Misija baigta, pagalba žmonėms tęsiasi

Raudonojo Kryžiaus draugijoje

Su Raudonojo Kryžiaus (RK) draugija, atidavusi jai 35 metus, ką tik oficialiai atsisveikino Šilutės rajono komiteto sekretorė Joana Kubaitienė. Tačiau su ja reikalų turėję žmonės kalba, jog šitas žmogus iš RK veiklos lauko nedings, nes humanizmas,
savanoriškumas, universalumas ir kiti RK principai tapo ir jos asmeninio gyvenimo "įrankiais".

J. Kubaitienė bandė palikti pareigas gruodį, tačiau buvo paprašyta nors pusę metų padirbti. Lengvai nesutiko, už tai išsiderėjo Šilutei antrą etatą iš Lietuvos biudžeto.

Beje, sekretorės pareigybę, kuri iki ES narystės buvo pirmininko pavaduotojo pareigos, turi tik penki ar šeši šalies miestai, tarp jų - ir Šilutė.

"Pirmininkas visur - reprezentacinis asmuo, jis nėra atskaitingas ir atsakingas, ant mano pečių buvo viskas", - prisipažino buvusi sekretorė, kurios nuomone, visoje Lietuvos RK draugijoje šiandien dirba labai mažai žmonių: Vilniuje - tik 9 žmonės, o tokiuose užsienio komitetuose - apie 40. Gal todėl tenka išgirsti: "Joana, kur dingo "kryžius", eidavote kiaurai per ministerijas?"

Joana savo komandoje vienu metu turėjo net 5 sesutes. Finansavimą joms sugebėjo gauti iš Vokietijos Raudonojo Kryžiaus. Kai trūksta darbuotojų, kaip slaugyti vienišus, neįgalius namuose? Tai juk viena iš pagrindinių RK pareigybių, - teigė ji ir atkreipė dėmesį, kad visoje Europoje ne slauga šiandien RK yra svarbiausia, o ekstremalios situacijos.

Lietuvoje, prie RK komitetų, yra sukurti trys savanorių gelbėtojų būriai - Vilniuje, Kaune ir Šilutėje - dėl potvynių. Pokalbininkė negailėjo padėkos žodžių rajono Savivaldybės saugos skyriaus vedėjui Romualdui Renčeliauskui už tai, kad 17 šilutiškių savanorių gelbėtojų būrys - iš tikrųjų veikiantis. Niekur nedingsi - toks turi būti, kai po keletą kartų per metus "egzaminuoja" potvyniai, tačiau nuo rašomojo stalo į ekstremalias vietas tiesiai nenulėksi. Laikomi ir mokykliniai egzaminai. Kilo gaisras durpyne, nelaimė pasienio ruože, Panemunėje griuvo ir užsidegė vagonas, Šilutės rajone nukrito lėktuvas, sprogimas dujų ūkyje, gaisras degalinėje, teko evakuoti mokyklą. Šiose ir kitose imituotose ekstremaliose situacijose gelbėtojai mokėsi. Važiavo mokytis ir iš norvegų, ir į Airiją.

Nelengvas išbandymas buvo Švėkšnos gaisras. "Mes nuskubėjome tuoj pat, naktį. Tai buvo psichologinė pagalba, ne daugiau, o aštuntą ryto, prisisikrovę patalynės, šiltų antklodžių, su R.Renčeliausku pirmieji atvažiavome realiai pagelbėti."

Iš tarptautinių akcijų, kuriose lygiai su kitomis nacionalinėmis RK draugijomis dalyvavo ir šilutiškiai, J. Kubaitienei įstrigusi pagalba cunamio aukoms. Buvo parašytas oficialus raštas, kurį nešėsi su aukų dėžutėmis einantys moksleiviai. Atrodę oriai, gal todėl misija buvusi sėkminga.

Joana pasirūpino, kad tokio pobūdžio pagalbos akcija Šilutės rajone vyktų nuolat, aukų dėžutes žmonės randa RK būstinėje ir visose Šilutės miesto vaistinėse. Šitaip per 4 metus surinkta beveik 5 tūkst. litų. Pinigai pridedami prie bendroms akcijoms surinktų lėšų bei atiduodami diabetu sergantiems žmonėms arba neįgaliems vaikams.

Labdaros

Pirmoji tarptautinė labdara į Šilutę atkeliavo iš Vokietijos 1992 vasario 26 dieną, buvo net susisiekta su Vilniumi, ar čia yra Raudonasis Kryžius. "Atvežė, kaip šiandien atsimenu, 642 dėžes maisto produktų, dar medicininės įrangos, tvarsliavos, medikamentų, higienos priemonių, kompensacinės technikos." Žmonės reagavo labai audringai. Buvę be galo sunku, nes skirstyti pradžioje norėjo visi. Sekretorei įdomiausia, kad niekas nesuprato pranešimo, jog tai Raudonas Kryžius atvežė Raudonajam Kryžiui, ir tik per jį labdara pasieks žmones.

O Joana "prisiskirstė" pakankamai, paramos - daugiau kaip už 14 mln. litų ir 24 automobiliai per jos karjerą buvo gauta, ir be jokio buhalterio atsiskaityta mokesčių inspekcijai, o atsiskaityti reikėjo 0,5 Lt tikslumu. Sunku patikėti, tačiau "neuždirbo" nė vieno skundo, ir būtent dėl to šiandien Joanai gera ant širdies.

O gintis teko. Vokiečiai gavo laišką su prašymu, kad labdarą vežtų ne RK, o Invalidų draugijai. Dokumentais buvo parodyta, kiek Invalidų draugija per RK gauna.

"Kai žmogus skundžiasi, pirmiausia jam viską paaiškinu, po to padedu baltą popieriaus lapą ir sakau: "Būkite malonus, rašykite, kur kas ne taip, išsiaiškinsiu, patikrinsiu". Suveikdavo - neturi nė vieno prirašyto lapo.

Iš Šilutės pirmoji tarptautinė labdara į užsienį iškeliavo 1993 metais. Į Moldaviją. "Niekas neturėjo ko duoti, tad pridėjome ir vokiečių labdaros. Ant sunkvežimio buvo užrašyta "Lietuvos RK draugija, Šilutės komitetas", ir vokiškai."

Po 2002 metų gruodžio oficialių sutarčių dėl labdaros Lietuvai nebepasirašė, visą labdarą kreipė Afganistanui, Irakui, tačiau su Vredeno darbo grupe buvo taip susidraugauta, kad ji Šilutei kiekvienais metais po porą furgonų dar atveždavo.

Kartą, po gangrenos atvejo, teko sudeginti visą vieno ligoninės skyriaus patalynę, o laikmetis buvęs toks neturtingas, net niekada nieko neidavęs prašyti daktaras atėjo, ką darom, klausė. "Ar aš neskambinsiu į Reino Vestvalį ponui Liukui? Gerai, išgirdau, Joana, aš pasirūpinsiu. Ir visą sunkvežimį vieną kartą skalbtos patalynės atvežė".

Arba: "Frau Joana, ar jums reikėtų vaikiškų lovyčių?" - klausė jos, kai Šilutės RK viešėjo Vokietijoje, o Šilutės ligoninėje kaip tik buvo kuriamas vaikų skyrius. "Siūlo tokiu metu 67 lovytes su čiužinukais, naujos ir su viena pamaina patalynės. Kaip atsakysi?"

Kandidatė į "auksinę" narystę

J. Kubaitienė nesutiko, kad RK draugijai, į kurią sovietiniais laikais žmonės buvo "varomi", po nepriklausomybės atgavimo reikėjo reanimacijos. Tik į priekį reikia eiti, aiškino.

"Esame rajone neregistruoti, vadovaujamės vienumo principu, RK draugija - viena organizacija, ir mes esame prie pasaulinio katilo visi. Kitas principas - bešališkumas; mes negalime eiti nė su kokia partija, nė su kokia nacija, nė su kokiu tikėjimu. Pavyzdžiui, mano pirmininkas yra socliberalas, ir jam aktualūs partijos reikalai. Jei aš "kryžiuje" būčiau galėjusi "plasnoti" su juo, būtų buvę žymiai geriau, bet aš nė su viena partija negaliu eiti, pagalbą priimu iš visų, su visais skaitausi, bet jokios išimties niekam negalima daryti.

Tiesa, kai kurie RK draugijos nariai yra "auksiniai". "Auksinis" RK narys turi mokėti 150 litų nario mokestį. Tiek moka kalėdines labdaros akcijas asmeniškai rėmęs ankstesnis rajono meras Arvydas Jakas. Kitas narys - juridinis asmuo - Švėkšnos psichiatrijos ligoninė, kuri jau treji metai perveda po 500 litų nario mokesčio. Ir Joana sakė, gal prisijungs, kai "pasvers" savo pensiją.

"Paleista" tik oficialiai

Pirmus dvejus metus Joana pagal paskyrimą dirbo medicinos felčere Pagrynių medicinos punkte, nors siūlė pasilikti Klaipėdos "greitojoje". Atsimena pirmą iškvietimą naktį pas vaiką ir pirmą klaidelę, kurią rytmetį bėgo ir atitaisė. Paskui - miręs vaikas ant rankų kelyje. Vėliau - dvynių gimdymas naktį.

"Vienoj rankoj - spirito butelį, kitoj - kraitelį, ir lekiu ant motociklo", - tokios buvo Joanos pirmosios humanitarinės pagalbos. Beje, po vidurinės ruošėsi stoti į lietuvių kalbą ir literatūrą, bet norėjo padėti mamai kaime, todėl ėjo ten, kur greičiau baigtų ir pradėtų dirbti.

"Kai į Raudonąjį Kryžių Šilutės rajono vyriausiasis gydytojas Stasys Alanta "pasiėmė" - tris savaites verkšlenau, tačiau darbas su juo buvo mano gyvenimo mokykla."

Ženeva sovietams tada davė pastatyti du filmus apie Raudonąjį Kryžių; vienas atitekęs Šilutei.

"Aš buvau visa ten", - sakė "Vakarų ekspresui" medikė, paklausta apie asmeninį gyvenimą. "Ten" reiškė ne tik Raudonąjį Kryžių, bet ir dvylika metų prieš tai, kai dirbo mokyklos felčere, ir kiekvieną darbą.

"Stengiausi būti pareiginga, viską atlikti sąžiningai, gal todėl iki šiol mane susiranda žmonės, su kuriais dirbau, bendravau, kuriems pagalbos reikia arba ne", - aiškino Joana, atkreipusi dėmesį, kad labai daug RK veikloje padėjęs ir jos vyras Algirdas Mykolas. Nebūtų, pridūrė, tokių rezultatų pasiekusi ir be pagrindinio savo rėmėjo - Hermano-Josefo Olberso vadovaujamos Vredeno darbo grupės "Pagalba Lietuvai".

Audra VENCKUVIENĖ