Miego sutrikimai
Jei nepavyksta užmigti savaitę, dvi, - pavirsti zombiu, ir tai jau nebe gyvenimas, o gniuždanti egzistencija. Ir beveik nebūna dienos, kad kuris iš pažįstamų nepasiskųstų neišsimiegojęs. Ar tik stresai ir nuovargis sukelia miego sutrikimus, kurie taip
"išderina" mūsų organizmą, kalbamės su KMU Psichofiziologijos ir reabilitacijos instituto Miego medicinos centro gydytoju Audrium Alonderiu.
Ar miego sutrikimai vargina daugelį žmonių?
Taip. Lietuvoje iki šiol nėra atlikta rimtesnių tyrimų, analizuojančių miego sutrikimų paplitimą tarp jos gyventojų. Todėl tenka remtis kitų šalių duomenimis. Nustatyta, kad Jungtinėse Amerikos valstijose 5-20 procentai į šeimos gydytojus besikreipiančių žmonių skundžiasi dėl pablogėjusio miego ar jo metu išryškėjančių sveikatos sutrikimų. Pusei jų miego sutrikimai būna trumpalaikiai, ir dažniausiai praeina negydomi. Tai vadinama situacine nemiga, kai dėl patirto streso žmogus neišsimiega, bet per savaitę dvi susigrąžinamas visavertis miegas.
Kada jau reikėtų kreiptis į gydytoją?
Ilgesnį laiką trunkanti nemiga (dvi tris naktis per savaitę ir ilgiau nei mėnesį) yra tokia organizmo būklė, dėl kurios jau reikėtų ieškoti pagalbos. Nemiga pasireiškia pailgėjus laikui iki užmigimo, dažnais prabudimais, negalėjimu vėl užmigti trumpam pabudus. Rytą žmogus jaučiasi nepailsėjęs, būna mieguistas darbe, blogos nuotaikos, irzlus, dirglesnis. Tokiam sunku susikaupti, jaučiasi nedarbingas.
Ilgą laiką trunkanti nemiga gali būti labai rimtos ligos - depresijos išraiška. Todėl svarbu kuo greičiau tai išsiaiškinti ir kreiptis į gydytoją psichiatrą. Įveikus depresiją, pagerėja ir miegas.
Priežastys, sukeliančios nemigą, įvairios ir individualios. Labai dažnai žmogus, atsigulęs į lovą ir ilgai negalėdamas užmigti, pradeda nerimauti, o dėl to užmigti dar sunkiau. Dar blogiau, jei tokia situacija pradeda kartotis kasnakt, nes kuo labiau nerimaujama, tuo ilgesnio laiko reikia nusiraminti, kad užmigtum. Todėl nevertėtų skubėti save laikyti ligoniu, jeigu sunkiau užmigote naktį ar dvi. Reikėtų atsigulti kaskart tuo pačiu metu, miegamajame turėtų būti tylu, nei per šalta, nei per šilta. Dvi valandas prieš atsigulant miegoti nereikėtų intensyviai sportuoti ar dirbti, tačiau lengvas pasivaikščiojimas gryname ore prieš miegą tikrai nuramintų ir padėtų greičiau užmigti. Taip pat nerekomenduojama prieš miegą žiūrėti įtempto siužeto, stipraus emocinio poveikio filmų ar televizijos laidų. Ir prisiminkime, kad lova skirta miegoti, o ne galvoti apie rytdienos darbus, situacijas, poelgius.
Prieš miegą nevalia rūkyti, gerti kavos, kolos, energinių gėrimų, turinčių kofeino. Sveikiau pienas ar žalia arbata. Turiu pasakyti, kad daugėja žmonių, vartojančių įvairius centrinės nervų sistemos stimuliatorius - amfetaminų grupės preparatus. Tuomet miego sutrikimai sunkiai išgydomi.
Kai kurie žmonės mėgsta nusnausti valandėlę po pietų. Ar tai netrukdys užmigti nakčia?
Popiečio miegas nerekomenduotinas žmonėms, kurie turi kokių nors miego problemų. Ir toks miegas turėtų netrukti ilgiau kaip pusvalandį.
Kodėl vieniems žmonėms vis trūksta miego, net jei išmiega aštuonetą valandų, o kitiems pakanka keleto valandų?
Miego trukmė yra labai individualus dalykas. Esti fenomenalių istorinių asmenybių, kuriems pakanka pamiegot 3-4-ias valandas ir jaučiasi veiklūs bei kūrybingi. Jeigu jaučiamės žvalūs, - vadinasi, išsimiegojom.
Ar lunatizmas - reta liga? Kas ją sukelia?
Vaikščiojimas neatsibudus iš miego yra retai pasitaikanti liga. Lunatizmo priežastys dar neišaiškintos, juo dažniau serga vaikai, tačiau gali išlikti ir suaugusiam. Sergantis lunatizmu vaikšto būdamas gilaus miego stadijoje, ir žmogus gali būti ir ramus, ir sujaudintas, net agresyvus, tarsi bandytų iš kažkur pabėgti, išsivaduoti. Kalbinamas jis delsia atsakyti, kalba sulėtintai arba išvis neatsako. Pastebėta, kad lunatizmas yra paveldimas, ir dažniau būna nustatomas dvyniams.
Kas yra miego apnėja?
Miego apnėjos sindromas - tai būsena, apibūdinama kaip pasikartojantis, trumpalaikis kvėpavimo sustojimas ar susilpnėjimas, lydimas kraujo prisotinimo deguonimi sumažėjimo ir prabudimo. Turintys šį sutrikimą žmonės dėl sutrikdyto miego rytais būna blogos nuotaikos, jaučia nuovargį ir dažnai būna mieguisti visą dieną. Dažniau apnėja vargina antsvorį turinčius žmones, kuriems per 40 metų ir moteris po menopauzės. Užsienio autorių duomenimis, suaugusių žmonių miego apnėjos sindromas svyruoja nuo 4-ių iki 7-8-ių procentų.
Ar tiesa, kad knarkimas gali tapti hipertenzijos, miokardo infarkto, insulto ir net staigios mirties priežastim?
Kvėpavimo sutrikimai miego metu, pradedant knarkimu, padidėjusiu viršutinių kvėpavimo takų rezistenciškumo sindromu ir miego apnėja - svarbi mūsų laikmečio sveikatos problema. Tai didelė rizika susirgti širdies bei kraujagyslių sistemos ligomis: sistemine hipertenzija, plautine hipertenzija, išemine širdies liga ir galvos smegenų insultu. Miego apnėja ir kardiovaskulinė patologija gresia nutukusiems, sergantiems diabetu žmonėms, kurių padidintas kraujospūdis. Vien tik miego apnėjos sindromas negali būti mirties priežastis, tačiau jis gali sukelti ir kitų sveikatos sutrikimų.
Kaip gydomi miego sutrikimai?
Miego apnėja gan sėkmingai gydoma specialiais aparatais, palaikančiais ligonio kvėpavimo takuose nuolatinį teigiamą slėgį, dėl to nebesusidaro kliūtys orui pratekėti ir kvėpavimo pauzės miegant išnyksta. Galima taikyti ir chirurginį gydymą.
Kaip šiandie tiriamas miegas?
Tirti miegą buvo bandoma jau seniai. Paprasčiausias būdas - stebėti miegantįjį, skaičiuoti jo pulsą. Vystantis diagnostinei technikai, XX amžiaus viduryje miego tyrimui pritaikytas elektroencefalografas su specialiais priedais; jis registravo galvos smegenų ir širdies veiklą, kvėpavimo judesius, kraujo prisotinimą deguonimi. Šiandien miego tyrimus atlieka kompiuterizuota miego tyrimų laboratorija.
Ivona ŽIEMYTĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą