Kas provokuoja peršalimo ligas ir jų komplikacijas

Vaikų sveikata

"Peršalimas - tai ne vienintelė priežastis, dėl ko susergama vadinamomis peršalimo ligomis. Jos dažnai pasitaiko šaltuoju metų laiku, pereinant iš vieno sezono į kitą. O šių ligų priežastys - tai virusai ir bakterijos, stiprus perkaitimas, psichinis stresas, traumos, emociniai faktoriai, - visa tai sutrikdo žmogaus imuninę sistemą", - sako Klaipėdos vaikų ligoninės II Pediatrijos skyriaus vedėja Danė Pečiulienė.

Aplinkybės, kurios "pamalonina" virusus

Pasaulio sveikatos organizacijos teigimu, gripo epidemijos neišvengsime ir šių metų rudens bei žiemos mėnesiais. Daugelis žmonių iki šiol lengvabūdiškai vertina gripą. Šaltuoju metų laiku pasireiškiančius nesunkius negalavimus - slogą, čiaudulį, skausmą ryklėje, galvos skausmą, pakilusią temperatūrą dažnai laikome gripu. Iš tikrųjų tai kitokių mikrobų sukeltas viršutinių kvėpavimo takų uždegimas. Dažniausiai jį sukelia įvairūs adenovirusai. Gripo požymiai: staiga pakyla temperatūra, krečia šaltis, stipriai skauda galvą ir raumenis, maudžia sąnarius, kartais vargina sausas kosulys. Neretai gali ir pykinti, kankina nemiaga, žmogus gali kliedėti, atsiranda net kūno traukulių. Sloga ir kosulys paprastai prasideda po dviejų ar trijų dienų. Europoje kasmet gripu suserga daugiau kaip dešimtadalis žmonių. Tikrasis gripas prasiveržia epidemija, ir jo pasekmės būna itin skaudžios. Kaip apsaugoti savo vaikus nuo gripo, kitų virusinių ligų bei jų komplikacijų? "Mūsų aplinkoje visuomet sklando virusai, tačiau organizmas yra tam tikroje pusiausvyroje, tai yra, jis "draugauja" su aplinkos gyventojais, tačiau kai kuriais atvejais nugali būtent sukėlėjas, - sako gydytoja. Priežastis yra provokuojantys faktoriai: stiprus perkaitimas, psichinis stresas, traumos, emocijų svyravimai, nes tai sutrikdo vaiko imuninę sistemą. Labai svarbu - mityba, aplinka, kurioje vaikas auga, taip pat oro tarša. Daugėja rūkančių mamų, kad yra itin blogai."

Sąmoningesnės motinos - sveikesni vaikai

"Pastebite, jog dažnai serga tie vaikai, kurių namuose - nė dulkelės, visur švaru iš operacinėje? - sako gydytoja. - Žmogutis neturi augti sterilioj aplinkoj, tuomet jo imunininė sistema neturi užsiėmimo. Paprastai suserga tie vaikai, kurie nelanko darželio, gyvena tarsi izoliuoti nuo aplinkos veiksnių. Pradėkime iš pradžių: imuninei sistemai sustiprėti ypač padeda naujagimio maitinimas krūtimi. Taip jis gauna antikūnių, sakykim, imunoglobuliną A, perduodamą tik su motinos pienu, kuris apsaugo kūdikio gleivines, virškinimo traktą nuo infekcijos, kad vaikas neviduriuotų. Dar su motinos pienu į vaiko organizmą patenka ir kiti, G klasės imunoglobulinai, susidarantys motinos organizme po jos persirgtų ligų bei skiepų. Ne visos motinos turi pieno ilgiau kaip mėnesį? Labai svarbu ir motinos nusiteikimas, nervų sistema, vidinė būsena: žinoma, stresai daro neigiamą įtaką, bet juk karo metu arba Sibire ir išbadėjusios mamos maitino krūtimi savo kūdikius, nes žinojo, kad kitaip nebus. O dabar yra įvairių mišinių naujagimiams, juos labai lengva pasirinkt ir pagamint, nereikia naktį keltis; kai kurios mamos saugo asavo figūrą. Bet šiaipjau vis daugėja sąmoningų motinų, maitinančių vaikus krūtimi. Ir aš pastebiu, jog vaikai auga sveikesni, nei prieš dešimtmetį. Daugėja alerginių ligų, bet sunkių peršalimo ligų - plaučių uždegimo, ar sunkių infekcijų kur kas mažiau", - teigia pediatrė.

Neperkaisk... blogu oru

"Klaipėdoje nuolat vėjuota, atvykėliai ir vasarą suserga, patenka į ligoninę. Mūsų krašto vaikams susirgti "šansų" lyg ir daugiau, bet teisingai sakoma - nėra blogo oro, būna tik netinkama apranga. Ne visada vaikai peršala, dažniau - perkaista. Iš ryto šiltai aptūlojam, dieną darželyje auklėtoja išveda į lauką, vaikas juda, peršyla, nusitraukia kepurę, pirštines, po to greit atvėsta. Ir jau kitądien - sloga, kosti. Vertėtų pamąstyti, kaip vaiką rengti rytą, kaip dieną. Ir ikimokyklinių įstaigų auklėtojai turėtų jausti didesnę atsakomybę, galvoti apie vaikus kaip apie savus, o ne svetimus", - sako gydytoja Danė Pečiulienė. "Tėvai, nepaisydami pasireiškusių susirgimo simptomų, vaikus vis tiek veda į darželį. Nuo sloguojančio, kosinčio vaiko užsikrečia kiti. Infekciją pasigauna vaikai, būdami per pusantro metro vienas nuo kito, dalindamiesi žaislais, duodami atsikąsti saldainio. Taip pat nusilpę, jau sloguojantys vaikai gali pasikeisti ligomis tarpusavy. Pabuvęs keletą dienų namie, vaikas greičiau pasveiks. Pakilusi temperatūra ne visada yra rodiklis, tik susirgęs vaikas gali ir nekarščiuoti. Kai sukarščiuoja, visi pastebi, sunerimsta ir skuba duoti vaistų, kad temperatūra nukristų. Nėra karščio - mamoms atrodo, viskas gerai, nesvarbu kad temperatūra dirbtinai sumažinta".

Temperatūra - organizmo apsigynimo reakcija

"Žmogus savo smegenyse turi tam tikrą termostatą, kuris nustato, kokia temperatūra reikalinga esamai situacijai. Ir jeigu pasigavom infekciją, organizmas temperatūrą naudos kaip apsigynimo priemonę: dauguma virusų žūsta prie 38 C, o mamos pakilus temperatūrai iki 37,5 C, jau duoda vaistų, nesuprasdamos, kad daro žalą. Vaikas gali turėti iki 38,5 C temperatūros, tereikia vartoti daug skysčių ir pasekti: ar temperatūra kyla, ar vaikas blogai jaučiasi. Kai kurie vaikai nepakelia temperatūros, bet tai išimtys. Čia, aišku, nekalbame apie tuos vaikus, kurie turėjo traukulius, lėtinę širdies ydą, kurią pabloginti gali karščiavimas. Tačiau sveikam vaikui nereikia skubėti "numušti" temperatūrą. Kai kurios mamos pageidauja, jog gydytojas iškart skirtų antibiotikus, bet išmintingas medikas nepasiduoda spaudimui, verčiau jis aplankys ligoniuką po dienos, kitos ir nuspręs, ar neatsirado kitų ligų simptomų. Visa medicininė literatūra teigia, kad antibiotikai slopina imuninę sistemą, ir kol nėra bakterinės infekcijos, kol yra virusas, žinokime - prieš jokį virusą antibiotikai neveikia. Mes pratinam mūsų organizmo bakterijas prie antibiotikų, virusas vis tiek išgyvena, o sekantį kartą, kai jau bus rimtas reikalas, šis antibiotikas neveiks. Savo nuožiūra mamos jokiu būdu neturi skirti šio vaisto. Labai svarbu, kad ypač karščiuojantys vaikai gertų daug skysčių, o jeigu ligonis kategoriškai negeria, tai jau yra indikacija stacionarui. Tuomet padeda lašinės, kitaip, sutrikus skysčių pusiausvyrai, sutriks organizmo homeostazė, vaikas ilgiau karščiuos."

Kada kviesti greitąją pagalbą

"Atsižvelkime į bendrą vaiko savijautą: ar ryškiai pakitęs jo elgesys: jei vaikas vangus, mieguistas, jį sunku pažadint, nedomina tai, kas anksčiau džiugino, net mėgiamiausi žaislai? Jeigu odos spalva pakinta, jei išblyškęs, kūnelis karštas, o šaltos rankos pamelsvėjusios, jei akys įkritusios, ir atsirado neaiškus bėrimas - tuoj pat kvieskite specialistą vaiko būklei įvertinti, - įspėja pediatrė. - Jei atsitiko tai, apie ką kalbėjau, greitoji pagalba neatsisakys atvykti. Kartais vaikams prasideda traukuliai, jie kliedi; manoma, jog tai nuo temperatūros, bet tie simptomai atsiranda dėl medžiagų, skatinančių temperatūros kilimą. Tuo atveju galime įtarti meningitą. Peršalimo ligų labai dažna komplikacija - ausų uždegimas. Kuo mažesnis vaikas, tuo ausų uždegimai dažnesni. Mat nosiaryklė turi ryšį su viduriniaja ausimi; yra vadinamasis Eustachijaus vamzdis, per kurį lengvai ausin patenka gleivės, o su jomis - infekcija. Svarbu, kad mamos mokėtų iššnypšti vaikui nosį: neteisingai daro, kai užspaudžia abi šnerves. Kai infekcija iš nosiaryklės pakliūva ausin, gali prasidėti pūlingas uždegimas, gali būgnelis pratrūkti ir gydytojui tenka dirbtinai jį atverti, kad pūliai iš ten pasišalintų. Vėlgi negydomas arba savarankiškai gydomas ausų uždegimas gresia komplikacijom, net meningitu. Ausies uždegimas linkęs kartotis, mažyliams gali pereiti į galvos uždegimą, infekcija gali pasiekti net kaulus.

Skiepai: kenkia ar padeda?

"Paprastai kaip taisyklė: vos paskiepiji vaiką, jis suserga", - išsakau gydytojai mamų poziciją. Gydytoja sako: "Vaikas gali susirgti po skiepo, gali atsirasti to paties gripo nestiprūs simptomai, bet mes greičiausiai išvengsime sunkių gripo kompikacijų: tai yra, širdies raumens uždegimo ir encefalito (smegenų uždegimas), ir - žaibinio plaučių uždegimo. Aš pavyzdžiui, skiepijuosi pati ir anūkus paskiepiju. Nuo pusės metų amžiaus vaikams poliklinokoje atliekamos mokamos vakcinos: iki 3-jų metų - dukart, o vėliau - kartą metuose. Mokslininkai pramato, koks bus sekantis virusas ir kuria vakcinas. Manęs dažnai tėvai klausia, ar skiepytis pneumovakcina, ir aš visada patariu. Tarsi skiepijama nuo vieno sukėlėjo, pneumokoko, bet jo yra įvairūs serologiniai tipai, ir šie skiepai apsaugo, sumažina galimybę susirgti sunkiu plaučių ar ausų uždegimu, meningitu.

Vištos buljonas ir ramus miegas

"Ką mamos darė ne taip, kad vaikas nuolat serga laringitu, faringitu? Aš manyčiau, kad nereikėtų išgyvent, jeigu maži vaikai serga virusinėm ligom, nes nėra nei skiepų, nei įgimto imuniteto šioms infekcijoms - vien aplinkoje cirkuliuoja apie 200 virusų rūšių. Tad nieko baisaus, jeigu be komplikacijų darželinukas per metus 6- 7 kartus serga. Iš mokslininkų tiriamųjų darbų aiškėja, jog vaikai, kurie auga izoliuoti, nelanko darželio, su niekuo nekontaktuoja, auga tarsi sveiki, tačiau jiems atsiranda alerginis rinitas, astma. Vaikas kasdien privalo būti lauke, butą vadinkime. Beje, prasidėjus šildymo sezonui, namuose iškart sausa, gleivinės išdžiūsta, ypač naktį. Labai svarbu drėkinti orą kambaryje, padėti dubenį su vandeniu, radiatorių drėkintuvą ar drėgną šluostę. Vaikai turi daug miegoti. Susirgus peršalimo ligom, priminčiau patyrusios pediatrės patarimą; ji rašo, kad neaišku kodėl, bet itin teigiamai veikia vištos buljonas su žolėmis, daržovėmis ir makaronais. Šiaip jau natūralių vaisių, daržovių vitaminų negailėkime. Ištirta, jog kasdien valgantys jogurtą vaikai, serga 25 proc. rečiau. Imunitetą stiprina žuvies taukai, bet labai jį slopina cukrus ir druska. Vaikai, valgantys daug saldumynų, bus neatsparūs", - kalbėjo gydytoja Danė Pečkienė.

Ivona ŽIEMYTĖ