Gydytojų vadovų sąjungos prezidentas S. Gendvilis: reformos tikslai - geresnės paslaugos ir racionalesnis išteklių naudojimas

- Ministras siūlo atskirti privačią mediciną nuo valstybinės, pastarajai užtikrinant finansavimą sveikatos draudimo fondo, kurį sudeda oficialiai dirbantys ir mokesčius mokantys šalies gyventojai, lėšomis. Privatininkams tai nepatinka. Bet gal privataus verslo skonį pajutę medikai visai be reikalo gąsdina mokesčių mokėtojus, kad netekę alternatyvos - privatininko - jie "užsilauks" eilėse ir laiku negaus pagalbos "valdiškose" gydymo įstaigose?

- Niekas nesako, kad reikia uždaryti privačias konsultavimo ar gydymo įstaigas, jeigu tik joms yra poreikis, jei netrūksta pasirengusių mokėti už jų suteiktas paslaugas. Tačiau ministras visai teisingai sako, kad pastaruoju metu brangios medicinos įrangos ir sudėtingų tyrimų Lietuvoje atsiranda perdaug. Ir privatininkams reikėtų pasiskaičiuoti, ar šita rinka jau nepersotinta kompiuteriniais tomografais ar magnetiniais rezonansais. Juolab, kai tokių tyrimų metu žmogus gauna milžinišką apšvitinimo dozę, tad jų be reikalo, vien tik vadovaujantis paciento "aš noriu" nederėtų skirti. Reikia elgtis atsakingai, profesionaliai.

- Jau keliasdešimt metų Lietuvoje aptarinėjami įvairūs sveikatos priežiūros sistemos reformos planai. Juose buvo įrašyta, kad antrinio lygio gydymo įstaigos turi priklausyti ministerijai. Tačiau savivalda, siekdama sau didesnių teisių, išsireikalavo ligoninių steigėjos teisių. Tai gal ministrui dabar reikėtų neduoti pagrindo konfliktui su savivaldybėmis ir palikti viską taip, kaip yra, nepaisant to, ar jos sugeba savo ligoninėms vadovauti?

- Prisiminkime, kad Lietuvai atkūrus nepriklausomybę ir pradėjus galvoti apie sveikatos priežiūros sistemos perspektyvas planus sudaryti padėjo ir Pasaulio banko specialistai, ir skandinavų medicinos ekspertai. Jie ilgokai dirbo. Skaičiavo, beje, tada, kai niekas nesakė "Lietuva baigia išsibėgioti". Dabar situacija yra kitokia - tad ir įstaigų, ir specialistų iš tikrųjų reikia mažiau.

Per tris restruktūrizavimo etapus įstaigų sumažėjo. Kai kurios susijungė, buvo pasidalintos paslaugos. Ir iš tikrųjų atkreiptas didelis dėmesys į paslaugų kokybę. Taip, pasikeitimų buvo daug. Pavyzdžiui, iš ten, kur gimdymų skaičius per metus nesiekia 300, jie buvo perkelti į didesnius centrus, kur ir įvairių specialistų daugiau dirba, ir geresnę kokybę galima garantuoti. Nes, sutikime, daugiau darbo turintys žmonės daugiau ir patirties sukaupia už tuos, kurių paslaugų rečiau reikia.

Kai kur neliko ankstesnių chirurgijos skyrių - buvo įsteigti dienos chirurgijos padaliniai, kurių pacientams atliekamos mažiau sudėtingos operacijos, nereikalaujančios ilgo gydymosi stacionaro sąlygomis. Sumažėjo įstaigų skaičius, ligoninės tapo rajoninės, regioninės bei respublikinės.

- Pamenu, visoms ligoninėms, išskyrus Kauno klinikas, prieš keliolika metų buvo nurodyta sumažinti turimų lovų skaičių. Sumažinote?

- Žinoma, ir dabar apgalvotai mažiname. Mūsų įstaiga kažkada vadinosi Kauno 3-ioji, vėliau - Kauno apskrities ligoninė. Dabar - Respublikinė Kauno ligoninė. Pastaraisiais metais restruktūrizuojant tinklą prie jos prijungtos 7 įstaigos - Psichiatrijos, Garliavos ligoninės, Krikščioniški gimdymo namai, Marių (buvusi Žiegždrių) ligoninė, dvi vaikų sanatorijos, vaikų ligoninė Kulautuvoje. Racionaliai buvo mažinamas lovų skaičius, netgi atsisakyta kai kurių pastatų. Mūsų ligoninės skyriai taip pertvarkyti, "sutankinti", kad geriau būtų išnaudojamos turimos patalpos.

- Gal pavyko ištuštėjusius pastatus parduoti, taip papildant ligoninės kasą ir padidinant galimybes daugiau lėšų skirti įrangai ar darbuotojų apmokėjimui?

- Deja, tuomet sunkiai tai buvo įmanoma padaryti. Buvusi apskrities viršininko administracija apie jokias galimybes skelbti ištuštėjusių pastatų aukcionus net kalbėti nenorėjo. Kai ką turėjome atiduoti miesto savivaldybei, o Psichiatrijos ligoninės patalpos Kauno senamiestyje atiteko Dailės akademijai.

Žinome, jog Vilniuje, Klaipėdoje gydymo įstaigos laisvas patalpas perduoda Turto bankui ir gauna lėšų modernizacijai. Galbūt taip mums pavyks pasielgti ir su vienu gimdymo namams priklausančiu statiniu Kauno centre. O už gautas lėšas baigti priestato prie Krikščioniškųjų gimdymo namų statybą.

- Ar Jūsų vadovaujamos organizacijos nariai - savivaldybių ligoninių vadovai - nesiskundžia, kad per mažai jų įstaigos susilaukia steigėjų dėmesio?

- Mūsų asociacijai priklauso apie 130 asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovų, nemažai jų vadovauja savivaldybių įsteigtoms poliklinikoms ar ligoninėms. Įvairių būna steigėjų. Vienos savivaldybės labiau remia savo įstaigas, kitos mažiau. Vadovai džiaugiasi, kai savivaldybė pasirūpina, kad būtų atnaujinta ligoninės įranga, Kai kurios savivaldybės netgi gana brangios technikos nuperka. Džiaugiamasi, kai savivaldybės pasistengia skirti lėšų ir ligoninių remontui. Bet būna, kad tik "teorinės" paramos kai kas sulaukia.

Manau, negali būti skirtingų pažiūrų, jei tai susiję su žmonių sveikata. Steigėja turi ne vien reikšti savo valią, bet ir prisiimti atsakomybę už veiksmus, susijusius su gyventojų, su gydymo įstaigų pacientų gerovės užtikrinimu.

- Kam geriau bus nuo to, kad savivaldybės ligoninės taps ministerijos priklausiniais?

- Reikia nepamiršti, kad kažkada visos ligoninės Lietuvoje priklausė ministerijai, paskui tik diferencijavosi ta priklausomybė. Manytume, ministro nuostata šiuo klausimu yra tokia: centralizavus visas stacionarias sveikatos priežiūros įstaigas pagerės investicijų planavimas ir kontrolė, racionaliau bus paskirstoma įranga, bus užtikrintas efektyvesnis jos naudojimas. Lygiai taip bus efektyvesnis ir metodinis vadovavimas stacionarioms sveikatos priežiūros įstaigoms, nes ne visos savivaldybės dabar pajėgios kvalifikuotai tą atlikti.

Tačiau kaip kiekviena pertvarka turi pliusų bei minusų, taip ir dabartinė gali jų turėti. Pliusą skirtume investicijų planavimui, racionaliam ligonių srautų paskirstymui, kitiems jau minėtiems dalykams.

Bet kadangi kai kurios savivaldybės jau yra investavusios į keliolika ar mažiau metų joms priklausančias stacionarias gydymo įstaigas, tai neabejotina, jog žvelgia į jas kaip į savo nuosavybę. Todėl gali kilti tam tikrų trukdžių įgyvendinant ministerijos siūlymus. Kad jų būtų mažiau, gal pradžiai tiktų "paleisti" vadinamąjį bandomąjį projektą. Tuomet po kurio laiko būtų matyti, kuri sistema geriau funkcionuoja.