Konferencijoje dalyvavo per 300 gydytojų nefrologų, urologų, chirurgų, toksikologų, anesteziologų, slaugytojų, šeimos ir kitų specialybių gydytojų, pacientų organizacijų atstovų iš visos šalies. Renginio metu paminėta ir Respublikinės Klaipėdos ligoninės Hemodializių skyriaus veiklos 20 metų sukaktis.
Svarbu ankstyva diagnostika
Lietuvos nefrologijos, dializės ir transplantacijos asociacijos (LNDTA) duomenimis, per metus dėl inkstų ligų į gydytojus kreipiasi daugiau kaip 30 tūkst. žmonių.
"Inkstų ligos yra klastingos tuo, jog iš pradžių nesukelia jokių simptomų, ir tik vėliau, kai inkstai ima blogiau dirbti, atsiranda bendras silpnumas, pykinimo pojūtis, viso kūno niežulys, kūno tinimai dėl sutrikusio skysčių šalinimo iš organizmo, dažnesnis šlapinimasis naktį. Tad ne veltui net 30-40 proc. pradedamų dializuoti ligonių nežinojo, jog serga lėtine inkstų liga.
Dializės atliekamos, kai nustatomas galutinis inkstų nepakankamumas. Prisimenu atvejį, kai vyriškis parvairavo turistinį autobusą, nors jo kraujyje kreatininas viršijo normą 20 kartų. Jis bet kada pats galėjo žūti ir pražudyti keleivius ", - sakė LNDTA prezidentas, prof. Vytautas Kuzminskis.
Statistika negailestinga - kas dvidešimtam šalies gyventojui, arba 5 proc. populiacijos (apie 150 tūkst. žmonių), jau yra lėtinis inkstų nepakankamumas. Lėtinė inkstų liga 10 kartų padidina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. "Todėl labai svarbu yra ankstyva diagnostika. Dar 2010 metais buvo pasiekta, kad šeimos gydytojai galėtų atlikti kreatinino tyrimą. Tačiau už šią paslaugą Ligonių kasa sveikatos priežiūros įstaigoms nemoka, tad medikai neskuba šių tyrimų, nors jie nebrangūs, skirti savo pacientams", - sakė kaunietė prof. Irena Arūnė Bumblytė.
Anot pokalbininkų, ambulatorinė-konsultacinė pagalba turėtų plėstis, numatant didesnį nefrologinių konsultacijų poreikį.
Didžiausią tikimybę susirgti inkstų nepakankamumu turi sergantieji cukriniu diabetu, turintys aukštą kraujo spaudimą, sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis, turintys artimųjų, sergančių inkstų ligomis, dažnai sergantys šlapimo pūslės uždegimais ar inkstų akmenlige, ilgai ir dideliais kiekiais vartojantys vaistus nuo skausmo.
Už hemodializę - "plaukiojantis balas"
Viena iš aktualesnių problemų nefrologijos srityje šiuo metu - hemodializių paslaugos apmokėjimas. Pasak prof. V. Kuzminskio, hemodializės - dirbtinio inksto - procedūros, atliekamos tris kartus per savaitę, vienam pacientui kainuoja apie 60 tūkst. litų per metus.
Be šių procedūrų galutiniu inkstų nepakankamumu sergantis žmogus neišgyventų. Šiuo metu hemodializės procedūros šalyje atliekamos maždaug 1500 žmonių.
Anot medikų, hemodializių apmokėjimas šiuo metu yra nelogiškas, nes lėšos skiriamos pagal prie įstaigos prisiregistravusių gyventojų skaičių. Tad kur daugiau gyventojų, ten mažiau moka už šias paslaugas, todėl procedūrų kaina skiriasi 20-30 proc.
"Turėtų būti atskiras įkainis toms hemodializėms, kurios atliekamos esant ūmiam inkstų nepakankamumui ligoninėse, ir atskiras, kai hemodializė atliekama sergančiajam lėtine inkstų liga. Taip būtų teisingiau", - sakė prof. I. A. Bumblytė.
Dar viena aktuali problema sergantiesiems inkstų nepakankamumu - šių organų transplantacija. Šiuo metu Lietuvoje su transplantuotu inkstu gyvena apie 600 žmonių. Inkstų transplantacijos centrai gali atlikti iki 100 operacijų per metus, tačiau trūksta donorų. Pasak medikų, apie 40 proc. artimųjų atsisako dovanoti savo mirusio artimojo organus.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą