Kauno medicinos universiteto klinikų Naujagimių ligų skyrių neseniai paliko ypatingos dvynės, kurių gyvybę pavyko išsaugoti, nors tiek medikai, tiek mažylių tėvai suvokė, kad bet kuriuo momentu gali įvykti tragedija.
“Tai buvo unikalus atvejis medicinoje, kai išgelbėtos dvi gyvybės”, - taip laimingą
dvynių gimimą apibūdina Kauno medicinos universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinikos Akušerijos skyriaus vadovas doc. Vladas Gintautas.
Džiaugiasi idile
Kauniečių Sandros ir Aurimo Stankevičių namuose jau ketvirta savaitė - šeimos idilė. Jie - laimingi jauni tėvai. Padedant medikams pora susilaukė sveikų dvynių. Nors dėl to teko nueiti nelengvą kelią - dvynukių gyvybei buvo iškilusi didžiulė grėsmė.
“Esame laimingi, labai norėjome turėti vaikų, labai jų laukėme. Kai paaiškėjo, kad vietoj vieno vaikelio turėsime net du, ištiko šioks toks šokas. Nesitikėjome dvynių, net nežinojome, kad jų yra buvę giminėje. Bet dabar labai džiaugiamės”, - “Respublikai” sakė jauna mama S.Stankevičienė.
Pasak jos, mergytės sveikos, ramios, daug miega. Supyksta tik išalkusios. Ir jas auginti nesunku - dieną, kol vyras dirba, ji sukasi viena, vakarais ir naktimis mergytėmis rūpinasi abu.
Austėja ir Aurėja gimė sausio 7-ąją po cezario pjūvio 33 savaičių. Laukti ilgiau nebebuvo galima. Jų gimimas prilygsta stebuklui. Kauno medicinos universiteto klinikų medikams dėkingi tėvai gyvena ne prisiminimais, o ateities planais.
Vyko į Vokietiją
S.Stankevičienė į Kauno medicinos universiteto klinikas buvo paguldyta dėl skausmų pilvo apačioje 23 nėštumo savaitę. Skausmai greitai praėjo. Iš pradžių nieko blogo nebuvo įtarta, tačiau po kelių dienų atlikus dar vieną tyrimą ultragarsu pastebėta, kad dvyniai turi nevienodai vaisiaus vandenų. Toks reiškinys vadinamas transfuzijos sindromu.
Nustačius dvynių transfuzijos diagnozę, S.Stankevičienė nedelsiant buvo išsiųsta į Vokietiją, Hamburgo universitetinės ligoninės Perinatologijos centrą, kuriame patvirtinus Kauno medikų nustatytą diagnozę placentos arterioveninės jungtys buvo pridegintos lazeriu.
S.Stankevičienė Hamburge užtruko tik keletą dienų - po procedūros šeima grįžo į KMUK. Deja, bėdos nesibaigė. Po placentos kraujagyslių prideginimo lazeriu reikėjo nuolatos, ne rečiau kaip kartą per savaitę tirti nėščiąją ultragarsu, įvertinti dvynių būklę, kraujotaką. Praėjus savaitei po procedūros buvo pastebėta, kad dvynių vandenų kiekis vėl nevienodas. Situacija vis blogėjo, atsirado grėsmingų abiejų dvynių kraujotakos sutrikimų.
Tapo aišku, kad ne visos kraujagyslių jungtys placentoje buvo pastebėtos ir pridegintos. Dvynėms gimti buvo dar gerokai per anksti, o gimusios būtų neišgyvenusios. Medikams teko griebtis kito, nors ir nelabai efektyvaus metodo: pilvo ir gimdos sieneles punktavę adata jie nuleido dalį vieno dvynio. Kas keletą dienų procedūra buvo kartojama penkis kartus.
Kova už išlikimą
Tačiau situacija ir toliau darėsi sunkiai suprantama - greičiausia atsitiko taip, kad dvynukių kraujotaka apsisuko į kitą pusę - donoras su recipientu apsikeitė vietomis. Nėštumą išsaugojome iki paskutinės ribos - 33 savaičių. Ir ta iš mergaičių, kuri turėjo būti recipientė, gimusi atrodė, lyg būtų donorė - išbalusi ir anemiška. Tai rodo, kad greičiausiai jos apsikeitė vietomis.
Situaciją pavyko stabilizuoti. Suėjus 33 nėštumo savaitėms, kai buvo pasiekta sąlygiškai pakankama dvynių branda, buvo atlikta cezario pjūvio operacija. Naujagimės buvo vienodo svorio, po 1780 gramų. Savaitę joms teko praleisti inkubatoriuje, kol pasiekė tokį svorį, kad jau galėtų gyventi pačios, be aparatūros pagalbos.
“Pamenu, kaip gydytojai vardijo, kokia tikimybė, kad išgyvens abi mažylės, kokia - kad viena, kokia - kad neišgyvens nė viena... Tai buvo baisu - net dabar prisiminus verkti norisi, - pasakojo mažylių mama. - Stengiamės visa tai pamiršti. Svarbiausia, kad viskas gerai baigėsi, o labiausiai už tai esame dėkingi KMUK medikams”.
Aida VALINSKIENĖ, “Respublika”
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą