose yra išplitusios vėžio ląstelės, vadinamoji metastazė, ar pirminis pakitusių ląstelių darinys.
Tad, pavyzdžiui, taip ir lieka neaišku, ar rastas darinys yra kepenų ląstelių, ar išplitęs iš krūties ar kito organo. O be pirminio naviko medikai negali nuspręsti, kokį gydymą geriausia taikyti.
- Kokios šių tyrimų perspektyvos?
- Tikimės, kad mikrogardelių tyrimai padės medikams parinkti pacientui tinkamą gydymą.
Šiuo metu įvertinti, ar vėžys pasiduoda gydymui, ar ne, galime labai vėlai. Tad išlieka opus klausimas, kas atsitinka pacientui per tą laiką, kai mes, nežinodami, ar jam tinka paskirtas gydymo metodas, jį tęsiame.
Yra didelė tikimybė, kad tuo metu jam kenkiame paveikdami procesą visai nenorima linkme.
Labai svarbu pastebėti akimirką, kai navikinės ląstelės tampa nebejautrios parinktam gydymui ir jį pakeisti arba nebetęsti, nes tęsiant kaupiamos parinktam gydymo metodui atsparios ląstelės ir didėja vėžio išplitimo rizika.
Iki šiol nebuvo įmanoma numatyti, ką stebėti. Turėdavome pasirinkti, kokius genus tirti. Ir tas pasirinkimas galėdavo būti netikslus. Iškilus šiai problemai tyrėjai neskyrė didelio dėmesio ląstelės stebėjimui gydymo metu, kadangi pasirinkimas galėdavo būti neteisingas. Dabar, galėdami stebėti visą ląstelę, turime išspręsti kitą problemą - kaip paimti dalį naviko gydymo metu.
- Kodėl tai problemiška?
- Gydymo srityje yra labai gajos tradicijos, o naujovės visada sulaukia karštų diskusijų. Žengtas pirmas žingsnis - instituto taryba leido dėl tokių tyrimų kreiptis į Lietuvos bioetikos komitetą.
- Kokios kliūtys iškyla?
- Sklando abejonių ir baimių, kad dažnai atlikdami biopsiją, tai yra procedūrą, kai paimamas navikinio audinio mėginys, galime išsėti vėžines ląsteles. Tuo tiki ir kai kurie medikai, tačiau moksliniais tyrimais tokie faktai nėra nei patvirtinti, nei paneigti.
- Ar tik dabar prisijungdami prie šių tyrimų nepavėlavome?
- Pasaulyje pirmosios mikrogardelių technologijos pradėtos taikyti 1999 metais. Be abejo, per šį laikotarpį mokslas toli pasistūmėjo, tačiau tai, kad įsijungiame tik dabar, turi ir savų privalumų.
Dabar jau aišku, kaip juos reikia daryti, žinoma, kokia įranga yra patikima, kokių privalumų ar trūkumų turi įvairių gamintojų mikrogardelės, taip pat problemas, kurios iškyla jas gaminantis patiems.
Laboratorijoje dirbs genetikė Martina Rudgalvytė. Tai yra bene vienintelė specialistė Lietuvoje, užsienyje dirbusi su šiomis tyrimų technologijomis. Mums reikalingi tokie žmonės, jie sustiprina mūsų pozicijas. Deja, kiti lietuviai šioje srityje karjerą daro užsienyje.
Mums, kaip, beje, visoms tokio tipo laboratorijoms pasaulyje, labai trūksta bioinformatikų. Atlikę genomo analizę gauname dešimtis tūkstančių taškų, iš jų reikia atrinkti tuos, kurie svarbūs.
Taip pat reikėtų tobulinti informacijos sklaidos sistemas, kad būtų galima efektyviau keistis informacija ir be reikalo nebūtų atliekami tie patys tyrimai.
- Ar netapsite verslo struktūrų, ypač farmacininkų, kuriems Jūsų tyrimų rezultatai gali būti ir labai nepalankūs, įkaitais?
- Šiuo metu visi pripažįstame, kad vėžio problema nėra išspręsta, tad daryti iš to verslą bet kokiai akademinei bendruomenei būtų neetiška. Institutai puikiai bendradarbiauja tarpusavyje, visa informacija yra vieša.
Daugelio tokių institutų atliekamus tyrimus remia įvairūs fondai. Žinomi sėkmingi farmacijos ir mokslo institucijų bendradarbiavimo pavyzdžiai. Mūsų finansavimo šaltiniai ateina iš tokių užsienio institucijų, kurios suinteresuotos remti mokslą besivystančiose šalyse.
Eltos inf.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą