Jogos instruktorė Rasa Teišerskienė: „Ne žmogus turi taikytis prie jogos, o atvirkščiai“

Prie šiandieninio gyvenimo ritmo įpratęs žmogus retai kada sustoja ir įsiklauso į savo kūną, jo poreikius – tą padaryti dažniausiai priverčia nebent liga ar kitos nemalonios aplinkybės. Vis dėlto anksčiau ar vėliau ateina metas kažką keisti, o tada iškyla begalė klausimų: ko imtis, kuriuo keliu pasukti, kaip sau padėti?

„Tik atėjusi į jogą supratau – tai mano!“ – džiaugiasi Jogos akademijos instruktorė Rasa Teišerskienė. Savo patirtimi ji sutiko pasidalinti ir su mūsų skaitytojais.

Gal galite trumpai papasakoti apie save (kas esate, kuo užsiimate ir domitės)?
Ilgą laiką užsiėmiau menine veikla: savo piešiniais iliustravau vaikiškas knygeles, vadovėlius, dirbau dizaino darbus, ir iš tiesų jogą praktikuoti pradėjau ne tada, kai sušlubavo sveikata ar turėjau kokių problemų. Ir iki jos mano gyvenime viskas klostėsi pakankamai sklandžiai. Tačiau pradėjus patiko taip, kad pakeičiau savo profesiją.

Kaip tapote Jogos akademijos instruktore?
Jau buvau pradėjusi vesti jogos užsiėmimus, o įsikūrus Jogos akademijai, perėjau į ją dirbti.

Kaip joga pakeitė Jūsų gyvenimą? Ką jinai Jums reiškia?
Buvau meno žmogus, nelabai sportiška, o pradėjusi lankyti jogą tapau lankstesnė, stipresnė, laisvesnė, tolerantiškesnė, pozityvesnė. Radau sistemą, kuri padeda palaikyti fizinę ir dvasinę sveikatą. Ir man tai labai patiko.

Ar norintiems užsiimti joga yra keliami kažkokie reikalavimai? Ką reikia žinoti tiems, kurie dar niekada to nebandė, tačiau norėtų pamėginti?
Norintiems pradėti lankyti jogą reikalavimų jokių nėra. Tiesiog reikia ateiti ir pamėginti. Jogą praktikuoti gali visi.

Daugelis pradėjusių lankyti jogos (kaip ir bet kuriuos kitus) užsiėmimus labai dažnai nusivilia ir viską meta, nes tikisi greitų rezultatų. Kaip save motyvuoti ir nesustoti pusiaukelėje?
Į jogą reikėtų žiūrėti lygiai taip, kaip ir į kokią kitą fizinę veiklą (pavyzdžiui, aerobiką, plaukimą ar panašiai). Po krūvio jausime kūną, raumenis, nes daug judėjome. Tai mažasis, greitasis rezultatas.  Po jogos tas poveikis raumenims taip pat bus. Bet jogoje stiprinamas visas organizmas, gerėja atmintis, stiprėja protas, gerėja  nuotaika, žmogus stiprėja dvasiškai, atsiranda pasitikėjimas savimi, o tuo pačiu gerėja gyvenimo kokybė.

Motyvacija? Žmogus turi pats atsakyti sau į klausimą, ar jis nori kokybiškai nugyventi savo gyvenimą ligi senatvės (o tai priklauso tik nuo jo paties), ar nori būti stiprus, pozityvus, laimingas, nepasiduodantis stresams. Joga – tai sistema. Reikia tik ketinimo ir valios.  Jei valios neturi – gali ją išsiugdyti, bet ketinimą gyventi geriau turi turėti kiekvienas. Motyvuotas ir valingas žmogus –visada laimi.

Sveikatos priežiūros specialistai tikina: kad žmogus būtų sveikas, reikia sportuoti, gyventi kuo aktyviau – gal todėl į „pasyvią“ jogą neretai žiūrima labai skeptiškai. Ar ji iš tiesų visapusiškai patenkina mūsų poreikius? Kokia jos įtaka sveikatai?
Joga tikrai nėra pasyvi. Tai universali sistema, kurioje lavinamos visos fizinės žmogaus savybės, lankstumas, didėja statinė ir didaminė jėga, ištvermė, gerėja koordinacija, stiprėja psichinė sveikata. Ji suteikia nemažai žinių apie save. Joga gali pasiūlyti tai, ko jums labiausia reikia būtent šiuo metu, be visų fizinių savybių, padeda atsipalaiduoti, atstatyti jėgas pavargus arba po ligos, pasiruošti nėštumui ir gimdymui,  suvaldyti emocijas, nusiraminti, sulėtinti senėjimo procesus, paprasčiausiai gerai išsimiegoti ir t. t. (čia galime vardinti ir vardinti). Joga tarsi įrankiu galime pasikoreguoti savo būsenas, išspręsti problemas, pagerinti bendrą savijautą. Net sportininkai toje „pasyvioje jogoje“ randa ką veikti, pluša iš peties. O tai dėl to, kad praktikuojant jogą dirba daugelis raumenų ir jų grupių, kurių žmogus nenaudojo sportuodamas. Joga padeda žmogui pasijusti laimingesniu, sveikesniu ir gražesniu. Juk to visi nori (šypsosi – red.).

Kai žmogus jaučiasi puikiai, jis patenkintas savimi ir pasauliu. Jogą praktikuoti nėra jokio amžiaus apribojimo! Kaip sakė vienas iš didžiųjų jogos mokytojų, „ne žmogus turi taikytis prie jogos, o atvirkščiai – joga turi būti tokia, kad atitiktų kiekvieno konkretaus žmogaus poreikį“. Todėl ir vaikai, ir jaunuoliai, ir senjorai ras savo jogą. Net turintiems sveikatos sutrikimų yra terapines jogos sistemos, kurias jie gali atlikti, ko galbūt nerastų kitose sporto srityse.

Joga prasideda nuo paprasto fizinio judesio ir baigiasi proto valdymu ir meditacija. Todėl drįstu teigti, kad jos praktika visapusiškai patenkina mūsų poreikius.

Ką patartumėte ir ko palinkėtumėte mūsų skaitytojams?
Skaitytojams palinkėčiau būti sveikais ir laimingais! O savimi pradėkite rūpintis jau DABAR.  

Dėkojame už pokalbį.