Klaipėdos vaikų ligoninės medikams nuolat tenka gydyti įvairiomis medžiagomis apsinuodijusius vaikus, kurių amžius svyruoja nuo kelių mėnesių iki 18 metų. Apsinuodijimai alkoholiu, narkotinėmis ar kitomis psichoaktyviomis medžiagomis sudaro didžiąją dalį visų ligoninėje registruojamų apsinuodijimo atvejų.
Liūdnoji statistika
Pernai į Vaikų ligoninę dėl girtumo ar apsinuodijimo narkotinėmis medžiagomis kreipėsi 173 vaikai, iš kurių 143 buvo hospitalizuoti. Pasak šios ligoninės specialistų, negalima teigti, kad berniukai, pasižymintys didesniu polinkiu rizikuoti ir išbandyti save, dažniau apsinuodija alkoholiu ar narkotinėmis medžiagomis nei mergaitės. Statistika rodo, kad mergaitės sudarė 55,5 proc. visų apsinuodijusiųjų. Vaikų amžius svyravo nuo 13 iki 17 metų.
63 apsinuodijimo atvejai buvo itin sunkūs, todėl mažieji pacientai buvo gydomi Reanimacijos-intensyvios terapijos skyriuje, 41 pacientas - Neurologijos skyriuje.
Atliekant girtumo nustatymo tyrimus, iš visų atvejų tik 9 vaikams girtumas nebuvo patvirtintas. Ligoninėje taip pat atliekami narkotinių medžiagų vartojimo tyrimai. Pernai jie atlikti 107 pacientams (teigiamas rezultatas - 26,2 proc. tyrimų).
Klaipėdos priklausomybės ligų centro duomenimis, 2009 m. į Ambulatorinį skyrių nepilnamečiai pagalbos kreipėsi 47 kartus. 36 kartus kreipėsi berniukai, 11 kartų - mergaitės. Stacionarus gydymas praėjusiais metais nepilnamečiams buvo suteiktas 22 kartus (14 kartų berniukams ir 8 kartus mergaitėms).
Klaipėdos priklausomybės ligų centro Detoksikacijos ir trumpalaikės reabilitacijos skyriuje nuo 2010 metų pradžios iki liepos pabaigos gydėsi 14 nepilnamečių, kurių amžius buvo 13-17 metų. Nuo šių metų kovo pacientai nuo 16 metų turi galimybę gauti gydymą Priklausomybės ligų centre anonimiškai.
Kodėl?
Pasak priklausomybės ligų specialistų, paauglių norą svaigintis nulemia įvairios priežastys. Tai ir nemokėjimas įveikti stresą, protestas prieš tėvų, mokytojų įtaką, nesugebėjimas bendrauti, nenoras išsiskirti iš draugų ir t.t.
Atsidūręs sudėtingoje situacijoje paauglys pabando alkoholio ar narkotikų ir suvokia, kad problemas galima nustumti į šalį ir trumpam patirti malonią būseną. Susidaro iliuzija, kad niekas nerūpi, visi nusiteikę draugiškai. Kartais užtenka tik vieno karto, kad vaikas ar paauglys pradėtų nuolat svaigintis. Tada dažniausiai ir prasideda rimtos problemos.
Narkotikų vartojimas palaipsniui keičia jaunojo žmogaus elgesį - jis nustoja domėtis mokslu, sportu, užklasine veikla, darosi šiurkštus, agresyvus, kartais apatiškas ar mieguistas, laiką leidžia neaiškių draugų kompanijoje. Tėvams dažniausiai sunkiai sekasi paaugliui padėti, nes pastarasis arba linkęs atsiriboti nuo suaugusiųjų, arba pabando keisti gyvenimo būdą, tačiau atsidūręs stresinėje situacijoje vėl griebiasi kvaišalų. Taip palaipsniui priklausomybė vis labiau progresuoja.
Kas jaudina specialistus
Priklausomybės ligų centro specialistų nuomone, statistiniai duomenys liūdina ne vien dėl to, kad alkoholis, narkotinės ar kitos psichoaktyviosios medžiagos pakenkia vis jaunesniems asmenims, bet ir dėl to, kad pagalbos į specialistus kreipiamasi per retai ir gerokai per vėlai. Kai kurie tėvai ar artimieji mano, jog su vaiko problemomis susitvarkys patys arba jos nėra tokios rimtos, kad prireiktų specialistų pagalbos. Kiti bijo apkalbų, treti - patys turi įvairių su priklausomybės ligomis susijusių problemų, ketvirti - nemoka atpažinti, kad jų atžala vartoja kažkokias psichoaktyviąsias medžiagas, o gal net serga priklausomybės liga. Dar vieni nežino, kur ir kokios pagalbos ieškoti.
Laiku gauti reikiamas priklausomybės ligų specialistų paslaugas gali trukdyti ir tai, kad pagalbą teikiančios įstaigos per mažai bendradarbiauja.
Tai patvirtina ir dabartinė situacija. Dėl apsinuodijimų įvairiais svaigalais į Vaikų ligoninę patekę vaikai bei jų artimieji, gavę ten pagalbą, išleidžiami namo. Tolesnės pagalbos jie dažniausiai niekur nesikreipia. Tad tokie vaikai neretai į Vaikų ligoninę kreipiasi pakartotinai, o problema vis labiau gilėja.
Sėkmingiausias - stacionarus gydymas
Šiais metais Klaipėdos priklausomybės ligų centras kartu su Klaipėdos vaikų ligonine pradėjo projektą "Priklausomybės ligų ankstyvosios diagnostikos, gydymo ir trumpalaikės reabiliatacijos paslaugų prieinamumo gerinimas nepilnamečiams, bandžiusiems vartoti ar vartojantiems narkotines ir/ar psichotropines medžiagas, Klaipėdos mieste".
Jo tikslas - gerinti priklausomybės ligų specialistų paslaugų prieinamumą nepilnamečiams, į pagalbos procesą įtraukiant jų tėvus, globėjus ar kitus jų įstatyminius atstovus.
Klaipėdos vaikų ligoninėje bus galima gauti lankstinukų su naudinga informacija - pagalbą teikiančių įstaigų kontaktais, kai kuriais patarimais. Pasak šios ligoninės visuomenės sveikatos specialisto Viljaro Reigo, vaikams ir tėveliams pageidaujant, ligoninės gydytojai gydymo proceso metu nuolat konsultuoja alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimo prevencijos klausimais, teikia išsamią informaciją, kaip atpažinti vaiko įpročio svaigintis požymius, kur gauti reikiamą medicininę ir psichologinę pagalbą.
Informaciją, kaip elgtis ir kur kreiptis vaikui apsinuodijus, visą parą telefonu teikia ligoninės Priėmimo skyriaus budintis gydytojas (tel. 484 120) arba greitoji medicinos pagalba tel. 03 arba 112 (Bendrasis pagalbos centras).
Šio projekto organizatorius ir pagrindinis vykdytojas - Klaipėdos priklausomybės ligų centras. Čia sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos tiek vaikams, tiek suaugusiems. Asmenis, turinčius problemų dėl priklausomybės ligų, bei jų šeimos narius konsultuoja priklausomybės ligų gydytojai psichiatrai, psichologai ir socialiniai darbuotojai. Čia teikiamos detoksikacijos, abstinencijos gydymo, trumpalaikės reabilitacijos paslaugos. Tarpininkaujama išvykimui į ilgalaikės reabilitacijos centrus ir bendruomenes. Vaikai nemokamai testuojami dėl narkotinių ir psichoaktyviųjų medžiagų.
Pagalba čia teikiama tiek ambulatoriškai, tiek stacionariai. Pirmiausia reikia kreiptis į centro Ambulatorinį skyrių Taikos pr. 46, arba telefonu (8 46) 41 50 25. Čia teikiama informacija, kokia pagalba besikreipusiam asmeniui būtų naudingiausia.
Pasak šiame projekte dirbančios Priklausomybės ligų centro specialistės vaikų psichiatrės Bangos Nastopkaitės, norint padėti vaikui ar paaugliui, susirgusiam priklausomybės liga, sėkmingiausias yra stacionarus gydymas. Neužtenka pašalinti iš žmogaus organizmo alkoholį, narkotines ar kitas psichoaktyvias medžiagas, nuslopinti fizinius abstinencijos požymius. Po detoksikacijos vaikas ar paauglys per trumpą laiką sustiprėja tik fiziškai ir išėjęs iš ligoninės dažniausiai neatsispiria norui svaigintis dėl išliekančios psichologinės priklausomybės. Šiai priklausomybei įveikti reikia tiek kvalifikuotų specialistų (psichiatro, psichologo, socialinio darbuotojo ir kt.) pagalbos, tiek artimųjų palaikymo, tiek paties vaiko ar paauglio pastangų, taip pat visų trijų grandžių glaudaus bendradarbiavimo, saugios aplinkos, kantrybės ir laiko.
Pasak vaikų psichiatrės, padedamas specialistų ir palaikomas tėvų ar artimųjų, vaikas ar paauglys žingsnelis po žingsnelio ima sveikti, mokosi pasitikėti savimi ir įveikti stresą, įgyja ar atnaujina bendravimo ir kitus socialinius įgūdžius.
Baigę vaiko gydymą stacionare, specialistai stengiasi užtikrinti gydymo tęstinumą skiriant palaikomąjį ambulatorinį gydymą arba tarpininkaujant išvykti į psichosocialines reabilitacijos įstaigas. Sėkmingai baigęs gydymą vaikas ar paauglys turi žinių apie savo ligą, kaip su ja gyventi nevartojant narkotinių ar psichoaktyvių medžiagų, su kokiomis problemomis jam gali tekti susidurti grįžus į įprastą aplinką, kaip jas spręsti.
Kada reikėtų pasikonsultuoti su specialistu
Klaipėdos priklausomybės ligų centro vaikų psichiatrė B. Nastopkaitė rekomenduoja atkreipti tėvams dėmesį, jei:
1. Smarkiai pasikeičia bendravimo stilius. Paauglys tampa daug drąsesnis, lengviau bendrauja, daug pasakoja apie save, pagreitėja kalba. Arba, priešingai, tampa vangus, mieguistas, vengia bendrauti, kalba lėtai, suveltai, sunkiai randa žodžius.
2. Atsiranda nemotyvuoto juoko priepuoliai, perdėtai gera nuotaika.
3. Sutrinka miego režimas. Vaikas gali per naktį linksmintis su draugais, nejausti nuovargio, visą parą nemiegoti. Arba tampa mieguistas, neturi jėgų atsikelti, gali miegoti 14-16 val.
4. Vargina troškulys, sumažėja apetitas, padažnėja širdies plakimas, prakaitavimas. Pakinta vyzdžiai (susiaurėja ar išsiplečia), vangiai reaguoja į šviesą.
5. Atsiranda nemotyvuotas pyktis, agresija, nerimas. Įprasti pokalbiai, bendravimas nebedaro įtakos paauglio emocijoms.
6. Nustoja domėtis mokslu, sportu, neprasmingai leidžia laiką.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą