Nesinori nieko. Net kalbėti tingisi. Buvau besusiejanti tai su savo lieknėjimu, bet panašu, kad ir aplinkiniai taip pat išgyvena tą keistą apsnūdimo būseną, kai ryte atsikeli jau pavargęs, mintys - miglotos.
Vakar redakcijoje su kolegomis tik dūsavome ir guodėmės vienas kitam dėl tų keistų pojūčių. Nors regis, niekas taip ir neįvardijo konkrečių tos apsėdusios nesvarumo būklės priežasčių.
Nors gerokai pasikapsčiau savyje, neradau jų ir aš. Juk lyg viskas šiame gyvenime klostosi gerai - tiek darbe, tiek namuose, nieko tragiško neįvyko, artimieji sveiki...
Ir svoris pagaliau ėmė judėti mažėjimo link, nes svarstyklės parodė 84,5 kilogramo. Aprimo ir kelias dienas kamavę alkio priepuoliai. Pagaliau visai nemiriau iš pavydo, kai visa redakcija sugužėjo prie Metrikacijos skyriaus pasveikinti šeimą sukūrusių kolegų ir vaišinosi šampanu bei saldumynais.
Neįkyrėsiu skaitytojams savo godomis, juk kiekvieno mūsų gyvenime būna akimirkų, kai apninka bloga nuotaika ir norisi nuo visų pabėgti, tiesa?
Bet kokiu atveju ta vidinė abrakadabra anksčiau ar vėliau dings. Vėliausiai - po savaitės, kai persirisiu į ketvirtąjį (o, siaube, kaip žiauriai skamba) gyvenimo dešimtmetį.
Kažkur skaičiau, kad "apvalūs" gimtadieniai ypač stipriai kaukšteli per galvą dailiosios lyties atstovėms, gimusioms po Dvynių ženklu. Nuo savęs nepabėgsi.
Natalija MOGUČAJA
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą