Šalies kraujo centrams vis dažniau pritrūksta donorų, turinčių retas kraujo grupes. Klaipėdos kraujo centro vyriausiasis gydytojas Bronius Pliuškys "Vakarų ekspresui" sakė, kad per metus pas juos apsilanko bemaž 5 tūkstančiai donorų. Pavyzdžiui, 2002 m. donorai kraujo davė 12 tūkst. 255 kartus. Tačiau, pažymi vadovas, tai nėra daug.
"Anksčiau dauguma donorų buvo nuolatiniai mūsų lankytojai, - sakė centro vadovas. - Paskutiniaisiais metais jų gretos vis retėja. Vyresniojo amžiaus žmonės, kurių sulaukdavome daugiausia, nebeateina dėl ligų. Jeigu ne jaunimas, ypač studentai, visi šalyje esantys kraujo centrai turėtų rimtų problemų. Ypač kritiška situacija būtų vasarą."
Tikisi realios paramos iš medikų
Klaipėdos kraujo centro vadovas teigiamų pokyčių tikisi iš jau kitąmet turinčio įsigalioti Neatlygintinos donorystės įstatymo.
Vienas iš įstatymo punktų yra tas, kad žmonės, nuolat ir nemokamai aukojantys kraujo, turės galimybę užsitarnauti valstybės pensiją.
Įsigaliojus naujajam įstatymui, kraujo centras tikisi realios paramos ir iš medikų. Mat sveikatos priežiūros įstaigos įstatymo bus įpareigotos ne tik propaguoti neatlygintiną donorystę, bet ir sykiu į šią veiklą įtraukti pacientų artimuosius. "Kai žmonės duos kraujo ne vien dėl užmokesčio, tuomet turėsime daug saugesnius donorus", - įsitikinęs vyriausiasis gydytojas.
Dabar duodančiųjų kraujo kontingentas įvairus: ir bedarbiai, ir laikinai neturintieji darbo, ir inteligentija. Kraujas neimamas iš asocialių žmonių ir narkomanų. Dažniausiai net plika akimi matyti, ar norintysis duoti kraujo yra mėgėjas išgerti.
"Kiekvienas donoras, be centre atliekamos medicininės apžiūros, tiriamas dėl ŽIV/AIDS ir kitų infekcinių ligų. Kartą per metus yra radikaliai tikrinama nuolatinių donorų sveikata. Tačiau nepaisant kruopščiai atlikto medikų darbo, visuomet išliks rizika, jog donoras gali būti užsikrėtęs hepatito virusais arba ŽIV", - kalbėjo Bronius Pliuškys.
Reikėtų dukart daugiau
Klaipėdos kraujo centre dirbanti bendrosios praktikos slaugytoja Indrė Vytautaitė registruoja tuos donorus, kurie yra tinkami duoti kraujo. "Pastaruoju metu per dieną vidutiniškai sulaukiame apie 35 donorus. O reikėtų dukart daugiau.
Pirmąkart duodantieji kraujo negauna užmokesčio. Dėl to ateina vis mažiau naujų donorų. "Kai ligoninėms skubiai prireikia vienos ar kitos grupės kraujo, o mes greitai nerandame donoro, gelbsti mūsų centro darbuotojai", - sakė slaugytoja. - Tokių kritiškų atvejų būtų mažiau, jeigu kiekvienas iš mūsų kartą per metus aukotų kraujo. Moksliškai įrodyta, kad visiems žmonėms, ypač vyrams, retkarčiais duoti kraujo sveika."
Retai kada pilamas grynas kraujas
"Vakarų ekspresui" pasidomėjus, ar tarp norinčiųjų duoti kraujo pasitaiko tokių, kurie bando nuslėpti sveikatos sutrikimus, Klaipėdos kraujo centro vidaus ligų gydytoja Vanda Leščiauskienė apgailestavo, jog tokie atvejai gana dažni. "Tačiau jie neturi jokių šansų tapti donorais. Atsisakome paslaugų net tų žmonių, kurių kraujas yra nusilpęs. Nustatę visą kraujo formulę, sužinome, ar žmogaus organizme nevyksta uždegimų procesai.
Ligoniams, kuriems operacijų metu atliekamas kraujo perpylimas, labai retai kada skiriamas grynasis kraujas, kadangi jis ne tik alergizuoja, bet ir sukelia kitas komplikacijas, - aiškino medikė. - Pacientui pilamas tas kraujo sudėtyje esantis komponentas, kurio jam reikia. Pavyzdžiui, sergančiajam mažakraujyste trūksta eritrocitų forminių elementų. Tokiems ligoniams yra skiriama specialiai iš eritrocitų paruošta masė.
Skystoji kraujo dalis - plazma - ruošiama atskirai. Ji yra užšaldoma, todėl tinka ilgesniam laikymui. Tuo tarpu eritrocitų masė yra gyvas kraujas, todėl jos ilgai laikyti jokiu būdu negalima.
Ligoniui, kurio kraujuje mažai hemoglobino, taip pat tiems, kurių kraujas nekreša, ruošiama masė iš trombocitų. Kai reikia sustiprinti žmogaus organizmą, tuomet naudojama vien plazma."
Hepatito virusai klastingi
Pasidomėjus, ar dažnai donorų kraujuje randami infekcines ligas sukeliantys virusai, Klaipėdos kraujo centro vyriausiasis gydytojas pateikė duomenis apie keturis šių metų mėnesius. "Per tą laikotarpį kraujo davė 4 tūkst. 360 donorų. Žmogaus imunodeficito virusas nebuvo rastas. Tačiau 23 donorams buvo aptiktas hepatito B ir 33-ims - hepatito C virusas."
Centre dirbanti vidaus ligų gydytoja Vanda Leščiauskienė patikino, kad visi šie donorai buvo nusiųsti į Klaipėdos ligoninės Infekcinių ligų departamentą.
"Hepatito virusai yra labai klastingi, kadangi jie, nesukeldami jokių sveikatos sutrikimų, ilgą laiką gali cirkuliuoti kraujuje. Kaip greitai žmogus, užsikrėtęs hepatito virusais, pasijus blogai, daug kas priklauso ir nuo organizmo imuninės sistemos.
Didžiausia problema yra ta, kad visos ligos, kurios yra perduodamos per kraują, turi "langą", t.y. mėnesius trunkantį inkubacinį periodą. Pavyzdžiui, hepatito C virusas 2-3 mėnesius cirkuliuoja žmogaus kraujuje, o tyrimai to nerodo.
Pacientams išties yra tam tikra rizika užsikrėsti per donoro kraują. Tačiau ką daryti, kai ligonis, kuriam reikalingas kraujo perpylimas, yra kritiškos būklės, kai jis gali mirti?.." - svarstė gydytoja.
Apsaugoti gali tik artimieji
Gydytoja Vanda Leščiauskienė sakė, kad donoras kaskart užpildo anketą. "Donorai turi savo šifrus, kurie yra žinomi tik jiems ir man. Norintysis duoti kraujo privalo atsakyti į daug klausimų: ar už pinigus nėra turėjęs lytinių santykių, ar nėra vartojęs narkotikų ir t.t.
Kol pasaulyje nėra išrasta prietaiso, padedančio ŽIV/AIDS ir hepatito virusus diagnozuoti anksčiau, kad ir kokius griežtus reikalavimus bekeltų kraujo centrai, visada išlieka pavojus užsikrėsti šiomis ligomis. Šimtaprocentinė garantija, jog ligoniai neužsikrės per svetimą kraują, galima tik tuomet, kai kraujo aukos jų artimieji arba pažįstami žmonės."
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą