Inkstai. Kaip juos išsaugoti sveikus?

Apie inkstų ligų ankstyvąją diagnostiką ir kaip išsaugoti sveikus inkstus kalbamės su gydytoja-nefrologe Kristina Abraitytė-Damažeckiene.

Skelbiama, jog šių metų Inkstų dienos tema – ūmus inkstų nepakankamumas. Kokia tai liga?

Isivaizduokime, jei vieną dieną staiga ima ir sumažėja šlapimo kiekis, šlapimas tampa tamsios spalvos, aštraus kvapo. Ką pagalvojame tokiu atveju? Turbūt kažką suvalgiau, ne tą išgėriau, gal per mažai geriu vandens, gal kalta įtampa namie ar darbe.

Pradedame jausti galvos skausmus, svaigimą, atsiranda pykinimas, šleikštulys, troškina, dingsta apetitas, užkietėja viduriai, ima varginti nemiga, patinsta kojos ...

Gydomės nuo galvos skausmo, virškinamojo trakto sutrikimų, nubėgame persišviesti vidaus organų. Bet nuo visų šių priemonių sveikata nepagerėja. Mintis, jog kažkas negerai su inkstais, dažniausiai ateina paskutinė.

Žmogus turi du inkstus ir dažniausiai ligos užpuola juos abu kartu. Tai organai, reguliuojantys vidinę skysčių terpę bei atliekantys šalinimo funkciją. Inkstai turi žievę ir šerdį. Žievėje yra apie 2 milijonus nefronų, inkstų ląstelių, kurios filtruoja šlapimą, atskiria organizmui reikalingas medžiagas nuo toksinų.

Kas sukelia ūmų inkstų nepakankamumą?

Tai yra tam tikros ligos komplikacija. Ūmios inkstų ligos ar ūmus inkstų funkcijos nepakankamumas atsiranda dėl įvairių priežascių. Jos skirtomos į tris pagrindines grupes.

Pirmoji grupė, preinkstinė arba prerenalinė, atsiranda gerokai sumažėjus kraujo kiekiui organizme. Tai atsitinka nukraujavus, viduriuojant ir vemiant, nudegus nemažą odos plotą.

Taip pat inkstų nepakankamumas gali atsirasti susilpnėjus širdies darbui, sutrikus kepenų veiklai bei vartojant be gydytojo priežiūros nefrotoksinius vaistus - nuskausminančius medikamentus: paracetamolį, analginą, aspiriną diklofenaką, ibuprofeną.

Antroji grupė – inkstinė arba renalinė, atsiranda, kai žūsta inkstų ląstelės, įvyksta jų nekrozė. Nebelieka dalies ar visų nefronų, kurie filtruoja šlapimą, išskira iš organizmo toksinus. Tai atsitinka esant ūmiam pačių nefronų ar inkstų geldelių uždegimui, kraujo užkrėtimui, vartojant tam tikrus antibiotikus, išgėrus etilenglikolio, acto rūgšties, įgėlus bitėms ar įkandus gyvatei.

Taip pat inkstų nepakankamumas gali pasireikšti sutrikus inkstų kraujotakai dėl trombozės, esant inkstų kraujagyslių traumai, sunkiam komplikuotam gimdymui.

Trečioji grupė – tai poinkstinė arba porenalinė grupė, kuri atsiranda, sutrikus šlapimo nutekėjimui. Inksto geldelė siaurėdama pereina į šlapimtakį, kuris atsiveria į šlapimo pūslę. Visos kliūtys šlapimo takuose didina šlapimo spaudimą ir apimtį tarp inkstų ir obstrukcijos vietos. Tai sutrikdo inkstų funkciją ir pažeidžia inkstų audinius. Dažniausiai tai įvyksta dėl šlapimo trakto patologijos – akmenligės, kraujo krešulių, cukraligės, šlapimo takų anatominių pokyčių, prostatos, kiaušidžių, gimdos auglių.

Taip pat porenalinį ūmų inkstų nepakankamumą išprovokuoja kraujagyslių ligos – aneurizmos, tromboflebitai, vaskulitai, tuberkuliozė, navikai ir jų metastazavimas.

Kaip gydoma ši sunki inkstų veiklos komplikacija?

Deja, visiškai išgydyti ūmų inkstų pažeidimą dažniausiai nepavyksta, nes šio proceso metu žūsta inkstų ląstelės, kurios taip ir nebeatsikuria.

Atliekant eksperimentinius tyrimus yra nustatyta, jog jau pasveikus 30 proc. sumažėja išorinio žievės sluoksnio ir 80 proc. jukstaglomerulinės žievės funkcionuojančių nefronų. Mažėjant inkstų audiniui po ūmaus periodo liga pereina į lėtinį inkstų nepakankamumą.

Per pastaruosius du dešimtmečius sergančių ūmiu inkstų nepakankamumu mirštamumas beveik nepasikeitė ir išliko apie 50 proc., nors pasiekimai gydant šį sunkų sveikatos sutrikimą yra akivaizdūs. Tai greitesnė ligos, sukėlusios inkstų nepakankamumą, diagnostika, inkstų audinio morfologinis ištyrimas, atliekant inksto biopsiją, pakaitinio inkstų gydymo metodų pažanga.

Dažniausia ir svarbiausia mirties priežastis, yra pagrindinė liga, sukėlusi inkstų nepakankamumą ar nustatyta sutrikimui prasidėjus. Pavyzdžiui, tokia priežastimi dažnai būna sepsis.

Kaip išvengti inkstų nepakankamumo?

Pirmiausiai reikia žinoti viską apie savo inkstus. Daug informacijos apie šių organų funkciją gali atskleisti šlapimo ir kraujo tyrimai, kuriuos skiria šeimos gydytojas. Kalio ir šlapalo kiekis daugiau atspindi mūsų mitybos ypatumus, o kreatininas gaminasi iš raumenų masės. Kuo didesnė raumenų masė, tuo didesnis kreatinino kiekis. Kuo daugiau žmogus geria vandens, tuo daugiau išplauna toksinų iš savo organizmo. Taigi, labai svarbi profilaktinė priemonė yra pakankamas skysčių, vandens vartojimas. Ypač tai svarbu karščiuojant, viduriuojant, vemiant, kai iškyla pavojus netekti daug skysčių.

Turbūt atsargiau reikėtų elgtis ir su vaistais?

Taip, kitas svarbus dalykas – vengti nefrotoksinių vaistų. Vieni iš jų yra nuskausminantys medikamentai, skirti sąnarių, stuburo ir kitokio skausmo slopinimui. Daugiausia jų vartoja vyresnio amžiaus žmonės, kurie serga širdies ligomis, turi aukštą kraujo spaudimą, taip pat lėtinį inkstų nepakankamumą.

Beje, ilgalaikis be rimtos priežasties nuskausminančių vaistų vartojimas ir jauniems asmenims sukelia analgetinę nefropatiją, kuri sukelia sunkų inkstų nepakankamą. Tokie ligoniai gydomi planinėmis hemodializės procedūromis.

Staiga atsiradusiai kritinei organizmo būklei dėl patirto infarkto, insulto ar kitų ligų skiriamas ilgalaikis nuskausminančių vaistų vartojimas, kuris dažnai sukelia ūmią inkstų ląstelių nekrozę.

Kita nefrotoksinių vaistų grupė – tai antibiotikai, ypač aminoglikozidų grupės, šlapimo išsiskyrimą skatinantys medikamentai, antivirusiniai vaistai.

Vartojant gydytojo paskirtus medikamentus, reikia nepamiršti gerti skysčių, ypač vandens – po 1,5 - 2,5 litro per parą. Ir svarbiausia - visada atkreipti dėmesį į paskirto vaisto dozę, stengtis jos niekada nepadidinti.